Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-699/2006

Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. (J. V.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. (I. B.) ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 40 000 Lt skolą.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad byloje jam atstovaus advokatas R. Ivanauskas (b. l. 55), o teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad atstovavimo sutartis sudaryta 2005 m. gegužės 31d. (b. l. 69). Teisinės pagalbos sutarties byloje nėra.

Nagrinėjimo metu byloje 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo paskirta rašysenos ekspertizė ir civilinė byla buvo sustabdyta. Po jos atlikimo (specialisto išvada teisme gauta 2006 m. vasario 27 d.) 2006 m. kovo 8 d. teisėjas priėmė nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą paskirti 2006 m. kovo 22 d. Atsakovui ir jo advokatui buvo siunčiami teismo šaukimai atvykti į teismo posėdį. Atsakovui teismo šaukimas nebuvo įteiktas, bet jį gavo atsakovo atstovas advokatas R. Ivanauskas, šaukimą pasirašė (b. l. 93, 94).

Į Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2006 m. kovo 22 d. vykusį teismo posėdį nei atsakovas, nei jo atstovas neatvyko. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nutarė sprendimą priimti 2006 m. kovo 29 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2006 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą už akių ir ieškinį tenkino. Teismas sprendė, kad byloje esanti 1998 m. birželio 15 d. pažyma įrodo, kad atsakovas gavo iš ieškovo 40 000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad pažymoje yra ne jo parašas, tačiau 2006 m. vasario 3 d. specialisto išvada patvirtinta, kad pažymoje dėl pinigų gavimo pasirašė būtent jis. Teismas, vadovaudamasis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas ir jo advokatai 2006 m. balandžio 13 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė peržiūrėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. sprendimą už akių. Prie prašymo buvo pridėtas 2006 m. vasario 8 d. atsakovo susitarimas su advokatu A. Renge dėl teisinės pagalbos teikimo (b. l. 101). Pareiškime nurodyta, kad apie 2006 m. kovo 22 d. vyksiantį teismo posėdį atsakovui nebuvo tinkamai pranešta, nes apie jį buvo informuotas tik buvęs atsakovo atstovas advokatas R. Ivanauskas. Su juo atstovavimo sutartis buvo nutraukta 2006 m. sausyje ir sudaryta su kitais advokatais. Pareiškėjai teigė, kad ieškovo atstovė advokato padėjėja žinojo, kad pranešimas apie teismo posėdį buvo išsiųstas asmeniui, kuris atsakovui jau nebeatstovauja. Ji šias aplinkybes nutylėjo ir paprašė teismo priimti sprendimą už akių. Pareiškėjų nuomone, toks ieškovo atstovės elgesys yra nesąžiningas ir turėtų būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo atstovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 4 dalimi. Teismas nustatė, kad byloje yra duomenų apie tai, kad atsakovui atstovavo advokatas R. Ivanauskas. Nagrinėjant bylą teismas siuntė šaukimą šiam advokatui ir jis buvo tinkamai įteiktas. Teismas sprendė, kad atsakovas turėjo pareigą pranešti teismui, kad jis ir minėtas advokatas susitarimą dėl atstovavimo civilinėje byloje nutraukė ir kad turi kitus atstovus. Tuo tarpu iki pat teismo sprendimo priėmimo tokios informacijos teismas negavo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 22 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sprendė, kad atsakovas pažeidė civiliniame procese galiojančią šalių pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą, teisingą ir išsamų bylos išnagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Kolegija konstatavo, kad minėtas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, taip pat CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas aiškintini ir kaip apimantys ne tik advokato, bet ir šalies pareigą operatyviai pranešti bylą nagrinėjančiam teismui apie šalies ir jai atstovaujančio advokato atstovavimo sutarties nutraukimą.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kad teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas, apygardos teismo teisėjų kolegija nepasisakė. Ji motyvavo, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 d. sprendimo už akių panaikinimui būtinai reikia dviejų grupių sąlygų – 1) kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias ji negalėjo laiku pranešti teismui ir 2) nurodžius įrodymus, galinčius kelti abejonių priimto teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Kadangi pirmosios aplinkybės pareiškėjas neįrodė, tai dėl antrosios, kolegijos nuomone, nebuvo prasmės išsamiau pasisakyti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:

1. Teismai turėjo atsižvelgti ne tik į formalius sprendimo už akių priėmimo pagrindus, tačiau visapusiškai įvertinti situaciją, šalių elgesį ir tik tada svarstyti, ar sprendimas už akių gali būti paliktas galioti (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis). Teismai formaliam sprendimo priėmimo pagrindui suteikė didesnę reikšmę nei teisingo bylos išnagrinėjimo bei tinkamos teisminės gynybos principui ir, palikę galioti sprendimą už akių, taip tiesiog nubaudė atsakovą, nors į teismo posėdį jis neatvyko tik todėl, kad apie šį posėdį nei jis, nei jo atstovai nežinojo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006, yra išaiškinęs, kad sprendžiant procesinių dokumentų įteikimo klausimą svarbu remtis ne vien formaliais pagrindais, bet ir išaiškinti bei įvertinti turinčias reikšmės procesinių dokumentų įteikimo klausimo sprendimui faktines aplinkybes. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija šiuo atveju parengiamojo procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derinta su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat tinkamos teisminės gynybos principu.

2. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad pats atsakovas, o ne jo buvęs atstovas privalo informuoti teismą apie susitarimo su advokatu nutraukimą. Tokia teismų pozicija neatitinka Advokatų profesinės etikos kodekso 4.14 punkto nuostatų bei teisinio apibrėžtumo, taip pat teisėtų lūkesčių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2005, išaiškino, kad atsakovas ir advokatas nutraukė teisinių paslaugų sutarties vykdymą, tačiau advokato prievolė surašyti atsakovo vardu ir pateikti teismui procesinius dokumentus, prašymus, paaiškinimus, pareiškimus pagal teisinių paslaugų sutarties 21.2 punktą liko galioti, todėl atstovas privalėjo pranešti teismui apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą ir negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje bei pateikti prašymą dėl posėdžio atidėjimo.

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą, tačiau teismas privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, t. y. savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik atvykusios šalies pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005).

4. Dokumentai, kurie buvo pateikti kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, įrodo, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir kad atsakovas iš ieškovo negavo paskolos pinigų. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad atsakovo kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti dokumentai galėjo turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau atsisakė šiuos įrodymus vertinti vien dėl to, kad, teismų nuomone, egzistavo formalus pagrindas priimti sprendimą už akių dar prieš pateikiant minėtus dokumentus.

5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių neatitinka formaliųjų CPK 286 straipsnio tokio sprendimo turiniui nustatytų reikalavimų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti reikia konstatuoti dvi sąlygas: aplinkybių, dėl kurių nepateiktas procesinis dokumentas, svarbumą; pareiškime nurodytus įrodymus, galinčius turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, tik konstatavęs, kad yra abu CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodyti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindai. Atsakovas neįrodė abiejų pagrindų, kurių buvimas būtų pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, formaliam sprendimo priėmimo pagrindui suteikė didesnę reikšmę nei teisingam bylos išnagrinėjimui. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 288 straipsnio 4 dalį, kas turėjo įtakos priimant neteisėtus procesinius sprendimus. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio kasacinis teismas privalo pasisakyti.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad: 1) šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui; 2) pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pagal minėto straipsnio prasmę pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinamas ištyrus ir nustačius abi šias teisines aplinkybes. Teismui pavesta vykdyti teisingumą, todėl jo veikla turi užtikrinti, kad nebūtų priimti ir neįsigaliotų nepagrįsti ir neteisėti teismų sprendimai. Jeigu teismo sprendimas yra priimtas šaliai, nedalyvavusiai teismo posėdyje, ir ji kreipiasi dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, tai nepakanka konstatuoti tik šalies neatvykimo į teismo posėdį svarbių priežasčių nebuvimo. Privaloma vertinti ir pareiškėjo argumentus bei pateiktus įrodymus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovo atskirąjį skundą, įvertino tik aplinkybes, rodančias atsakovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir jų svarbumą, bet visiškai nevertino atsakovo pareiškime nurodytų aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad konstatavus šalies, kuriai priimtas teismo sprendimas už akių, neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių, nereikia pasisakyti dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, neatitinka CPK 288 straipsnio 4 dalies.

Byloje esančioje 1998 m. birželio 15 d. pažymoje apie pinigų gavimą užfiksuota pinigų suma, jos gavimo faktas ir juos paėmęs asmuo, bet nenurodytas gavimo pagrindas. Atsakovui pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikus duomenis, kad pinigų perdavimo veiksmas yra sandorio tarp kitų asmenų įvykdymas, jam tik atstovaujant ribotos atsakomybės bendrovei „Lincoln Euroventures L.L.C.“, faktinės aplinkybės ir įrodymai yra svarbūs teismo sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui patikrinti. Jie turi būti įvertinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs vertinti byloje esančius įrodymus bei atsakovo argumentus, faktiškai nusišalino nuo teisingumo vykdymo ir pažeidė CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, kadangi apeliacinis skundas išnagrinėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis