Civilinė byla Nr. 3K-3-696/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 114.1; 114.9.3.2; 114.12
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lino Slavicko kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lino Slavicko ieškinį atsakovams Linai Urbonavičienei, Mildai Marijai Urbonavičienei, Robertui Urbonavičiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Simonai Krisiūnaitei, Daliūtei Gadliauskienei, VĮ Registrų centrui, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto dalies pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Linas Slavickas prašė Palangos miesto antstolių kontoros 1998 m. kovo 6 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, pagal kurį Mindaugas Urbonavičius įsigijo pastatus Palangoje, Pušyno g. 2a, pripažinti iš dalies negaliojančiu, nustatant, kad šį turtą lygiomis dalimis įsigijo trys fiziniai asmenys: Mindaugas Urbonavičius, Ričardas Krisiūnas ir Linas Slavickas. Ieškovas nurodė, kad jis su M. Urbonavičiumi bei R. Krisiūnu 1998 m. kovo 6 d. varžytynėse M. Urbonavičiaus vardu už 60 000 Lt nupirko lygiomis dalimis 642,23 kv. m ploto ir 337,54 kv. m ploto mechanines dirbtuves bei 26,6 kv. m ploto ūkinį pastatą, esančius 5000 kv. m ploto žemės sklype Palangoje, Pušyno g. 2a. M. Urbonavičius, R. Krisiūnas ir L. Slavickas žodžiu buvo susitarę šiuos pastatus pirkti ir įregistruoti M. Urbonavičiaus vardu, vėliau po 1/3 dalį šių pastatų neatlygintinai perleisti R. Krisiūnui ir L. Slavickui, o pastatus suremontavus – juose vykdyti bendrą komercinę veiklą. Pastatai pirkti už visų trijų pinigus. 2000 m. kovo 17 d. žuvo R. Krisiūnas, 2000 m. rugpjūčio 7 d. žuvo M. Urbonavičius, o atsakovai, M. Urbonavičiaus turto paveldėtojai, nesutinka ieškovui perleisti 1/3 pastato dalies, kaip buvo susitarę su M. Urbonavičiumi ir R. Krisiūnu.
Atsakovai L. Urbonavičienė, M. M. Urbonavičienė, R. Urbonavičius ieškinį prašė atmesti. Jie nurodė, kad teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti ieškinį tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes šis reikalavimas jau buvo išspręstas Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-01/2004. Atsakovai paaiškino, kad pinigus, už kuriuos varžytynėse pirko pastatus, M. Urbonavičius buvo deklaravęs Mokesčių inspekcijoje. Įsigijęs šiuos pastatus, M. Urbonavičius, kaip vienintelis pastatų savininkas, išsinuomojo iš valstybės žemę prie šių pastatų, nuomos mokesčius mokėjo tik jis vienas, o po jo mirties – jo žmona L. Urbonavičienė ir motina M. M. Urbonavičienė.
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sandorio negaliojimo pagrindą, be to, praleido ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1998 m. kovo 6 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Teismo antstolių kontoros prie Palangos miesto apylinkės teismo antstolis pardavė UAB „Pajūrio žuvis“ priklausiusias mechanines dirbtuves 1GIp (642,23 kv. m ploto), 2GIp (337,54 kv. m ploto) ir ūkinį pastatą 3Jm (26,6 kv. m ploto), esančius 5000 kv. m. ploto žemės sklype Palangoje, Pušyno g. 2a, Mindaugui Urbonavičiui už 60 000 Lt. Vykdomojoje byloje Nr. 369/2004 nėra jokių duomenų, kad vykdymo procese, parduodant skolininko UAB „Pajūrio žuvis“ turtą, būtų dalyvavęs ar pareiškęs norą dalyvauti L. Slavickas. 1998 m. gruodžio 30 d. su M. Urbonavičiumi buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 4975 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Palangoje, Pušyno g. 2a. M. Urbonavičius mirė 2000 m. spalio 7 d., jo turtą paveldėjo žmona L. Urbonavičienė, motina M. M. Urbonavičienė ir sūnus R. Urbonavičius. Apylinkės teismas nurodė, kad mechaninių dirbtuvių pardavimas iš varžytynių vyko galiojant 1964 m. Civilinio proceso kodeksui, kurio 432 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, o jo nuorašas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi turto pardavimo iš varžytynių aktas yra sandoris, kuriam taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal 1964 m. CPK 435 straipsnį varžytynių aktai galėjo būti pripažinti negaliojančiais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ir dėl antstolio padarytų proceso teisės normų pažeidimų. Teismo antstolio veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais 1964 m. CPK 472 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumas gali būti ginčijamas materialinės teisės normų pažeidimų pagrindu. Teismas nurodė, kad ieškovas įrodinėjo tik, jo teigimu, prieš 1998 m. kovo 6 d. varžytynes buvusį ieškovo, R. Krisiūno ir M. Urbonavičiaus susitarimą Palangoje, Pušyno g. 2a, esančias mechanines dirbtuves pirkti bendromis jo, M. Urbonavičiaus, R. Krisiūno lėšomis bei M. Urbonavičiaus vardu, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas susitarimo faktą įrodinėjo liudytojų (M. Urbonavičiaus, L. Slavicko) apklausos protokolais iš baudžiamosios bylos Nr. 30-2-019-00. Teismas nurodė, kad šie parodymai yra prieštaringi ir nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių: iš M. Urbonavičiaus parodymų baudžiamojoje byloje matyti, kad jis 1998 m. gruodžio mėnesį kartu su L. Slavicku ir R. Krisiūnu pirko ne tik pastatus Šventojoje, Pušyno gatvėje, bet ir žemę, žemė ir pastatai įsigyti už 30 000 JAV dolerių (pagal tuo metu galiojusį kursą – 120 000 Lt), šią sumą lygiomis dalimis po 10 000 JAV dolerių sumokėjo M. Urbonavičius, L. Slavickas ir R. Krisiūnas, žemę buvo mėginta parduoti, bet neatsirado pirkėjų; iš L. Slavicko parodymų matyti, kad maždaug 1998 metais jis su R. Krisiūnu ir M. Urbonavičiumi nusipirko žemės sklypą Šventojoje, mokėdami kiekvienas po 10 000 JAV dolerių, M. Urbonavičiaus vardu. Šie duomenys prieštarauja ieškovo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, kad buvo pirkti tik pastatai, bet ne žemė, be to, skiriasi pirkimo kaina, laikas ir kt. Be to, atsakovai pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad M. Urbonavičius sandorio sudarymo metu turėjo pakankamai lėšų, jo pajamos buvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido, nes ginčas dėl teisės kilo ne ginčijamo sandorio sudarymo metu (1998 m. kovo 6 d.), bet po M. Urbonavičiaus mirties (2000 m. spalio 7 d.).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo L. Slavicko apeliacinį skundą, 2006 m. liepos 12 d. nutartimi skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad ieškovas nenurodė jokio teisės akto, kurio pagrindu būtų galima pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus vykdant varžytynių procesą, taip pat neįrodė jokio kito teisinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Ieškovas teigė, kad buvo žodinis susitarimas įgyti turtą bendrosios nuosavybės teise, tačiau pagal tuo metu galiojusio CK 43 straipsnio 2 punktą fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 500 Lt, turėjo būti sudaromi rašytine forma. Ginčijamo sandorio kaina buvo daug didesnė, todėl ieškovas tokio sandorio negali įrodinėti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis). Be to, teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, kad baudžiamosios bylos liudytojų apklausos protokolų turinys patvirtina jo nurodytas aplinkybes. Priešingai, iš tų duomenų matyti, kad ginčo objektas (pastatai) buvo perkamas būtent M. Urbonavičiaus vardu, už nupirktus pastatus mokėjo tik M. Urbonavičius, nes tik jis vienintelis turėjo visą sumą, kurią ir deklaravo įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi varžytynėse nebuvo parduodamas žemės sklypas, tai nėra net pagrindo vertinti duomenų apie 30 000 JAV dolerių sumokėjimą. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ieškovas pripažino, kad tuo metu neturėjo pinigų. Juos turėjo M. Urbonavičius. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį parduodamas daiktas perduodamas pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas sumoka nustatytą kainą (1964 m. CK 253 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi aplinkybėmis, kad ginčo objektas buvo perkamas M. Urbonavičiaus vardu ir vienintelis M. Urbonavičius turėjo pinigų sumokėti už perkamus pastatus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo esmę ir teisingai nustatė, jog nėra pagrindo ieškinį tenkinti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas Linas Slavickas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai, vertindami įrodymus, netinkamai taikė CPK 4 straipsnį, 185 straipsnio 1 dalį, 197 straipsnio 2 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Liudytojų (M. Urbonavičiaus, L. Slavicko) apklausos protokolus iš baudžiamosios bylos Nr. 30-2-019-00, patvirtinančius ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, teismai nepagrįstai sutapatino su liudytojo parodymais civilinio proceso prasme. Šie įrodymai turėjo būti pripažinti oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, yra laikomos visiškai įrodytomis, kol jos nėra paneigtos kitais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1241/2002 išaiškino, kad policijos pareigūnų surinkta tyrimo medžiaga yra gauta policijai vykdant įstatymų reglamentuotą veiklą ir atitinka rašytinį įrodymą. Atsakovai ar tretieji asmenys nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų faktus, patvirtintus nurodytais įrodymais.
2. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nenurodė nė vienos materialinės teisės normos, kurios pagrindu ginčija sandorį. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant juo sukurti tiesioginių pasekmių (nuosavybės teisės vienam asmeniui). Tikroji ieškovo, M. Urbonavičiaus ir R. Krisiūno valia buvo įgyti turtą už bendras lėšas bendrojon nuosavybėn, todėl teismai turėjo taikyti 1964 m. CK 51 straipsnio nuostatas.
3. Teismai nepagrįstai nurodė, kad teisinių santykių (jungtinės veiklos) neįforminimas įstatymų nustatyta tvarka nesukelia jokių teisinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad bendros veiklos neįforminimas įstatymų nustatyta tvarka nėra absoliutus pagrindas paneigti tokios veiklos buvimą. Neįforminus jungtinės veiklos teisinių santykių, tokio fakto buvimas nesukelia teisinių pasekmių tik tretiesiems asmenims, o ne susitarimo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002). Byloje įrodymais yra patvirtintas ieškovo, M. Urbonavičiaus ir R. Krisiūno bendros veiklos faktas. M. Urbonavičiaus įpėdiniai yra mirusiojo teisių ir pareigų perėmėjai, todėl jie nėra tretieji asmenys, prieš kuriuos negalima būtų panaudoti ieškovo, M. Urbonavičiaus ir R. Krisiūno susitarimo bendrojon nuosavybėn įsigyti ginčijamus pastatus ir bendros veiklos faktų.
4. Teismai rėmėsi aplinkybėmis (žemės pirkimu, pinigų turėjimu), nepagrįstomis įrodymais. Aplinkybės dėl žemės pirkimo teismai iš viso nenustatinėjo ir nesiaiškino, ar 1998 metais apskritai buvo parduodamas koks nors žemės sklypas Palangoje, Pušyno gatvėje. Aplinkybę, kad pinigų ginčijamiems pastatams pirkti turėjo tik M. Urbonavičius, teismai nustatė, remdamiesi tik vienu įrodymu ir netinkamai jį įvertinę.
5. Teismai nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, esančiais civilinėje byloje Nr. 2-82-01/2004.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai Lina Urbonavičienė, Milda Marija Urbonavičienė ir Robertas Urbonavičius prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius motyvus:
1. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrindą. Kasaciniame skunde nurodyti baudžiamojoje byloje esantys liudytojų apklausų protokolai jau yra teismo ištirti ir įvertinti civilinėje byloje Nr. 2-82-01/2004, jais remiantis nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnis).
2. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės (dėl sandorio sudarymo dėl akių, taip pat dėl bendros veiklos) nebuvo nurodytos ieškinyje, todėl nenagrinėtinos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad teismai pagrįstai netaikė CK 51 straipsnio, nes turto pirkimu iš varžytynių buvo siekta teisinių pasekmių – turto įsigijimo nuosavybėn, o bendros veiklos sutarties sudarymo ieškovas neįrodė. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo turto pardavimo iš varžytynių momento.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
1998 m. kovo 6 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Teismo antstolių kontoros prie Palangos miesto apylinkės teismo antstolis pardavė UAB „Pajūrio žuvis“ priklausiusias mechanines dirbtuves 1GIp (642,23 kv. m ploto), 2GIp (337,54 kv. m ploto) ir ūkinį pastatą 3Jm (26,6 kv. m ploto), esančius 5000 kv. m ploto žemės sklype Palangoje, Pušyno g. 2a, Mindaugui Urbonavičiui už 60 000 Lt. M. Urbonavičius mirė 2000 m. spalio 7 d., jo turtą paveldėjo žmona L. Urbonavičienė, motina M. M. Urbonavičienė ir sūnus R. Urbonavičius. Ieškovas L. Slavickas teigė, kad iš tikrųjų pastatai buvo perkami už jo, M. Urbonavičiaus ir R. Krisiūno pinigus, jie žodžiu buvo susitarę šiuos pastatus pirkti ir įregistruoti M. Urbonavičiaus vardu, vėliau po 1/3 dalį šių pastatų neatlygintinai perleisti R. Krisiūnui ir L. Slavickui, o pastatus suremontavus – juose vykdyti bendrą komercinę veiklą. Ieškovas prašė 1998 m. kovo 6 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti iš dalies negaliojančiu, nustatant, kad šį turtą lygiomis dalimis įsigijo M. Urbonavičius, R. Krisiūnas ir L. Slavickas, tačiau neįrodė sandorio negaliojimo pagrindo.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Ieškovo Lino Slavicko ieškinį atsakovams Linai Urbonavičienei, Mildai Marijai Urbonavičienei, Robertui Urbonavičiui, VĮ Registrų centrui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Palangos miesto antstolių kontoros 1998 m. kovo 6 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei kitus ieškinio reikalavimus teismai atmetė dėl to, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis jis rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas turi teisę pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi, ir ieškinį atmesti.
Visi kasacinio skundo argumentai, išskyrus antrą ir ketvirtą, yra siejami su įstatymų, reglamentuojančių įrodinėjimą civilinėse bylose, pažeidimu.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai ištyrė ir įvertino visus ieškovo pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl jų nepakankamumo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms nustatyti. Kolegija pažymi, kad kasatorius liudytojų apklausos protokolus baudžiamojoje byloje neteisingai priskiria prie oficialių rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją galią. Apklausos protokoluose užfiksuoti liudytojų parodymai baudžiamojoje byloje neatitinka oficialaus rašytinio įrodymo požymių. Oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, turi atitikti CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas. Pagal šias nuostatas rašytiniai įrodymai gali būti pripažinti oficialiais tik esant tokioms sąlygoms: 1) dokumentai turi būti išduoti valstybės ar savivaldybės institucijų ar kitų valstybės įgaliotų asmenų (notarų patvirtinti dokumentai, civilinės būklės aktų įrašai, teismo antstolio surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, įvairių registrų, įsteigtų Valstybės registro įstatymo nustatyta tvarka, įrašai); 2) dokumentai turi būti patvirtinti įgaliotų asmenų neviršijant jiems suteiktos kompetencijos; 3) dokumentai turi atitikti teisės aktuose nustatytus jų formos ir turinio reikalavimus. Liudytojo apklausos protokolas baudžiamojoje byloje neatitinka pirmų dviejų požymių, todėl nėra oficialus rašytinis įrodymas. Liudytojo apklausos protokolas pripažintinas paprastu rašytiniu įrodymu tik formos prasme, nes jame yra raštu užfiksuota fizinio asmens suteikiama informacija, kuri gali turėti ryšį su ieškinio dalyku ir pagrindu. Kita vertus, liudytojų parodymų užrašymas baudžiamojoje byloje nekeičia šių parodymų kaip tokios pat įrodinėjimo priemonės prigimties civilinėje byloje. Jie išlieka asmeniniais įrodymais, nes jų šaltinis yra fizinis asmuo. Tokie įrodymai, juos klasifikuojant, priskirtini prie mišrių įrodymų. Mišriais įrodymais pripažįstami įrodymai, atsirandantys kaip fizinio asmens veiklos padarinys, bet juose esanti informacija yra perduodama ne žodžiu, bet raštu. Taigi liudytojų parodymai, užfiksuoti liudytojo apklausos protokole, nėra oficialūs rašytiniai įrodymai. Juose esanti informacija neturi didesnės įrodomosios galios. Aplinkybės, užfiksuotos baudžiamosios bylos protokoluose, nelaikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Šie įrodymai vertintini kartu su kitais įrodymais pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų įvertinimo taisykles. Teismai, vertindami įrodymus, šių taisyklių nepažeidė, savo išvadas dėl įrodymų pakankamumo tinkamai motyvavo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su teismų padarytomis išvadomis.
Kasatoriaus argumentas dėl civilinėje byloje Nr. 2-82-01/2004 esančių įrodymų nevertinimo neatitinka civilinėje byloje esančių duomenų. Civilinė byla Nr. 2-82-01/2004 buvo prijungta prie šios bylos. Joje esantys įrodymai, turintys ryšį su nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalyku, buvo paskelbti teismo posėdyje (b. l. 142).
Kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1241/2002 suformuluoti išaiškinimai dėl fizinio asmens raštu pateiktų paaiškinimų policijos pareigūnams pripažinimo rašytiniais įrodymais nesudaro pagrindo išvadai, kad fizinio asmens parodymai baudžiamojoje byloje yra pripažintini oficialiais rašytiniais įrodymais (prima facie).
Taigi kasatoriaus teiginiai dėl CPK 4 straipsnio, 185 straipsnio 1 dalies, 197 straipsnio 2 dalies, 265 straipsnio 1 dalies yra klaidingi, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija juos atmeta. Kolegija taip pat atmeta kasatoriaus argumentą, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos.
Kadangi neįrodytas ieškinio pagrindas ir dėl to atmestas ieškovo ieškinys, kiti kasacinio skundo argumentai (dėl 1964 m. CK 51 straipsnio taikymo, dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo (1964 m. CK 472-474 straipsniai), dėl žemės sklypo Palangoje, Pušyno gatvėje, pirkimo ir kt.) yra nereikšmingi šioje civilinėje byloje, tai kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina dar ir tai, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymas, žemės pirkimas yra faktinės aplinkybės, kurių nustatymas nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl tų pačių priežasčių kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako ir dėl atsiliepimų į kasacinį skundą argumentų.
Atsakovai M. M. Urbonavičienė, L. Urbonavičienė ir R. Urbonavičius prašo priteisti iš ieškovo L. Slavicko 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą jie pridėjo kvitus, iš kurių matyti, kad Milda Marija Urbonavičienė ir Lina Urbonavičienė advokatei už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą sumokėjo kiekviena po 1500 Lt. Šis prašymas iš dalies tenkintinas. Atsakovėms M. M. Urbonavičienei ir L. Urbonavičienei iš ieškovo L. Slavicko priteistina po 600 Lt kiekvienai. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio, t. y. ne daugiau kaip 1200 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti atsakovėms Mildai Marijai Urbonavičienei ir Linai Urbonavičienei iš ieškovo Lino Slavicko po 600 Lt kiekvienai už advokato pagalbą nagrinėjant bylą kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
