V. P. pagal BK 138 str., 129 str., 369 str., 368 str., 376 str., 336 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1289/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02028-2021-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. P. gynėjos advokatės Lauretos Ulbienės prašymo dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo ir kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 9 d. nutarties priėmimo klausimus,

nustatė:

Nuteistojo V. P. gynėja advokatė L. Ulbienė prašo atnaujinti apskundimo terminą, nes jį praleido todėl, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos V. P. laiku nebuvo paskirtas advokatas kasacinio skundo surašymui, nesusipratimas dėl paties V. P. surašyto kasacinio skundo išnagrinėjimo, apsunkintas komunikavimas su Šiaulių kalėjime atliekančiu laisvės atėmimo bausmę ginamuoju, lėmė, kad kasacinio skundo pateikimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 370 straipsnio 1 dalį apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos. Pagal BPK 370 straipsnio 2 dalį asmenims, turintiems teisę apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka ir praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 21 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. spalio 9 d., t. y. apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dieną (BPK 336 straipsnio 2 dalis). Trijų mėnesių kasacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2025 m. sausio 9 d. (BPK 100 straipsnio 1 dalis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nuteistojo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pirmą kartą gautas dar 2025 m. sausio 6 d., tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. sausio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, atsisakyta priimti nuteistojo V. P. kasacinį skundą, nes jis neatitiko BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo V. P. buvo priimtas tik 2025 m. sausio 30 d. ir kad V. P. gynėjai buvo apsunkintas komunikavimas su Šiaulių kalėjime atliekančiu laisvės atėmimo bausmę ginamuoju, laikytina, kad terminas kasaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbios priežasties ir prašymas atnaujinti terminą tenkintinas.

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 9 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes padarė V. P. kaltinančias išvadas, nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nevertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Kaltinimai, dėl kurių V. P. buvo pripažintas kaltu, yra grindžiami tik prielaidomis, patikimų įrodymų pagrįsti jo kaltumą byloje nėra surinkta. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. P. kaltu dėl Ž. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, iš esmės vadovavosi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis prisipažino sudavęs jai du smūgius į veido sritį, ją pastūmęs, nors teisme jis nurodė, kad prisipažinti sužalojus Ž. K. jį įkalbėjo tyrimą atlikusi tyrėja. Teismas neiškvietė tyrėjos apklausai, kad išsiaiškintų V. P. nurodytas aplinkybes. Nė vienoje apklausoje Ž. K. nepatvirtino, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą jai sukėlė smurtiniai V. P. veiksmai. Ji apklausose nurodė, kad ją sužalojo nepažįstamas vyriškis. Apeliacinės instancijos teismas V. P. apeliacinį skundą išnagrinėjo formaliai, fragmentiškai, jo prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu laikydama itin svariu jo kaltumą patvirtinančiu įrodymu, neįvertino jo paaiškinimų dėl tokio prisipažinimo aplinkybių. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo įsitikinęs, kad Ž. K. mirė nuo galvos traumos, kurią ji galėjo patirti, kai po jo smūgio atsitrenkė į rūbų kabyklą ar į sieną, todėl laikydamas save kaltu, savo kaltę tada pripažino. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokiais smurtiniais veiksmais V. P. sukėlė jos mirtį. Po konflikto su Ž. K., V. P. ją paliko G. K. bute, ji buvo sąmoninga, nebuvo jokių požymių, kad ji yra sunkiai sužalota. Teismai nesiaiškino, kada tiksliai V. P. smurtavo prieš Ž. K., kada sudavė jai smūgius į pilvą, nesiaiškino, ar jos mirties laikas gali būti siejamas su jo padarytų sužalojimų laiku. Mirtiną sužalojimą jai galėjo padaryti su ja 2022 m. gruodžio 19 d. likęs G. K., kuris viso proceso metu davė itin prieštaringus parodymus. Apeliaciniame procese buvo prašoma apklausti liudytoju T. K., tačiau šį prašymą teismas atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, nes nesiėmė visų priemonių abejonėms išaiškinti, neatliko prašomo įrodymų tyrimo, nepasisakė ir neįvertino visų apeliaciniame skunde keliamų argumentų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl V. P. veikų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju dėl kasaciniame skunde nuteistojo V. P. gynėjos nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde šios išvados kasatoriaus ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis. Dėl kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes neatliko įrodymų tyrimo, pažymėtina, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje netenkino nuteistojo V. P. gynėjos prašymo atlikti įrodymų tyrimą (apklausti T. T.) ir nutarė vertinti bylos duomenis.

Pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį įrodymų tyrimo atlikimas apeliacinės instancijos teisme yra teismo teisė, bet ne pareiga. Priimdamas sprendimą, ar atlikti įrodymų tyrimą, teismas atsižvelgia į proceso dalyvių prašymus, nagrinėjamos bylos aplinkybes. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti, įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Šis teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir prieštaringus įrodymus, jei prieštaravimų nepašalino pirmosios instancijos teismas. Tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS01MDcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-507/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-507/2017">2K-5-507/2017</a>).??????

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. P. gynėjos advokatės Lauretos Ulbienės prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą tenkinti ir praleistą kasacinio skundo padavimo terminą atnaujinti.

Atsisakyti priimti nuteistojo V. P. gynėjos advokatės Lauretos Ulbienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Darius Kantaravičius

Olegas Fedosiukas