D. G. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str., 10 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1089/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23411-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. G. ir jo gynėjo advokato Mariaus Devyžio kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis D. G. ir jo gynėjas advokatas M. Devyžis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą D. G. nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad D. G. nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl jo kaltės grįstos nepašalintomis abejonėmis ir prielaidomis, o ne neabejotinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti skundžiamą nuosprendį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 10 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės į gynybą, teisingą, nepriklausomą ir nešališką teismą ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir teismų praktiką, išskirtinę reikšmę teikė nukentėjusiosios parodymams, darydamas išvadas nesivadovavo bylos įrodymų visuma, rėmėsi tik selektyviai atrinktais įrodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios jau ketvirtus metus vyksta konfliktiškas santuokos nutraukimo procesas dėl itin didelės vertės turto dalybų. Šis teismas nuteistojo parodymus vertino tik tiek, kiek tai buvo reikalinga nukentėjusiosios parodymams patvirtinti, tačiau nevertino nuteistojo parodymų ta apimtimi, kuri leistų nukentėjusiosios parodymus vertinti kritiškai ar juos atmesti. Nuteistojo parodymai nebuvo vertinami bylos įrodymų visumoje, tik nukentėjusiosios parodymų kontekste, kartu pabrėžtinai įvardijant juos kaip gynybinę poziciją, t. y. kaip nepatikimus. Liudytojos K. G. parodymai taip pat nebuvo vertinami visapusiškai kitų bylos įrodymų kontekste, o tik tiek, kiek tai susiję su tyrėjos atliktu procesiniu veiksmu, t. y. fragmentiškai.

Pasak kasatorių, apeliaciniame skunde buvo pateikti argumentai apie tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje yra pagrįstų abejonių, kurios turi būti aiškinamos nuteistojo naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, dėl šių esminių argumentų nepasisakė, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją ir in dubio pro reo principą. Šis teismas nesiėmė pakankamų priemonių nukentėjusiosios parodymuose esantiems prieštaravimams ir neatitikimams pašalinti. Nors tokie nukentėjusiosios parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, apie šių parodymų patikimumą buvo sprendžiama nesant objektyvaus pagrindo, remiantis prielaidomis. Netinkamai atliktas ir byloje esančių specialisto išvadų vertinimas. T. y. buvo iš esmės suabsoliutintos pirminė ir pakartotinė specialisto išvados, nevertinant jų kartu su asmens apžiūros protokolu, kuriame fiksuota nukentėjusiosios būklė iš karto po įvykio, ir eksperto P. Petreikio pateikta išvada. Nutartyje nenurodyta pagrįstų motyvų, kodėl nesivadovauta eksperto P. Petreikio išvada. Apeliacinės instancijos teismo paaiškinimas dėl įrodymo, kuriame nėra užfiksuota dalies sužalojimų, teigiant, kad kraujosruvos galėjo išryškėti po tam tikro laiko, grįstas prielaidomis, taip suteikiant tokiam įrodymui turinį, kurio jis realiai neturi. Ši teismo pateikta interpretacija nėra neginčytinas nuteistojo atliktų veiksmų ir kaltės įrodymas. D. G. veiksmuose nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Nuteistasis D, G. ir jo gynėjas M. Devyžis su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipiasi antrą kartą. Susipažinus su naujai paduotu kasaciniu skundu, matyti, kad jo turinys nėra identiškas pirmiau paduotam kasaciniam skundui, tačiau šių skundų turinio esmė yra tapati. Naujai pateiktame kasaciniame skunde, kaip ir ankstesniame, tik deklaratyviai nurodomi argumentai, susiję su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, reikalavimų, taip pat in dubio pro reo principo pažeidimais. Iš tiesų šie kasacinio skundo argumentai nėra siejami su BPK nustatytais kasacijos pagrindais, tik nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl D. G. kaltumo padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nuteistojo D. G. ir jo gynėjo M. Devyžio kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti, kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Minėtoje nutartyje teisėjų atrankos kolegijos konstatavo, kad kasaciniame skunde in dubio pro reo principo pažeidimas nurodomas deklaratyviai ir kad nėra pateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų teismų galimai padarytus esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie suteiktų pagrindą spręsti, kad abiejų instancijų teismai, nagrinėdami bylą ir surašydami sprendimus, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepateikta ir antrą kartą paduotame kasaciniame skunde. Pažymėtina, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino bylos įrodymus ir priėmė kitokį sprendimą nei pageidavo apeliantai nuteistasis D. G. ir jo gynėjas M. Devyžis nereiškia, kad šis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pažeidė BPK reikalavimus. Deklaratyviais pareiškimais apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, teismų praktikos nesilaikymą, nuteistojo D. G. procesinių teisių suvaržymą grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. G. ir jo gynėjo advokato Mariaus Devyžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Darius Kantaravičius