M. R. pagal BK 140 str., 145 str., 369 str., 368 str., 376 str., 166 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1073/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43327-2019-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. R. (buvusi pavardė D., toliau tekste – R.) (M. R., buvusi pavardė –D.) kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 27 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį, bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 140 straipsnio 1, 4 dalis, 145 straipsnio 1, 3 dalis ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatorius teigia, kad buvo prašoma perduoti bylą kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui, nes kaltinamajame akte nebuvo atskleista, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymiai kiekvienos nukentėjusiosios atžvilgiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokio prašymo netenkino. Kasatoriaus nuomone, kaltinamajame akte jam priskirtos frazės, išsakytos nukentėjusiosioms, nesudaro minėtos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, kaip ir jo atlikti veiksmai, kurie buvo nukreipti ne į nukentėjusiąsias, o į joms priklausantį turtą. Nuteistojo išsakyti žodžiai nereiškia grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Teismai netinkamai aiškino grasinimo realumą. Šis požymis nėra nustatytas, o tik preziumuotas, remiantis nukentėjusiųjų įsivaizdavimu. Teismai privalėjo įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas ir buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl jo ketinimų, taip pat, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąsias. Be to, tam, kad būtų išvengta tokio pobūdžio veiksmų kriminalizavimo, turi būti įvertintas jų pavojingumas. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė.

Pasak kasatoriaus, teismai nepagrįstai konstatavo, kad tarp specialistų išvadų ir konsultacinių išvadų nėra prieštaravimų. Nuteistojo vertinimu, eksperto Gregoire Abi Chaker konsultacinėje išvadoje nurodyti patikimesni šaltiniai, kuriais buvo remtasi pateikiant išvadas, negu teismo medicinos specialistės pateiktoje išvadoje. Teismai nuvertino konsultacinių išvadų teisinę reikšmę ir, esant aiškiems prieštaravimams tarp specialisto išvados Nr. G2769/2020 (01) ir eksperto Gregoire Abi Chaker pateiktos konsultacinės išvados, be pagrindo nepaskyrė teismo medicinos ekspertizės, kaip tai išaiškinta teismų praktikoje. Dėl to nagrinėjant bylą buvo pažeistas rungtyniškumo principas, BPK 20 straipsnio reikalavimai ir nukrypta nuo teismų praktikos, pagal kurią draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2019 m. spalio 10 d. veikų ir 2020 m. rugsėjo 25 d. veikos buvo pradėtas neteisėtai, nesant nukentėjusiųjų pareiškimų ar skundų. Taip buvo pažeisti BPK 166 straipsnio 2, 3 dalių, 167 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nesilaikyta esminių baudžiamojo proceso principų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde nuteistojo M. R. keliami klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir nustatytų bylos aplinkybių, taip pat dėl netinkamo jų teisinio vertinimo išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikiant aiškias ir motyvuotas išvadas, tačiau kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, leidžiančių abejoti dėl šių išvadų nepagrįstumo. Vien tai, kad kasaciniame skunde išreikštas nesutikimas su teismų išvadomis, nesuteikia pagrindo nagrinėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo teiginiai dėl įrodymų vertinimo taisyklių, rungtyniškumo principo ir nuteistojo teisės į gynybą pažeidimų yra deklaratyvūs, todėl nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Be to, kasaciniame skunde, nesutinkant su žemesnės instancijos teismų sprendimais, pateikiami argumentai dėl BPK 166 straipsnio 2, 3 dalių, 167 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų pradedant ikiteisminį tyrimą. Tačiau teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nuteistojo apeliaciniame skunde šis klausimas nebuvo keliamas ir dėl jo apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta, todėl nurodyti argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Darius Kantaravičius

Olegas Fedosiukas