Baudžiamoji byla Nr. 1-268-805/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52223-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13;
2.12.1.3.; 2.12.1.4
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 17 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis K. B. 2017 m. spalio 8 d. apie 23.45 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu R. K., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia kumščiu smogė nukentėjusiajai R. K., sėdinčiai ant lovos, du kartus į kaklą, tokiu būdu mušdamas R. K. sukėlė fizinį skausmą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo K. B. apklausos protokolo (b. l. 52-53) matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad 2017 m. spalio 8 d. ryte išėjo iš namų, buvo pas kaimynus talkoje, vartojo alkoholinius gėrimus. Vėlai vakare grįžo į namus, parsinešė butelį likerio ir gėrė kartu su sugyventine R. K.. Jis buvo girtas ir visų smulkmenų dėl girtumo gerai neprisimena. Tik pamena tai, kad išgėrus likerį tarp jo ir sugyventinės R. K. įvyko konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas, jis neprisimena. Atsimena, kad, būdamas neblaivus, tyčia kumščiu smogė du kartus R. K., sėdinčiai ant lovos į kaklą. Nuo jo suduotų smūgių R. K. jautė fizinį skausmą. Po to būnant kambaryje į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė dėl smurto artimoje aplinkoje. Pareigūnai alkoholio matuokliu jam nustatė 2,19 promilių girtumą. Dėl tokio elgesio labai gailisi, pasižada ateityje nesmurtauti.
Nukentėjusioji R. K. parodė (b. l. 21-22), kad 2017 m. spalio 8 d. nuo ryto K. B. išėjo iš namų, jis buvo talkoje pas kaimynus. Vėlai vakare, galėjo būti apie 22 val., K. B., būdamas neblaivus, grįžo į namus ir kartu su savimi parsinešė butelį likerio. Abu kartu kambaryje išgėrė parsineštą butelį. Apie 23.45 val. tarp jos ir K. B. dėl asmeninių priežasčių įvyko konfliktas. K. B. buvo stipriai girtas, todėl jai sėdinčiai ant lovos du kartus kumščiu smogė į kaklą (sprandą). Nuo suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą, jai skaudėjo. Kaklo sužalojimų ir mėlynių K. B. nepadarė, tačiau sukėlė fizinį skausmą. Pas teismo medicinos ekspertus nusistatyti sveikatos sutrikdymo masto nevyks, pas gydytojus taip pat nesikreips. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, sugyventiniui pretenzijų neturi.
Be kaltinamojo K. B. prisipažinimo, nukentėjusiosios R. K. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2017 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad 2017 m. spalio 8 d. 23.45 val. (duomenys neskelbtini). išgertuvių metu tarp sugyventinių R. K., kuri, būdama akivaizdžiai neblaivi, nustatyti girtumą atsisakė ir K. B. kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis sudavė du smūgius į kaklo sritį sugyventinei, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 5);
2017 m. spalio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 8, 9-11) nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įėjus į kambarį jaučiasi cigarečių dūmų ir alkoholio kvapas. Gyvenamojo namo kambario bendras vaizdas užfiksuotas pridedamose nuotraukose;
2017 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 13-15) pažymėta, kad R. K. dėl fizinio smurto buvo sukeltas skausmas kakle;
2017 m. spalio 9 d. tarnybinis pranešimas dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 16) patvirtina, nurodyta, kad K. B. nustatytas 2,19 promilių girtumas.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2017 m. spalio 8 d. apie 23.45 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, šeimos nariui R. K., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, sėdinčiai ant lovos, tyčia kumščiu smogė du kartus į kaklą, tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajai R. K. sukeldamas fizinį skausmą. Bylos duomenimis stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų sugyventinės atžvilgiu R. K. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais duomenimis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už K. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis K. B. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 61-63, 65). Nukentėjusioji sutinka dėl sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 66).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš sugyventinę R. K.. Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo K. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. praeityje neteistas (b. l. 34), 2015 m. vasario 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 35-36), eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 37-42), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 33), niekur nedirba (b. l. 43), registruotas darbo biržoje (b. l. 44). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, K. B. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, su kuria kaltinamasis sutinka, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kadangi nusikalstama veika padaryta artimo šeimos nario atžvilgiu, siekiant prevencijos tikslų, K. B. įpareigotinas 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnį).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis K. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 9 d. 00.25 val. iki 2017 m. spalio 9 d. 11.15 val. (b. l. 55-56, 58), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam K. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-60).
Vokas su kompaktiniu disku (b. l. 12) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :
K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. paskirti galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu įpareigoti K. B. 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 9 d. 00.25 val. iki 2017 m. spalio 9 d. 11.15 val. t. y. 1 parą, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. B. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kompaktinį diską įsiūtame voke palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu išaiškinti, kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.
Nurodyti K. B., kad:
jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;
jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti K. B., kad:
jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Loreta Radzevičienė
