Dėl teisės atnaujinti nuomos sutartį pripažinimo arba uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę

Civilinė byla Nr. e2-792-805/2017

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00528-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.16.8; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.18.6;

3.2.6.1; 3.2.6.11

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2017 m. spalio 16 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant J. M.,

dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovui advokatui V. D.,

atsakovei J. K., jos atstovei advokatei O. B.,

nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei J. K., išvadą teikiančiai institucijai - Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui dėl teisės atnaujinti nuomos sutartį pripažinimo arba uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė L. B. į Prienų rajono apylinkės teismą kreipėsi su ieškiniu atsakovei J. K., išvadą duodančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui dėl teisės atnaujinti nuomos sutartį pripažinimo arba uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, kuriuo prašo:

pripažinti ieškovės pirmenybės teisę pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarčiai išsinuomoti 6,32 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

uždrausti atsakovui sudaryti minėto žemės sklypo 6,32 ha ploto, iš jo žemės ūkio naudmenų 5,81ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) arba jo dalies nuomos sutartį su kitu asmeniu iki to laiko, kol ieškovas nusiims derlių ir kitaip trukdyti ieškovui naudotis minėtu žemės sklypu, o taip pat išregistruoti nuomos sutartį iš VĮ „Registrų centras“;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 1-6), kad ieškovė L. B. yra ūkininkė. Beveik dvidešimt metų iš atsakovės nuomojosi žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 2012 m. gegužės 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė dar vieną to paties žemės sklypo nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė penkerių metų laikotarpiui išnuomojo ieškovei 6,32 ha ploto, iš jo žemės ūkio naudmenų 5,81 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“. Sutarties 10 punktu šalys susitarė, kad užmokestis už žemės sklypo nuomą bus mokamas tokia tvarka: už 2012 m. - 2013 m. po 280,00 Lt, už 2014 m. - 2015 m. - 2016 m. po 300,00 Lt, už 1 ha žemės naudmenų. Užmokestis už žemės sklypo nuomą turėjo būti mokamas iki sekančių metų antro etapo tiesioginių išmokų išmokėjimo, t. y. iki balandžio 30 d. Sutarties 12 punktu šalys susitarė dėl kitų su nuomojamo žemės sklypo naudojimu ir grąžinimu, pasibaigus nuomos sutarčiai, susijusių įsipareigojimų, t. y. pratęsti sutartį, pardavimo atveju pranešti ieškovei prieš pusę metų raštu, parduodant žemę suteikti pirmumą. Nutraukus sutartį pirma laiko, šalys įsipareigojo atlyginti viena kitai nuostolius. Pasikeitus žemės savininkui, turto perėmėjui, sutarties sąlygos lieka galioti tos pačios.

Ieškovė 2016 m. lapkričio 12 d. gavo atsakovės surašytą pranešimą, kad atsakovė nutraukia su ieškove žemės sklypo nuomos sutartį. Nutraukimo priežastimis buvo įvardintas ieškovės elgesys - nuolatiniai priekaištai dėl žemės nuomos mokesčio. Atsakovė pranešime taip pat nurodo, kad pasibaigus sutarčiai tikisi, kad žemė bus tvarkingai palikta. Šiuo pranešimu, ieškovės vertinimu, buvo išreikšta atsakovės valia ne įspėti ieškovę apie terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, o pranešti apie ketinimą netęsti žemės nuomos sutarties jai pasibaigus. Ieškovė, kuri ilgą laiką prieš tai nuomojosi iš atsakovės minėtą žemės sklypą, sąžiningai ir laiku visą laiką mokėjo nuomos mokestį, pagrįstai tikėdamasis ir toliau šiuo žemės sklypu naudotis bei sutartinius santykius pratęsti kaip buvo daroma eilę metų, padarė nemažas investicijas į žemės sklypą - žemę įdirbo, ją tręšė, sėjo ir augino įvairias augalų kultūras, nuėmė derlių ir pan. Ieškovė 2016 m. rudenį užsėjo rapsą. 2016 m. - 2017 m. žiemą pasėliai iššalo/užmirko, dėl ko, siekdama išvengti nuostolių ir efektyviai išnaudoti įdirbtą/patręštą žemę, ieškovė atsėjo vasarinius kviečius, kurių derlių nuimti galės 2017 m. vasarą/rudenį, t. y. po nuomos sutarties termino pasibaigimo. Tai reiškia, kad visą likusį laiką iki derliaus nuėmimo ieškovas, siekdamas maksimaliai gero derliaus, turės turėti galimybę šiuo žemės sklypu naudotis, kadangi kviečiais reikės rūpintis, tręšti, purkšti nuo įvairių ligų ir kenkėjų. Siekdama toliau nuomotis minėtą žemės sklypą, 2017 m. sausio 31 d. ieškovė išsiuntė atsakovei prašymą ir nurodė, kad 2017 m. gegužės 5 d. baigiasi sutarties terminas, paprašė išnuomoti žemės sklypą penkeriems metams, mokant po 100,00 Eur už 1 ha naudmenų už einamuosius metus, pridėjo parengtų naujų žemės sklypo nuomos sutarčių projektus. Į šį pasiūlymą atsakovė ieškovei jokio atsakymo nepateikė. Visą nuomos laiką ieškovė tvarkingai vykdė žemės nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jokių pretenzijų iš atsakovės nesulaukė. Ieškovės žiniomis, atsakovė siekia išnuomoti minėtą žemės sklypą kitam ūkininkui J. V., kurio žemės sklypai ribojasi su ieškovės turimais ir naudojamais žemės sklypais.

Atsakovė J. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 38-40) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad privačios žemės nuomos sutartimi, sudaryta 2012 m. gegužės 5 d. tarp nuomininkės L. B. ir nuomotojos J. K., L. B. išsinuomojo 6,2321 ha ploto žemės sklypą, iš jų 5,8 ha žemės ūkio naudmenų, esantį (duomenys neskelbtini), apibrėžtam terminui - penkeriems metams. Šio žemės sklypo savininkė J. K. 2016 m. lapkričio 12 d. registruotu laišku informavo ieškovę, kad minėto žemės sklypo žemės nuomos sutarties su ieškove nepratęs, nurodydama priežastis – pastovūs priekaištai dėl žemės sklypo ploto. 2017 m. balandžio 28 d. J. K. registruotu laišku pakartotinai įspėjo ieškovę, kad 2012 m. gegužės 5 d. žemės nuomos sutartis nebus pratęsiama. 2017 m. balandžio 19 d. ji buvo atvykusi apžiūrėti savo žemės, rado pliką žemę, jokių augalų nesimatė. 2017 m. balandžio 27 d. paskambino ieškovei norėdama įspėti, kad pastaroji paliktų tvarkingą žemės sklypą ir būtent tada iš ieškovės sužinojo, kad ieškovė aria žemę tikslu sėti joje grūdines kultūras, nežiūrint to, kad minėtos žemės nuomos sutartis baigiasi 2017 m. gegužės 5 d. Tą pačią dieną antstolė S. Ž., tenkindama jos prašymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, konstatavo, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklypo nuomininkė L. B. aparia žieminį rapsą ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tokiu būdu ieškovė, žinodama, kad žemės sklypo nuomos sutarties terminas baigiasi ir sutartis nebus pratęsta, savavališkai apsėjo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą. Mano, kad ieškovės nuostata, kad pastaroji turės galimybę naudotis šiuo žemės sklypu iki derliaus nuėmimo, nepagrįsta. Paaiškino, kad 2017 m. balandžio 28 d. raštu grąžino ieškovei jos atsiųstą nepasirašytą žemės nuomos sutarties projektą. Nors ieškovė reikalauja pripažinti pirmenybės teisę pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarčiai išsinuomoti žemės sklypą, tačiau atsakovė mano, kad ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovo pirmenybės teisę, pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarčiai, išsinuomoti žemės sklypą atmestinas ir yra nesuderinamas su savininko nuosavybės teisių apsauga. Papildomai nurodė, kad ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovė siekia išnuomoti ginčo žemės sklypą ūkininkui J. V., tokių įrodymų ji nepateikia. Atsakovė nurodė, jog niekam nuomoti žemės sklypo nesiruošia, nori pati su savo šeimos nariais pradėti ūkininkauti.

Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė dubliką (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 80-82), kuriame nurodė, kad kritiškai vertintinas atsiliepimo į ieškinį motyvas, kad atsakovė nesiruošia niekam nuomoti minėtą žemės sklypą ir, kad nori kartu su savo šeimos nariais pradėti ūkininkauti. Pirma, šis motyvas yra deklaratyvus, nes atsakovė nepateikia nei jį pagrindžiančių paaiškinimų, nei jį pagrindžiančių įrodymų. Antra, atsakovė nėra ūkininkė ir neturi verstis žemės ūkio veikla reikalingų priemonių, todėl mažai tikėtina, kad atsakovė pradės verslą. Trečia, atsakovė nenurodė kokiems šeimos nariams ir kokiu teisiniu pagrindu ketina leisti ūkininkauti jai priklausančiame žemės sklype. Be to, leidimas ūkininkauti jai priklausančiame žemės sklype šeimos nariams nesuderinamas su jos deklaruojamu noru pačiai pradėti ūkininkauti. Dėl nurodytų priežasčių tokie atsiliepimo į ieškinį motyvai vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija. Be pagrindo atsiliepime į ieškinį neigiami atsakovo ir ūkininko J. V. santykiai dėl ketinimo nuomoti ginčo žemės sklypą, kadangi Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. gegužės 22 d. raštas įrodo, kad 2017 m. balandžio 27 d. antstolei atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą dalyvavo J. V., todėl neaišku kokio intereso vedinas ūkininkas dalyvavo faktinių aplinkybių konstatavime. Antra, kitą dieną po antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo, 2017 m. balandžio 28 d. atsakovė ir ūkininkas J. V. su sūnumi buvo atvykę prie ginčo žemės sklypo. Be to, atsakovės ieškovei siųstuose raštuose yra reiškiamos pretenzijos dėl nuomininko pareigų vykdymo. Ieškovė tinkamai mokėjo nuomos mokestį. Iki 2016 m. lapkričio 14 d. rašto ieškovė nėra gavusi pretenzijų iš atsakovės dėl nuomos mokesčio mokėjimo. 2012 m. gegužės 5 d. nuomos sutarties Nr. 1 6 punktas numato atsakovės, kaip turto savininko, pareigą prižiūrėti melioracijos įrenginius. Ieškovė ne tik kalbėjosi su atsakove apie būtinybę prižiūrėti melioracijos įrenginius, nes nenudrenuotas vanduo naikina pasėlius. Atsakovė nevykdė šio savo įsipareigojimo, todėl ieškovė ėmėsi iniciatyvos ir kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių dėl melioracijos įrenginių remonto. Ieškovė taip pat dėjo pastangas atsakovės naudai išsiaiškinti, kodėl faktiškai dirbamų žemės naudmenų yra mažiau nei nurodoma nekilnojamo turto registre. Iš nurodytų aplinkybių apie nuomininko pareigų vykdymą galima spręsti, kad atsakovei kaip nuomotojui nebuvo pagrindo būti nepatenkintai ieškove kaip nuomininku ir nesudaryti naujos nuomos sutarties su ja.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė tripliką (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 97-99), kuriame nurodė, kad su ieškovės dubliku nesutinka. Nurodė, kad ji yra 6,321 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir nori įgyvendinti jai Konstitucijos suteiktas teises disponuoti nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir neturinti pareigos pasisaiškinti ieškovei kokiomis priemonėmis ji dirbs jai nuosavybės teise priklausančią žemę.

Išvadą byloje teikianti institucija Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą dėl ginčo (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 73-74), kurioje nurodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. L. B. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką. Paraiška buvo priimta. Be kitų deklaruotų 22 laukų L. B. deklaravo ir 5,91 ha lauką vasarinių kviečių, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Deklaruodama pasėlius pateikė pagrindinius dokumentus reikalingus paraiškai užpildyti – laisvos formos dokumentą su laukų duomenimis ir kadastro žemėlapį. Jeigu gaunama informacija apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo plotus neturėdamas jo valdymo dokumentų, Nacionalinė mokėjimo agentūra įvertina informaciją ir priima sprendimą dėl paramos išmokėjimo tik pareiškėjui pateikus žemės valdymo faktą įrodančius dokumentus. Be to, pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 22 d. buvo gautas L. B. prašymas dėl melioracijos statinių remonto sklype. esančiame (duomenys neskelbtini).

Ieškovė L. B. teismo posėdyje nurodė, kad yra ūkininkė, užsiima augalininkyste, iš viso dirba apie 170 ha žemės. Ji turi savo apie 100 ha žemės, dalį žemės nuomoja. Šalia ginčo žemės ji dirba apie 20 ha žemės, kita žemė išsidėsčiusi kitose teritorijose. Ieškovė norėtų pratęsti nuomos sutartį iki 2020 metų, nes tada ketina išeiti į pensiją. Gavusi raštą dėl nuomos sutarties nutraukimo paskambino atsakovei pasiteirauti kas atsitiko, ši buvo kategoriška, tačiau patikino, kad derlių leis nusiimti. 2016 m. rugpjūčio gale – rugsėjo pradžioje užsėjo rapsus po žieminių kviečių. Rapsai – daug trąšų ir kitų išlaidų reikalaujanti kultūra. Dėl netinkamo klimato ir netinkamai veikiančios melioracijos derlius sunyko, todėl 2017 m. balandžio 27 d. arė žemę ir sėjo naujas kultūras. Beariant žemę 2017 m. balandžio 27 d. jai paskambino traktorininkas G. K., kuris informavo, kad alpink riboženklius vaikšto žmonės, kažkas vyksta, ragino atvažiuoti. Jai atvykus į laukus rado atsakovę, V., jo sūnų ir dar kažkokią moterį, kuri prisistatė antstole. V. minėjo, kad viską suars, nors V. žemės šalia ginčo žemės nėra (2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 42 min. – 58 min.).

Ieškovės L. B. atstovas advokatas V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė iš atsakovės apie 20 metų nuomojasi ginčo žemės sklypą. Artėjant paskutinės nuomos termino pabaigai – 2016 m. lapkričio 12 d. ieškovė iš atsakovės gavo raštą, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovė neketina pratęsti nuomos sutarties. Nuomos sutarties pagrindas – nuolatiniai priekaištai dėl žemės, ne viso nuomos mokesčio sumokėjimas. Klausimas buvo sprendžiamas, aiškinamasi kodėl VĮ Registrų centras yra nurodytas didesnis dirbamos žemės kiekis nei faktiškai dirbamas. Tai galėjo sąlygoti kelios priežastys – netinkamai veikiant melioracijai tam tikra žemės dalis yra užliejama, be to, rekonstruojant kelią Via Baltika galėjo kelio pylimai patekti į dirbamos žemės plotus. Pinigai už žemės nuomą visada buvo mokami laiku ir tinkamai. Ieškovė visada tinkamai vykdė savo sutartyje numatytas prievoles, todėl ir 2017 m. sausio 31 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties pratęsimo, išsiųsdama jai raštą ir kartu paruoštą nuomos sutarties projektą su naujomis sąlygomis, ieškovės pasirašytą. Išsiųstoje sutartyje yra nurodyta data – 2017 m gegužės 6 d., kadangi tai sekanti diena po sudarytos nuomos sutarties pabaigos. Atsakovė naujos nuomos sutarties nepasirašė, nesiūlė savo sąlygų, nieko nederino, visus dokumentus išsiuntė atgal ieškovei. Paaiškino, kad susidarė tokia situacija, kad ginčo žemėje rudenį užsėti rapsai nesudygo, todėl, siekiant sumažinti nuostolius, ieškovė persodino kitą kultūrą – vasarinius kviečius. Ariant žemę G. K. ir sodinant naujus pasėlius į vietą atvyko atsakovė, antstolė ir V. konstatuoti faktinių aplinkybių. V. akivaizdžiai elgėsi kaip naujas žemės nuomininkas, nurodė, kad galima nieko nesodinti, nes jis viską užars. Iš to galima spręsti, kad tarp atsakovės ir V. yra sudarytas susitarimas dėl žemės nuomos. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės ketinimus ūkininkauti. Nemotyvuotas atsisakymas nutraukti nuomos sutartį pažeidžia CK 6.560 straipsnio nuostatas. Pirmumo teisė pratęsti nuomos sutartį ieškovei nebuvo suteikta, kas pažeidė ieškovės teises. Iškėlus bylą teisme ieškovės atstovui skambino V. ir klausė kodėl teisme iškelta byla. Atsakovės pozicija pačiai dirbti žemę yra prieštaringa, ji nėra registravusi ūkinės veiklos (2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 30 min. – 41 min.).

Atsakovė J. K. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad daugiau žemės neturi, šį sklypą ji paveldėjo po vyro mirties (duomenys neskelbtini). Senai norėjo dirbti žemę pati, niekam nenuomoti ir neparduoti. Žemę dirbs pati su savo šeimos nariais. Už žemę gaudavo nuomos mokestį, buvo ginčų, nuolatinių pretenzijų. Apsisprendė daugiau nenuomoti žemės, ieškovei dėl to išsiuntė pranešimą. Paaiškino, kad ieškovė pasibaigus nuomos sutarčiai, nuo š.m. gegužės 5 d. negalėjo pateikti ir tvarkytis su savo nuosavybe, nes ieškovė naujai užsėjo kitas kultūras. Su melioracija problemų žemės plote nebuvo, tik vieną kartą išvalė kanalus. Visame žemės plote nėra nedirbamos žemės, visas žemės plotas gali būti tinkamai dirbamas. Kadangi ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), vietinio pažįstamo V. paprašė, kad nuvežtų į žemės sklypą, antstolei parodytų kur jis yra. Antstolę kvietė tam, kad įrodyti, kas jos žemėje vyksta. Kitą dieną atvyko pati į žemės sklypą, kad įsitikintų, kad ariama jos žemės. Žemės ūkio veiklai vykdyti atliko paruošiamuosius veiksmus – skambino, domėjosi internete kainomis, technikos nuoma (2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 00 min. – 1 val. 21 min.).

Atsakovės J. K. atstovė advokatė O. B. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie nuomos sutarties nutraukimą, tačiau prieš pat nuomos sutarties termino pabaigą iš naujo suarė žemę ir atsodino pasėlius ginčo sklype, todėl ieškovė iki šio negalėjo tvarkytis savo nuosavybe. Atsakovė niekam nesiruošia nuomoti žemės, dirbti ją planuoja pati. Atsakovė yra pensinio amžiaus, todėl jai registruoti ūkininko ūkį nereikia. Juo labiau ūkininko ūkio registruoti nereikia planuojant žemę dirbti pačiam ir netapus mokesčių mokėtoju mokesčių sistemoje. Šiai dienai (nuomos santykiai pasibaigė 2017 m. gegužės 5 d.) atsakovė dar nežino ar atgaus savo žemę, dėl ko ji negali planuoti žemės dirbimo darbų. Jokių įrodymų, kad žemė bus išnuomota V., byloje nėra. Ieškovė, pasibaigus nuomos sutarčiai, toliau naudojosi žeme ir deklaravo pasėlius neteisėtai.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 123).

Liudytojas G. K., dirbantis ieškovės ūkyje traktorininku, teismo posėdyje nurodė, kad vieną dieną, balandžio mėnesį, dirbo ginčo žemės sklypą. Pamatė, kad jį fotografuoja V. sūnus. Vėliau atvažiavo pats V. su kažkokia moterim, taip pat viską fotografavo, vaikščiojo aplink. Tada jis paskambino ūkininkei B. ir viską papasakojo. Daugiau niekas nieko tą dieną nesiaiškino. Po kelių dienų kai sėjo lauką kviečiais atvažiavo žemės savininkė K., ją atvežė V. sūnus. Paaiškino, kad prie šio žemės sklypo pėsčiomis ateiti sudėtinga, reikia važiuoti automobiliu. Girdėjo, kaip žemės savininkė su B. kalbėjo apie žemės nuomos pabaigą. V. sūnus sakė, kad nereikėjo sėti, nes viską suars, sutartis pasibaigus. Vėliau jis pokalbio neklausė, pasišalino (2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 25 min. – 1 val. 30 min.).

Ieškinys atmestinas, kitoje dalyje byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.547 straipsnio 1, 2 dalys). Privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu (CK 6.549 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį (CK 6.482 straipsnio 1 dalis). Kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.566 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. B. ir atsakovė J. K. 2012 m. gegužės 5 d. sudarė privačios žemės nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovė ieškovei penkerių metų laikotarpiui išnuomojo 6,32 ha ploto žemės sklypą, iš jo 5,81 ha žemės naudmenų, esantį (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 11-12). Pasirašyta nuomos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamo turto registre (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 16-18, 19-20). 2016 m. lapkričio 12 d. atsakovė raštu registruotu paštu informavo ieškovę, kad nutraukia 2012 m. gegužės 5 d. sudarytą penkerių metų terminui žemės nuomos sutartį, kurios pabaiga – 2017 m. gegužės 5 d., dėl nuolatinių priekaištų dėl žemės, nesumokėto nuomos mokesčio. Pasibaigus nuomos sutarties terminui prašo palikti tvarkingą žemės sklypą (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 21). 2017 m. balandžio 28 d. atsakovė registruotu laišku išsiuntė pakartotinį pranešimą ieškovei dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad sutartis baigiasi 2017 m. gegužės 5 d. ir daugiau tęsiama nebus (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 57). Ieškovė 2017 m. sausio 31 d. išsiuntė atsakovei prašymą išnuomoti žemę ketveriems metams už nuomą mokant po 100,00 Eur už 1 ha naudmenų už einamuosius metus (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 22, 23). Prie prašymo pridėjo pasirašytą privačios žemės nuomos sutartį, kitus dokumentus (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 24-25, 26, 27-29). 2017 m. balandžio 27 d. atsakovė kreipėsi į antstolę S. Ž. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo siekiant užfiksuoti, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomininkė L. B. aparia sunykusį pasėlį – žieminį rapsą, kuris po žiemos yra per retas (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 44). 2017 m. balandžio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nurodė, kad, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nufotografuotas dalinai suartas žemės sklypas (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 47). Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius išvadoje nurodė, jog be kitų deklaruotų 22 laukų L. B. 2017 m. gegužės 2 d. pateikė paraišką deklaravo ginčo žemės sklypą, kultūros pavadinimas – vasariniai kviečiai, lauko plotas 5,91 ha (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 73- 74). Kadastro žemėlapio ištraukoje pavaizduota dalis ieškovės dirbamos žemės sklypų ir atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, iš ko akivaizdu, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis priklausantis žemės sklypas yra atokiau ir neįsiterpia į kitą ieškovės greta dirbamą žemę (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 150, 151). 2017 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis išregistruota 2017 m. gegužės 10 d. (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 62-63). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyrius 2017 m. gegužės 22 d. raštu informavo L. B., kad su J. V. buvusi moteris yra antstolė S. Ž., kuri buvo atvykusi nustatyti ir nufotografuoti faktinių aplinkybių dėl suartos žemės (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 83). Mokėjimų nurodymų dokumentai patvirtina, kad L. B. 2012 m. gruodžio 27 d. J. K. už žemės nuomą sumokėjo 1 680,00 Lt, 2014 m. gruodžio 11 d. – 1 740,00 Lt (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 84), 2013 m. gruodžio 20 d. – 1 640,00 Lt (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 85), 2015 m. lapkričio 23 d. – 513,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 86), 2017 m. kovo 20 d. – 525,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 87). Prienų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius, atsakydamas į teismo paklausimą, raštu patvirtino, kad žieminis rapsas sėjamas rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais,, žieminio rapso derlius nuimamas liepos – rugpjūčio mėnesiais. Vasariniai kviečiai sėjami balandžio – gegužės mėnesiais. Vasarinių kviečių derlius nuimamas rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 79).

CK XXVIII skyriaus pirmojo skirsnio, reglamentuojančio nuomos teisinius santykius, 6.842 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės atnaujinti sutartį teisė. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį; sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos gali būti pakeistos (CK 6.842 straipsnio 3 dalis); jeigu nuomotojas atsisakė sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui, tačiau, praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranešęs buvusiam nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuomininkas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį, arba atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradusius nuostolius. CK XXIX skyriaus, reglamentuojančio žemės nuomos teisinius santykius, 6.566 straipsnyje įtvirtinta žemės nuomininko pirmumo teisė atnaujinti žemės nuomos sutartį: pagal šio straipsnio nuostatą, kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, yra išaiškinta, kad CK 6.566 straipsnis yra specialioji norma CK 6.482 straipsnio, nustatančio nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni00MjEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46-421/2017">3K-3-46-421/2017</a>).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a>; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-409/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-409/2008">3K-3-409/2008</a>). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99/2009">3K-3-99/2009</a>).

Pažymėtina, kad byloje ieškovė pateikė prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 134-135). Prašyme nurodė, kad į bylą pateikia 2012 m. gegužės 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuris patvirtina bylos teisingam išsprendimui reikšmingą aplinkybę, jog UAB „Kelprojektas“ matininkas V. P. atliko ginčo žemės sklypo geodezinius matavimus ir pažymėjo riboženklių vietas. Ieškovė į bylą pateikė ir 2017 m. Nacionalinės mokėjimo agentūros raštą, kuris, kaip nurodė ieškovė, patvirtina, kad ginčo žemės sklype Nacionalinei mokėjimo agentūrai atlikus patikrinimą buvo rastas 0,16 ha mažiau žemės naudmenų nei deklaruoti 6,11 ha. Teismas sprendžia, kad šie įrodymai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku – pripažinimu ieškovės pirmenybės teisę pasibaigus nuomos sutarčiai išsinuomoti žemės sklypą, todėl nelaiko turinčiais esminės reikšmės ginčo išsprendimui ir jais nesivadovauja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki išviešinti Nekilnojamojo turto registre duomenys dėl ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydžio nenuginčyti, teismas abejoti jais pagrindo neturi.

Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais ginčo dėl to, kad ieškovės, jau būnant įspėtos atsakovės, kad nuomos santykiai daugiau tęsiami nebus, po neva tai nepavykusių rapsų užsėjimo vasariniais kviečiais, derlius teisminio nagrinėjimo dienai jau yra nuimtas, nėra. Teismas nelaiko pagrįstais ir ieškovės atstovo teiginius dėl atsakovės žemės nuomos V., nes tokie teiginiai neparemti jokiais faktiniais duomenimis. Natūralu, kad garbaus amžiaus ieškovė, gyvenanti Kaune, esant ginčo sklypui kitame rajone, paprašė pažįstamo kaimo gyventojo pavežti ją pasižiūrėti ar iš tikrųjų ieškovė, būdama įspėta, kad nuomos santykiai daugiau tęsiami nebus, besibaigiant nuomos terminui, iš naujo aria jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir jame ketina sėti grūdines kultūras. Ieškovės naudai liudijęs jos darbuotojas, dirbęs traktorininku pastarosios ūkyje, patvirtino, kad atvykę asmenys apžiūrėjo ir fotografavo ne jį, o jo dirbamą žemę, kitų aplinkybių dėl neva tai būsimos nuomos jis patvirtinti negali, nes pokalbio daugiau negirdėjo ir į tai nesikišo. Dėl šių aplinkybių, teismo manymu, tokie liudytojo paaiškinimai nesudaro pagrindo išvadai, kad žemė atsakovės bus išnuomota arba perleista tretiesiems asmenims. Be to, ieškovė valdanti pakankamai didelius žemės plotus, neįrodė, kad nepratęsus nuomos santykių, būtų pažeistos jos, kaip ūkininkės, teisės ir teisėti interesai. Ginčo sklypas nustatytais bylos duomenimis į ieškovės valdomą žemę neįsiterpia, ieškovė be šio žemės sklypo aplinkui dirba apie 170 ha žemės, užsiima augalininkyste, tuo tarpu atsakovė, paveldėjusi žemę po savo vyro mirties, neturėdama kitų žemės sklypų, pati ketina naudotis ginčo žeme savo reikmėms, artimųjų padedama tvarkytis, auginti daržoves. Duomenų, kad ieškovė būtų įdėjusi dideles investicijas į nuomojamą žemės sklypą, byloje taip pat nėra pateikta, o į žemėtvarkos skyrių dėl melioracijos įrenginių, kaip matyti bylos duomenims, ieškovė taip pat kreipėsi jau gavusi atsakovės įspėjimą dėl nuomos santykių pabaigos. Teisma ssprendžia, kad ieškovės atstovo argumentai, jog atsakovė, neįregistravusi ūkininko ūkio, neįsigijusi žemės ūkio technikos ir pan., ginant žemės savininko teises ir teisėtus interesus, vertinant ir tai, kad atsakovė, dėl ieškovės veiksmų pasibaigus nuomos sutarčiai nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki šiol, negali laisvai disponuoti savo nuosavybe, vertintini kaip gynybinė pozicija ir siekis imperatyviai nuomos pagrindais naudotis svetima žeme. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio

2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas V. D. pateikė pareikšimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 122). Pareiškime nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas, kuriame išreikštas reikalavimas uždrausti atsakovei trukdyti ieškovei naudoti žemės sklypu iki derliaus nuėmimo. Šiai dienai ieškovė derlių yra nusiėmusi, todėl nebeliko pavojaus žalai atsirasti. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, ieškovė atsisako nuo ieškinyje pareikšto reikalavimo uždrausti atsakovei trukdyti ieškovei naudotis žemės sklypu iki derliaus nuėmimo. Pareiškime nurodė, kad CPK 140 straipsnio, 293-294 straipsnių ir kitose teisės normose numatytos reikalavimo atsisakymo ir bylos nutraukimo toje dalyje pasekmės ieškovei žinomos. Atsakovė teismo posėdžio metu su pareiškimu dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų sutiko. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, sutinkamai su CPK 140 straipsniu, kad bet kurio proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio, įvertinus tai, kad ieškovė patvirtino, jog ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 140 straipsnyje, 293-294 straipsniuose yra žinomos, šioje dalyje byla nutrauktina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikdama teismui ieškinį kartu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovei sudaryti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su kitu asmeniu iki to laiko, kol ieškovė nusiims derlių, ir kitaip trukdyti ieškovei naudotis minėtu žemės sklypu, o taip pat išregistruoti 2012 m. gegužės 5 d. nuomos sutartį iš VĮ Registrų centras, įpareigojant ieškovę mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi žeme. Teismas 2017 n, gegužės 9 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. CPK 150 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, todėl laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Be to, CPK 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė jas patvirtinančius įrodymus (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 125, 126, 127, 128, 129), pagal kuriuos matyti, kad jas – situacijos analizę ir teisinę konsultaciją, ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą ir pateikimą teismui, dubliko parengimą ir pateikimą teismui, prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo parengimą, pareiškimo dėl reikalavimo atsisakymo parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje – sudaro 2 008,60 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 200,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo I tomo b. l. 152). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, byla dalyje nutraukta, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Be to, teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžia, kad 200,00 Eur advokato išlaidos už teisinę pagalbą, lyginant su ieškovės pateiktomis prašomomis priteisti išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, yra nedidelės, neviršija minėtų rekomendacijų 8 punkte nustatytų rekomenduojamų priteistinų maksimalių užmokesčių.

Valstybė šioje byloje patyrė 1,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl iš bylos šalių jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį dėl pripažinimo ieškovės pirmenybės teisės pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarčiai išsinuomoti 6,32 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atmesti.

Civilinę bylą dalyje dėl uždraudimo atsakovei sudaryti minėto žemės sklypo 6,32 ha ploto, iš jo žemės ūkio naudmenų 5,81ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) arba jo dalies nuomos sutartį su kitu asmeniu iki to laiko, kol ieškovė nusiims derlių ir kitaip trukdyti ieškovei naudotis minėtu žemės sklypu, o taip pat išregistruoti nuomos sutartį iš VĮ „Registrų centras“ nutraukti.

Iš ieškovės L. B. atsakovės J. K. naudai priteisti 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) advokato išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė