Civilinė byla Nr. e3K-3-28-381/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01434-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškinius atsakovui biudžetinei įstaigai Nacionaliniam vėžio institutui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, pirkimo sutarties panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Skonio era“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo sąlygų kvalifikavimą ir tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė VšĮ „Bruneros“ (toliau – ir tiekėja, ieškovė) kreipėsi su ieškiniais į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinio vėžio instituto (toliau – ir atsakovas, perkančioji organizacija) sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose „Pacientų dietinio maitinimo paslaugos“ Nr. 516606 (toliau – Pirkimas I) ir „Pacientų dietinio maitinimo paslaugos“ Nr. 506354 (toliau – Pirkimas II) (toliau kartu – Pirkimai); 2) panaikinti atsakovo sprendimą Pirkimo I laimėtoja pripažinti UAB „Skonio era“ ir su ja sudarytą viešojo pirkimo sutartį bei įpareigoti atsakovą grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją ir Pirkimo I laimėtoju pripažinti mažiausią kainą pateikusį dalyvį; 3) panaikinti atsakovo sprendimą baigti Pirkimo II procedūrą ir įpareigoti atsakovą grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją bei Pirkimo II laimėtoju pripažinti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį dalyvį; 4) pripažinti ieškovės teisę į negautų pajamų priteisimą iš atsakovo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vykdė du viešojo pirkimo konkursus dietinio maitinimo paslaugoms įsigyti. Pirkimų specialiųjų sąlygų 14.1 punkte buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, pagal kurį tiekėjas turi turėti teisę verstis maitinimo paslaugų teikimo veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti (maisto gaminimas ir pagaminto maisto tiekimas). Atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrindžia vokų atvėrimo dieną galiojantis maisto tvarkytojo pažymėjimas, suteikiantis teisę gaminti maistą ir jį tiekti. Ieškovė pateikė pasiūlymus abiejuose Pirkimuose ir, grįsdama atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, pateikė atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) pažymėjimą, išduotą patalpoms Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris pagrindžia ieškovės teisę verstis maitinimo paslaugų teikimo veikla. Atsakovas, susipažinęs su ieškovės pasiūlymais, kreipėsi į ieškovę, reikalaudamas pateikti skaičiavimus, kokiu būdu iš maisto tvarkymo vietos Rokiškyje maistas pacientams Vilniuje bus patiekiamas ne ilgiau kaip per 1 val. nuo maisto pagaminimo Pirkimo II atveju ir ne ilgiau kaip per 2 val. nuo maisto pagaminimo Pirkimo I atveju (Pirkimų Techninės specifikacijos 37 punkto reikalavimas).
4. Ieškovė nurodė atsakovui, kad nėra pagrindo iš kvalifikacijai skirtų duomenų spręsti apie vietą, iš kurios ieškovė ketina tiekti maistą, ir patikslino, kad patalpos, iš kurių bus tiekiamas maistas, – Utenos ligoninė, taip pat pateikė papildomą VMVT pažymėjimą bei atstumo ir laiko skaičiavimus įrodančius dokumentus, iš kurių matyti, jog maistas atsakovui iš pastarosios gamybos vietos bus pristatomas laiku. Tačiau atsakovas atmetė ieškovės pasiūlymus abiejuose Pirkimuose, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė skaičiavimų, kaip iš VMVT pažymėjime nurodytos vietos Rokiškyje maistas pacientams Vilniuje bus pristatomas ne ilgiau kaip per atitinkamai 1 bei 2 valandas. Ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai nusprendė, kad kvalifikacijai pagrįsti pateiktame VMVT pažymėjime nurodyta maisto gamybos vieta yra vieta, iš kurios maistas bus tiekiamas pagal Pirkimų sutartis, ir kad ši vieta negali būti keičiama. Ieškovės teigimu, ginčo kvalifikacijos reikalavimo turinio analizė įrodo, kad šiuo kvalifikacijos reikalavimu yra reikalaujama įrodyti teisės teikti reikiamas maitinimo paslaugas turėjimą, o ne identifikuoti patalpas, kuriose bus gaminami patiekalai.
5. Pirkimų dokumentuose nebuvo įtvirtintas reikalavimas pateikti duomenis apie konkrečią vietą, kurioje tiekėjas gamins maistą, jei laimės konkursą, ar per kiek laiko maistą pristatys, taigi tiekėjai buvo laisvi pateikti bet kurį VMVT pažymėjimą, kuris suteikia teisę gaminti ir tiekti maistą bei galioja vokų atplėšimo metu. Pirkimų Techninės specifikacijos reikalavimai dėl maisto pristatymo laiko yra taikytini tik konkursą laimėjusiam tiekėjui sutarties vykdymo stadijoje. Kvalifikacijos reikalavimai negali būti tapatinami su sutarties vykdymo reikalavimais. Konkrečių gamybinių patalpų turėjimas apskritai negali būti vertinamas kaip minimalus kvalifikacijos reikalavimas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovės ieškinius dėl atsakovo sprendimų Pirkime I ir Pirkime II pripažinimo neteisėtais atmetė, o bylos dalį dėl reikalavimų pripažinti ieškovės teises į dėl neteisėtų atsakovo veiksmų negautų pajamų priteisimą nutraukė ir priteisė iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas, įvertinęs VMVT direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 patvirtinto Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas, nurodė, kad VMVT maisto tvarkymo pažymėjimas patvirtina maisto tvarkymo subjekto teisę vykdyti maisto gaminimo veiklą konkrečioje vietoje ir konkrečiose, atitinkančiose higienos normų reikalavimus patalpose, todėl padarė išvadą, kad Pirkimų sąlygose įtvirtintas reikalavimas patvirtinti savo kvalifikaciją pateikiant atitinkamą VMVT pažymėjimą gali būti aiškinamas tik kaip reikalavimas įrodyti savo teisę verstis maisto gaminimo veikla konkrečiose patalpose. Teismas pažymėjo, kad Aprašas nenustato galimybės išduoti VMVT pažymėjimą kaip dokumentą, suteikiantį teisę verstis maisto gaminimu apskritai, be nuorodos į konkrečią tokios veiklos vietą, taigi ieškovė, grįsdama savo teisę verstis maisto tvarkymo veikla, kartu su pasiūlymais pateikdama maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kuriuo jai suteikta teisė verstis asmens sveikatos priežiūros įstaigų maisto tvarkymo skyrių veikla Rokiškio psichiatrijos ligoninės Maisto paruošimo skyriuje adresu: Rokiškis, Vytauto g. 47, patvirtino teisę verstis maisto gaminimo veikla tik nurodytu adresu.
8. Teismas sutiko, kad Pirkimų sąlygos nenustato kvalifikacijos reikalavimo pateikti VMVT pažymėjimą būtent toms gamybinėms patalpoms, kuriose tiekėjas ketina gaminti maistą Pirkimų laimėjimų atveju, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovės pasiūlymai buvo atmesti ne dėl netinkamos kvalifikacijos, o dėl neatitikties Techninės specifikacijos 37 punkto reikalavimams, nes ieškovė neįrodė, jog maistas, pagamintas VMVT pažymėjime nurodytoje vietoje Rokiškyje, bus pristatytas į Santariškių ligoninę per atitinkamą laiką (2 val. Pirkimo I atveju ir 1 val. Pirkimo II atveju). Teismo vertinimu, reikalavimas užtikrinti, kad pagamintas maistas būtų patiekiamas pacientams ne vėliau kaip per dvi valandas nuo jo pagaminimo, priskiriamas prie esminių viešųjų paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų.
9. Teismas pažymėjo, kad Pirkimų Techninėse specifikacijose buvo įtvirtintos sąlygos turėti patalpas, atitinkančias maisto tvarkymo subjekto reikalavimus ir kad sisteminis Pirkimų dokumentų vertinimas leidžia teigti, jog paslaugų pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti sudarytos dėl maisto pagaminimo ir pristatymo iš konkrečių gamybinių patalpų, kurioms keliami higienos, technologiniai ir kt. reikalavimai, taigi sąlygos turėti patalpas, pritaikytas maistui gaminti, taip pat priskiriamos prie esminių pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų.
10. Teismas nurodė, kad savo pasiūlymuose ieškovė nepateikė duomenų, kad, be patalpų Rokiškyje, ji turi kokias nors kitas maisto gamybai pritaikytas patalpas (virtuvę), kurios atitiktų maisto tvarkymo subjekto reikalavimus ir turėtų leidimą pagamintam maistui išvežti. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į atstumą tarp Vilniaus ir Rokiškio (159 km), perkančiajai organizacijai pagrįstai kilo klausimas dėl ieškovės pasiūlymų atitikties Pirkimų Techninėse specifikacijose nurodytiems reikalavimams maistą pristatyti per 2 valandas nuo jo pagaminimo, tuo labiau kad Pirkime II ieškovė nurodė dar aukštesnį standartą – pasiūlė tiekti maistą pacientams per 1 val. nuo pagaminimo. Nors ieškovė pateikė atsakovui paaiškinimus dėl maisto pristatymo laiko, tačiau nepateikė jokių skaičiavimų ar įtikinamų argumentų, pagrindžiančių, kokiomis priemonėmis Rokiškyje pagamintas šviežias maistas gali būti patiektas į Vilnių per 2 val. nuo jo pagaminimo. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė savo pasiūlymų atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, todėl jos pasiūlymai buvo atmesti teisėtai ir pagrįstai.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė savo pasiūlymuose pateikė informaciją, jog turi patalpas, atitinkančias maisto tvarkymo subjekto reikalavimus, Rokiškio psichiatrijos ligoninės Maisto paruošimo skyriuje Rokiškyje, todėl jos paaiškinimuose deklaruoti ketinimai Pirkimų laimėjimo atveju gaminti maistą Utenos apskrities ligoninės patalpose reiškia, kad ieškovė pakeitė vieną iš esminių pasiūlymo sąlygų, dėl kurių Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis Pirkimų dokumentų reikalavimus, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų statymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 9 dalies nuostatoms.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimai pripažinti jos teises į dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negautas pajamas nėra į atsakovą nukreipti reikalavimai, kurių patenkinimas reikštų materialinių teisinių padarinių atsiradimą ieškovei. Jie yra susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu ir gali būti vertinami kaip reikalavimų priteisti negautas pajamas faktinis pagrindas, bet ne kaip savarankiški ieškinio dalykai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad reikalavimai pripažinti ieškovės teisę į negautas pajamas nenagrinėtini teisme ir civilinė byla dėl šių reikalavimų nutrauktina.
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
14. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad VMVT maisto tvarkymo pažymėjimas patvirtina maisto tvarkymo subjekto teisę vykdyti maisto gaminimo veiklą konkrečioje vietoje ir konkrečiose, atitinkančiose higienos normų reikalavimus patalpose. Kolegija pažymėjo, kad Pirkimų sąlygose buvo nustatytas aiškus reikalavimas pagamintą maistą pristatyti ne vėliau kaip per 2 val. nuo jo pagaminimo. Esant tokiam reikalavimui, tiekėjai turėjo pateikti perkančiajai organizacijai tokį VMVT pažymėjimą, kurio duomenys patvirtintų, kad tiekėjas gebės užtikrinti maisto pristatymą per Pirkimų sąlygose nustatytą laiką, t. y. garantuotų Pirkimų sutarčių įvykdymą. Ieškovės kartu su pasiūlymais pateiktas VMVT pažymėjimas, nors ir suteikiantis teisę jai vykdyti maisto gaminimo veiklą ir tokiu būdu įrodantis jos atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, neįrodo ieškovės realios galimybės įvykdyti Pirkimų sutartis pagal nustatytas Pirkimo sąlygas. Hipotetiškai itin moderniomis techninėmis priemonėmis maistas galėtų būti tiekiamas iš Rokiškio į Vilnių per 2 val. nuo pagaminimo, tačiau ieškovė tokių duomenų nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovės veiksmai, kartu su atsakymais į perkančiosios organizacijos užklausas pateikiant naują VMVT pažymėjimą, patvirtina, kad nors pirminis VMVT pažymėjimas pagrindė ieškovės atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, jis nebuvo pakankamas pripažinti, kad pagal Pirkimams deklaruotą kvalifikaciją ieškovė bus pajėgi įvykdyti sutartis Pirkimo sąlygose nustatyta tvarka.
15. Kolegija nurodė, kad Pirkimų sąlygos nedraudė tiekėjai įrodinėti savo teisę verstis Pirkimų paslaugoms teikti būtina veikla Rokiškyje ir kartu pateikti įrodymus dėl teisėtais pagrindais valdomų kitų patalpų, pritaikytų maistui gaminti, kurios atitiktų maisto tvarkymo subjekto reikalavimus ir turėtų leidimą pagamintam maistui išvežti, tačiau ieškovei kartu su pasiūlymais pateikus VMVT pažymėjimą, suteikiantį jai teisę verstis maisto gaminimo ir tiekimo veikla Rokiškyje, ir kitų patalpų nenurodžius, perkančioji organizacija pagrįstai prašė tiekėjos pateikti skaičiavimus, patvirtinančius, kad maistas bus patiektas per Pirkimo sąlygose reikalaujamą laiką iš Rokiškio į Vilnių. Ieškovei atitinkamų skaičiavimų nepateikus, atsakovas jos pasiūlymą atmetė pagrįstai.
16. Kolegija nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tiekėjo paaiškinimai, kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės, yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas. Nagrinėjamu atveju nustatęs, kad ieškovės kartu su pasiūlymais pateiktas VMVT pažymėjimas iš esmės reiškė, kad tiekėja nesugebės įvykdyti Pirkimų sutarčių, t. y. pristatyti pagaminto maisto per Pirkimo sąlygose nustatytą laiką, o kartu su paaiškinimais pateiktas naujas dokumentas leido realiai įvykdyti minėto reikalavimo nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiu būdu ieškovė iš esmės pakeitė pasiūlymą taip, kad jis atitiktų nurodytus reikalavimus, o tai prieštarauja VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatoms.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 22 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai pripažino, kad Pirkimų sąlygos nenustato kvalifikacijos reikalavimo pateikti VMVT pažymėjimą būtent toms gamybinėms patalpoms, kuriose tiekėjas ketino gaminti maistą Pirkimų laimėjimo atveju. Pirkimų dokumentuose nebuvo įtvirtintas nei reikalavimas pasiūlyme nurodyti maisto gamybos (išvežimo) vietą, nei tvarka, kuria vadovaujantis būtų tikrinama tiekėjo pasiūlymo atitiktis Techninių specifikacijų reikalavimui pristatyti maistą per nurodytą laiką. Siekdama patikrinti pasiūlymo siaurąja prasme atitiktį, tačiau laiku neįtvirtinusi tokiam atitikties vertinimui reikalingos tvarkos, perkančioji organizacija ėmėsi pernelyg plačiai aiškinti Pirkimo sąlygas ir taikyti anksčiau neišviešintą tvarką, o abiejų instancijų teismai tai įteisino. Nei iš Pirkimų sąlygų turinio lingvistinės išraiškos, nei iš jų sisteminio aiškinimo nebuvo galima daryti išvados, kad kvalifikacijai pagrįsti pateikti duomenys gali būti vertinami sprendžiant dėl ieškovės atitikties konkrečiam Techninių specifikacijų reikalavimui (maisto pristatymui nurodytu laiku).
17.2. Taigi, perkančioji organizacija po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos iš esmės pakeitė Pirkimų sąlygas – nustatė pasiūlymų atitikties Techninių specifikacijų reikalavimui patikrinimo tvarką. Toks pakeitimas lėmė iš esmės priešingą Pirkimų dokumentų aiškinimą, nei šis galėjo būti suprastas tiekėjų. Leisdami atlikti šį esminį Pirkimų sąlygų keitimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepaisė kasacinio teismo išaiškinimų dėl skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principų taikymo viešojo pirkimo sąlygų aiškinimo ir keitimo kontekste.
17.3. Vadovaujantis Pirkimų dokumentais, VMVT pažymėjimas yra skirtas teisei verstis veikla, o ne maisto pristatymui per nustatytą laiką pagrįsti, todėl pažymėjime esantys papildomi duomenys (maisto tvarkytojo veiklos adresas) negalėjo būti vertinami kaip pasiūlymo siaurąja prasme atitiktį pagrindžiantys duomenys, kurių pateikti apskritai nebuvo prašoma. Jeigu atsakovas iš tiesų siekė, jog tiekėjai su savo pasiūlymais pateiktų būtent toms gamybinėms patalpoms, iš kurių bus vykdomas tiekimas atsakovui, VMVT išduotą maisto tvarkytojo pažymėjimą, toks reikalavimas privalėjo būti expressis verbis (tiesiogiai) nustatytas Pirkimų dokumentuose.
17.4. Kasacinis teismas ne vienoje byloje nurodė, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai. Ginčo atveju perkančiosios organizacijos atliktas Pirkimų sąlygų aiškinimas (modifikavimas) ne tik sukūrė neigiamus padarinius ieškovei, pateikusiai iš anksto išviešintas Pirkimo sąlygas visiškai atitinkančius pasiūlymus, bet ir neatitiko kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos. Nors ieškovė tenkina visus kvalifikacijos reikalavimus ir yra pagrindusi pasiūlymų siaurąja prasme atitiktį pateikdama paaiškinimą bei duomenis apie tikslią maisto gamybos (išvežimo) vietą, tačiau jos pasiūlymai buvo atmesti dėl nepagrįsto Pirkimų sąlygų aiškinimo (modifikavimo).
17.5. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad pasiūlymo siaurąja prasme tikslinimo institutas gali būti taikomas ne tik taisant redakcines ar aritmetikos klaidas, bet ir tais atvejais, kai susiklosto tam tikros išskirtinės aplinkybės, lemiančios būtinybę atlikti patikslinimą, nekeičiant jo iš esmės. Būtent tokios specifinės aplinkybės susiklostė ir ginčo Pirkimuose. Nors perkančioji organizacija turi teisę patikrinti, ar potencialus Pirkimų laimėtojas galės tinkamai įvykdyti sutartį, t. y. patiekti maistą per nustatytą laiką, tačiau, Pirkimų dokumentams iš anksto nenustačius šiam patikrinimui reikalingų duomenų pateikimo kartu su pasiūlymu, tik po pasiūlymų pateikimo momento atsirado realus poreikis pateikti papildomus duomenis apie ieškovės maisto gamybos (išvežimo) perkančiajai organizacijai vietą. Būtent toks pasiūlymo tikslinimo poreikis, atsiradęs dėl perkančiosios organizacijos netiksliai suformuluotų Pirkimų sąlygų, sudaro pagrindą ieškovės naudai taikyti VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą pasiūlymo siaurąja prasme patikslinimo galimybę.
17.6. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad pateikdama duomenis apie konkrečią maisto gamybos vietą, iš kurios bus tiekiamas maistas, ieškovė pakeitė savo pasiūlymą iš esmės. Pirkimuose susiklosčiusios aplinkybės turėjo būti vertinamos kaip išskirtinės ir leidžiančios pateikti naujus duomenis apie pasiūlymą, nes pagal Pirkimų sąlygas, su pasiūlymu nebuvo prašoma pateikti duomenų apie konkrečią maisto gamybos (išvežimo) vietą, taip pat nebuvo nurodyta, kad būtent kvalifikacijai pagrįsti pateiktame VMVT pažymėjime esantys duomenys (veiklos adresas) bus vertinami kaip maisto gamybos vieta. Perkančioji organizacija turi pareigą patikrinti, ar ieškovės pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau, Pirkimų dokumentuose neįtvirtinusi mechanizmo, kaip toks patikrinimas turi būti atliekamas, ir neprašiusi atitinkamų duomenų pateikti kartu su pasiūlymu, perkančioji organizacija privalo prisiimti Pirkimų dokumentų netikslumų riziką ir užtikrinti ieškovės, kaip sąžiningos tiekėjos, teisę į pasiūlymo siaurąja prasme tikslinimą, juolab kad iš VMVT svetainėje esančių duomenų matyti, jog, be kvalifikacijai pagrįsti nurodytos veiklos vietos, ieškovė turi dar virš 200 teisėtų veiklos vietų visoje Lietuvoje. Patvirtindami perkančiosios organizacijos sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymus kaip neatitinkančius Techninių specifikacijų reikalavimų, nesuteikiant galimybės patikslinti pasiūlymą, ir netinkamai interpretuodami Pirkimų sąlygų turinį, teismai pažeidė kasacinio teismo suformuluotas taisykles dėl teisės tikslinti pasiūlymą siaurąja prasme, kai toks poreikis kyla dėl pačios perkančiosios organizacijos kaltės.
18. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. VPĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paslaugų pirkimo atveju perkančioji organizacija gali pareikalauti, jog tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje. Taigi, tiekėjo atitiktis perkančiosios organizacijos nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams yra tik sąlyga, suteikianti teisę tiekėjui dalyvauti viešajame pirkime, tačiau ji savaime negarantuoja, kad ieškovė gali suteikti atsakovui norimą paslaugą Pirkimų dokumentuose nurodytomis sąlygomis. Atsakovas Pirkimų bendrųjų sąlygų 3.1 punkte nurodė, jog tiekėjų kvalifikacija turi būti pakankama sutarčiai tinkamai vykdyti ir atitikti keliamus kvalifikacijos reikalavimus, tiekėjų veikla turi atitikti nustatytus standartus, o specialiųjų pirkimo sąlygų 14.1 papunktyje kvalifikacijos reikalavimus suformulavo taip: „Tiekėjas turi teisę verstis maitinimo paslaugų teikimo veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti (maisto gaminimas ir pagaminto maisto tiekimas).“
18.2. Atitiktį keliamiems kvalifikacijos reikalavimams ieškovė privalėjo, be kita ko, pagrįsti VMVT išduotu, pasiūlymų vokų atvėrimo dieną galiojančiu maisto tvarkytojo pažymėjimu. Lingvistiškai aiškinant nurodytas Pirkimų sąlygas, akivaizdu, kad tiekėjui keliami kvalifikacijos reikalavimai buvo susieti su paskelbtų Pirkimų tikslu – pagaminto maisto patiekimu atsakovo pacientams ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo pagaminimo, t. y. keliami kvalifikacijos reikalavimai ne tik formaliai suteikė teisę tiekėjui dalyvauti nagrinėjamuose viešuosiuose pirkimuose, bet ir privalėjo garantuoti tinkamą perkamos paslaugos suteikimą Pirkimų dokumentuose nurodytomis sąlygomis.
18.3. Viešojo pirkimo sąlygos viešojo pirkimo teisinių santykių subjektų privalo būti aiškinamos atsižvelgiant ir į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas. Tai, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog ji yra pajėgi suteikti atsakovo perkamas paslaugas, patvirtina ir Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, (toliau – Metodika) 11 punktas, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai kiti norminiai teisės aktai nustato pareigą tiekėjui turėti specifinę teisę verstis sertifikuojama (licencijuojama) veikla, pareiga pateikti pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus išlieka net ir tais atvejais, kai iš anksto žinomas atitinkamas reikalavimas nebuvo įrašytas į pirkimo dokumentus ar buvo įrašytas klaidingai (galimas pasiūlymų trūkumo taisymas, jei jį lėmė išimtinai netikslios pirkimo dokumentų sąlygos).
18.4. Taigi, nors atsakovas specialiųjų Pirkimų sąlygų 14.1 papunktyje tiesiogiai ir nenurodė, kad tiekėjas (ai) privalo pateikti leidimą gaminti maistą tokioje vietoje (patalpose), iš kurios būtų galima pagamintą maistą atsakovo pacientams patiekti ne vėliau kaip per 2 valandas, ieškovė, ilgą laiką būdama maisto tvarkymo subjektas ir turėdama didelę viešųjų pirkimų patirtį perkant, be kita ko, ir ligoninių maitinimo paslaugas, žinodama leidimų verstis maisto tvarkymo veikla išdavimo teisinius ypatumus, t. y. kad leidimas pagaminti maistą išduodamas konkrečioms patalpoms, sistemiškai vertindama Pirkimų dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus su konkrečiu reikalavimu perkamai paslaugai (patiekti pagamintą maistą ne vėliau kaip per 2 valandas), privalėjo pateikti VMVT pažymėjimą, suteikiantį, be kita ko, teisę gaminti maistą patalpose, iš kurių jis galėtų realiai būti patiektas atsakovo pacientams per 2 valandas, ypač įvertinant tai, kad specialiųjų sąlygų 14.1 punkte buvo akcentuota, jog teisės verstis maisto tvarkymu turėjimas turi garantuoti perkamų paslaugų suteikimą.
18.5. Ieškovės turimos kvalifikacijos dokumentas, įrodantis jos teisę gaminti maistą VMVT pažymėjime nurodytoje vietoje, iš kurios ji tiektų maistą atsakovo pacientams, yra sudėtinė jos pateikto pasiūlymo dalis, kurią atsakovas turi teisę ir pareigą vertinti ne tik bendrąja, bet ir siaurąja prasme, t. y. vertindamas ieškovės pajėgumus suteikti perkamą paslaugą. Kasaciniame skunde siūlomas draudimas vertinti VMVT išduotą pažymėjimą vertinant tiekėjo pasiūlymą siaurąja prasme prieštarautų viešųjų pirkimų tikslams ir paskirčiai bei nesuteiktų garantijų perkančiajai organizacijai įsigyti norimą paslaugą (prekes). Ieškovės pateiktas VMVT pažymėjimas buvo vertinamas ne tik siekiant nustatyti, ar ji turi teisę vykdyti perkamą ūkinę veiklą (teikti paslaugas), bet ir tai, ar turima teisė gaminti maistą Rokiškio mieste užtikrins norimos paslaugos suteikimą.
18.6. Ieškovė pernelyg supaprastina maisto gamybos vietos reikšmę sprendžiant apie tiekėjo galimybę vykdyti viešojo pirkimo pagrindu sudarytą sutartį. Maisto gamybos vieta yra esminis, tačiau ne vienintelis kriterijus vertinant pasiūlymo atitiktį esminėms Techninės specifikacijos sąlygoms. Net jeigu ieškovė pateiktų naujus duomenis apie maisto gamybos vietą, iš kurios maistas galėtų būti atvežtas atsakovo pacientams per 2 valandas, tai savaime nereikštų, kad toje maisto gamybos vietoje ieškovė turėtų reikiamus gamybinius ir technologinius pajėgumus pagaminti reikiamą kiekį ir reikiamos kokybės maisto bei atitiktų kitus reikalavimus, nurodytus Pirkimų dokumentuose. Pasiūlymo keitimas, nurodant kitą maisto gaminimo vietą, neapsiriboja vien vietovės adreso pakeitimu, bet yra susijęs su kitų esminių pasiūlymo sąlygų pakeitimu, o tai papildomai patvirtina, jog bylą nagrinėjusių teismų išvados apie pasiūlymo keitimo negalimumą yra teisingos.
18.7. Svarstant ieškovės pasiūlymus, jos buvo paprašyta pagrįsti galėjimą įvykdyti perkamą paslaugą, t. y. atgabenti pagamintą maistą iš Rokiškio į Vilniaus miestą per 2 val., tačiau ieškovė ne tik neįvykdė šio prašymo, tačiau kategoriškai atsisakė jį tenkinti, nurodydama, jog iš jos reikalaujama neteisėtų patikslinimų. Šie ieškovės veiksmai paneigia kasacinio skundo argumentus, kad ieškovė nežinojo ir nesuprato Pirkimų dokumentų turinio, ir įrodo, kad ieškovė neturėjo realių ketinimų net patikslinti pateiktą pasiūlymą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl reikalavimų, susijusių su tiekėjų teise verstis atitinkama veikla, taikymo kartu su kitomis Pirkimų sąlygomis
19. Nagrinėjamoje byloje Pirkimų objektas buvo pacientų dietinio maitinimo paslaugos. Pirkimų sąlygose buvo įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams turėti teisę verstis pirkimo sutarčiai vykdyti reikalinga veikla – maitinimo paslaugų teikimu (maisto gaminimas ir pagaminto maisto tiekimas). Šį reikalavimą įrodantys dokumentai – Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotas vokų atvėrimo dieną galiojantis maisto tvarkytojo pažymėjimas, suteikiantis teisę gaminti maistą ir tiekti pagamintą maistą, arba atitinkamos užsienio šalies institucijos (profesinių ar veiklos tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymos, kaip yra nustatyta toje valstybėje, kurioje tiekėjas registruotas) išduotas dokumentas ar priesaikos deklaracija, patvirtinanti paslaugų teikėjo teisę verstis maitinimo veikla.
20. Pirkimų Techninėse specifikacijose buvo nustatytas reikalavimas, kad paslaugos teikėjas turėtų (arba galėtų pasitelkti nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais) maisto gamybai pritaikytas patalpas (virtuvę), kurios atitinka Maisto tvarkymo subjekto reikalavimus ir turi leidimą pagamintam maistui išvežti (Techninių specifikacijų 23 punktas), bei reikalavimas, kad pacientai paruoštą maistą gautų ne vėliau kaip per 2 val. nuo jo pagaminimo (Techninių specifikacijų 37 punktas). Pažymėtina, kad Pirkimų sąlygose nebuvo nurodyti jokie dokumentai, kuriuos tiekėjai turėtų pateikti su pasiūlymu, siekdami įrodyti jų pasiūlymų atitiktį nurodytiems Techninių specifikacijų reikalavimams.
21. Ieškovė, siekdama įrodyti atitiktį Pirkimų sąlygose nustatytam reikalavimui turėti teisę verstis maitinimo paslaugų teikimu, pateikė perkančiajai organizacijai VMVT išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, suteikiantį ieškovei teisę verstis maisto tvarkymu Rokiškio psichiatrijos ligoninės Maisto paruošimo skyriuje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės kvalifikacija atitiko Pirkimų sąlygų reikalavimus dėl teisės verstis pirkimo sutarčiai vykdyti reikalinga veikla. Vis dėlto perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymus atmetė, nes, jos vertinimu, ieškovė, pateikdama papildomus paaiškinimus, neįrodė, kaip ji galės tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartis gamindama ir veždama dietinį maistą ligoniams iš Rokiškio į Vilnių.
22. Taigi, šalių ginčas susijęs daugiau ne su atitinkamų Pirkimų sąlygų reikalavimų aiškinimu, o su jų tarpusavio santykiu ir taikymu. Šalys iš esmės nesutaria dėl to, ar ieškovė, pateikdama VMVT pažymėjimą kvalifikacijai pagrįsti, kartu deklaravo ir vietą, iš kurios bus teikiamos perkamos paslaugos ir pagal kurią bus tikrinama ieškovės pasiūlymo atitiktis Techninių specifikacijų reikalavimams, juolab kad, kaip nurodyta pirmiau, Pirkimų dokumentuose tiekėjams nebuvo nustatyti reikalavimai atitinkamais dokumentais pagrįsti pasiūlymų atitiktį Techninių specifikacijų sąlygoms. Ieškovės nuomone, maisto pristatymo laiko reikalavimas yra sutarties vykdymo sąlyga, todėl negali būti tikrinamas tiekėjų pasiūlymų vertinimo metu, tuo labiau kad reikalavimas pagrįsti maisto gamybos vietą ir pristatymo laiką nebuvo įtvirtintas Pirkimų sąlygose. Atsakovas ir teismai laikėsi priešingos pozicijos, t. y. kad Pirkimų sąlygų sisteminis aiškinimas ir taikymas lemia tai, kad tiekėjai, įrodydami savo teisę verstis specialia veikla, kartu turi įrodyti, jog teikiamos paslaugos, inter alia (be kita ko), atitiks ir Techninių specifikacijų nuostatas. Kasacinio teismo kolegija šiuos atsakovo ir žemesnės instancijos teismų argumentus vertina kaip teisiškai nepagrįstus.
23. Pažymėtina, kad tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities ar dabarties faktų egzistavimą. VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2012">3K-3-43/2012</a>; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk4LTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-398-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-398-469/2018">e3K-3-398-469/2018</a> 29 punktą).
24. Kasacinio teismo šioje srityje taip pat išaiškinta, kad svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne; atsižvelgiant į tai, dėl skirtingų teisėtai nustatytų pirkimo sąlygų to paties tiekėjo kvalifikacija panašiuose pirkimuose vieną kartą gali būti tinkama, o kitą – nepakankama. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų ir, vertindama tiekėjo kvalifikaciją, atsižvelgti į kitus nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2013">3K-3-340/2013</a>). Pažymėtina, kad reikalavimai dėl teisės verstis veikla iš esmės yra universalaus pobūdžio, nes analogiško pobūdžio pirkimuose bus aktualios tos pačios specialaus reguliavimo nuostatos.
25. Pagal Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d.) 11 punktą pirkimo vykdytojas gali reikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Šis reikalavimas gali būti nustatomas tik toks, kuris leistų patikrinti, ar atitinkamam tiekėjui norminiais teisės aktais yra suteikta arba pagal juos yra įgyta atitinkama teisė verstis veikla, kuri bus būtina pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti. Teisės verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti, suteikimui, inter alia, yra nustatyta speciali tvarka, kurioje yra reglamentuojama atitinkamos specifinės teisės įgijimo, suteikimo bei naudojimosi tvarka ir sąlygos. Metodikos 8.6 punkte įtvirtinta, kad tiekėjo kvalifikacijai negali būti keliami tokie reikalavimai, kurie yra pirkimo sutarties vykdymo dalykas. Tokio tipo reikalavimai yra įtraukiami į pirkimo sutarties projekto nuostatas, o jei pirkimo sutarties projektas nerengiamas – į pagrindines pirkimo sutarties sąlygas, nustatomas pirkimo dokumentuose.
26. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24) 58 straipsnio 2 dalyje (VPĮ 47 straipsnio 2 dalyje), kurioje aptartas ekonominės veiklos vykdytojo tinkamumas vykdyti su atitinkama viešojo pirkimo sutartimi susijusią veiklą, nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali reikalauti, jog ekonominės veiklos vykdytojai būtų įregistruoti viename iš jų įsisteigimo valstybėje narėje esančių profesijų arba verslo registrų. Be to, jeigu viešojo paslaugų pirkimo procedūrose iš ekonominės veiklos vykdytojų reikalaujama turėti konkretų leidimą arba būti konkrečios organizacijos nariais, kad jie savo kilmės šalyje galėtų teikti atitinkamą paslaugą, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad jie įrodytų, jog turi tokį leidimą arba yra konkrečios organizacijos nariai (žr. ESTT 2021 m. liepos 8 d. sprendimo byloje Sanresa, C-295/20, 43 punktą).
27. ESTT ir kasacinio teismo pripažinta, kad reikalavimas tiekėjams gauti (turėti) specialų leidimą vežti atliekas iš vienos ES valstybės narės į kitą, atsižvelgiant į tokio leidimo ad hoc (tam kartui) pobūdį, nėra susijęs su teise verstis veikla. Kaip nurodė kasacinis teismas, siekiant atskirti kvalifikacijos reikalavimą nuo sutarties vykdymo reikalavimo turi būti įvertinta, ar leidimas, kurio reikalaujama, yra dokumentas, skirtas tam tikrą laiką atitinkamai veiklai apskritai vykdyti, ar jis skirtas vienai konkrečiai pirkimo sutarčiai vykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDA1LTQ2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-405-469/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-405-469/2021">e3K-3-405-469/2021</a> 35 punktą). Nors neginčytina, kad dietiniam ligonių maitinimui taikytinas specialus reguliavimas, inter alia, dėl maisto pristatymo laiko, bet kokiu atveju akivaizdu, kad Pirkimų Techninių specifikacijų nuostatos dėl patiekalų pagaminimo vietos ir pateikimo laiko nekvalifikuotinos ir netaikytinos kaip tiekėjų teisės verstis veikla reikalavimai, juolab kad iš tos pačios maisto gaminimo vietos gali būti tiekiamas maistas, kuriam specialus pacientams skirto maisto pristatymo laiko reguliavimas netaikytinas.
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso nuostatų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUxLTk2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-151-969/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-151-969/2021">e3K-3-151-969/2021</a> 33 punktą).
29. Teisėjų kolegija sutinka, kad Pirkimų sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, tačiau toks aiškinimas turi turėti tam tikras ribas, be kita ko, nesuponuoti tiekėjų suklaidinimo tiek teikiant konkretų pasiūlymą, tiek apskritai apsisprendžiant jame dalyvauti, ir nelemti situacijų, kai vieno pobūdžio reikalavimai būtų taikomi pagal kitiems reikalavimams taikomą tvarką. Atsižvelgiant į tai, tiekėjas, kuris pagrindžia savo teisę verstis atitinkama veikla, negali būti pripažįstamas neatitinkančiu šio kokybinės atrankos kriterijaus pagal kitas viešojo pirkimo sąlygas, ypač jei jos susijusios su techninėje specifikacijoje (ar panašaus pobūdžio dokumente, pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties projekte) įtvirtintais reikalavimais. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovės su pasiūlymu pateikti dokumentai pagrindė jos teisę teikti maitinimo paslaugas (gaminti ir tiekti pagamintą maistą), todėl ji laikytina atitinkančia aptariamą kokybinį reikalavimą, kuris negalėjo būti sistemiškai aiškinamas ir taikomas kartu su Techninių specifikacijų sąlygomis dėl maisto pristatymo laiko iš tam tikros maisto pagaminimo vietos.
30. Nagrinėjamu atveju Pirkimų sąlygose tiekėjo kvalifikacija nebuvo siejama su konkrečia vieta, be to, nebuvo reikalaujama pateikti įrodymus, pagrindžiančius maisto gamybos vietą ir pristatymo laiką, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, sistemiškai vertindama Pirkimų dokumentuose nustatytus reikalavimus, ieškovė su pasiūlymu privalėjo pateikti VMVT pažymėjimą, suteikiantį teisę gaminti maistą patalpose, iš kurių jis realiai galėtų būti patiektas pacientams per Pirkimų sąlygose nurodytą laiką, peržengia sisteminio aiškinimo ribas. Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovės kartu su pasiūlymais pateiktas VMVT pažymėjimas įrodo ieškovės atitiktį Pirkimo sąlygose įtvirtintam kvalifikacijos reikalavimui, tačiau paslaugų teikimo vietą ir laiką taip pat faktiškai prilygino kvalifikacijos reikalavimams ir ieškovės kvalifikaciją įvertino kaip netinkamą, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė realios galimybės įvykdyti Pirkimų sutartis pagal nustatytas Pirkimo sąlygas.
31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad turima tiekėjo kvalifikacija – teisė verstis atitinkama veikla – paprastai nesietina su konkrečia patalpa ar vieta. Tokią išvadą patvirtina ir pačios perkančiosios organizacijos Pirkimų sąlygose įtvirtinta nuostata, kad tiekėjo kvalifikacija gali būti grindžiama ir atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotu dokumentu. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį buvo nurodęs, jog Pirkimų sąlygose tiekėjams buvo nustatyta galimybė teisę verstis veikla įrodinėti atskirai nuo patalpų, kuriose turi būti ruošiamas maistas, reikalavimų.
32. Aptariamam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti turėjo būti pateiktas VMVT išduotas maisto tvarkytojo pažymėjimas arba atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotas dokumentas ar priesaikos deklaracija, patvirtinanti paslaugų teikėjo teisę verstis maitinimo veikla. Ieškovė su pasiūlymu pateikė VMVT išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kuriame, be kita ko, nurodyta maisto tvarkymo vieta Rokiškyje. Nors pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias VMVT pažymėjimų išdavimą Lietuvoje, toks pažymėjimas patvirtina maisto tvarkymo subjekto teisę vykdyti maisto gaminimo veiklą konkrečioje vietoje ir konkrečiose, atitinkančiose higienos normų reikalavimus, patalpose, tačiau tai nereiškia, kad toks kvalifikacijai pagrįsti skirtas pažymėjimas kartu reiškia ir tai, kad perkamos paslaugos bus teikiamos iš pažymėjime nurodytos vietos, nebent tiekėjas pasiūlyme nurodytų priešingai.
33. Darytina išvada, kad VMVT pažymėjimas pats savaime negali būti laikomas dokumentu, įrodančiu perkamų paslaugų teikimo vietą nagrinėjamų Pirkimų atveju, vadinasi, jame nurodyta vieta (šiuo atveju – Rokiškis) nelaikytina vieta, kurioje tiekėja ketina gaminti maistą, ir atitinkamai negali būti laikoma atskaitos tašku skaičiuoti maisto pristatymo laiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė byloje įrodinėjo (o atsakovas šių argumentų įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijo), jog ji turi daugybę analogiškų pažymėjimų, susietų su skirtingomis patalpomis.
Dėl ieškovės pasiūlymų vertinimo pagal Techninių specifikacijų nuostatas dėl maisto pristatymo laiko teisėtumo
34. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus, aktualius vertinant tiekėjų teisę verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti, nagrinėjamoje byloje spręstina, ar perkančioji organizacija teisėtai atmetė ieškovės pasiūlymus Pirkimuose dėl to, kad ieškovė neįrodė, jog per atitinkamą laiko tarpą sugebės atvežti maisto produktus iš Rokiškio į Vilnių, nors Pirkimų Techninėse specifikacijose maisto pristatymo reikalavimai nebuvo susieti su jokiais įrodomaisiais dokumentais. Kitais žodžiais tariant, teisiškai reikšminga nustatyti, ar perkančioji organizacija galėjo teisėtai kreiptis į ieškovę su prašymu pateikti papildomus paaiškinimus dėl maisto pristatymo ir šių paaiškinimų pagrindu vertinti pasiūlymą.
35. Kaip nurodyta pirmiau, Pirkimų sąlygose taip pat nustatyti reikalavimai turėti maisto gamybai pritaikytas patalpas ir pristatyti maistą ne vėliau kaip per 2 val. nuo pagaminimo, šie reikalavimai įtvirtinti perkamų paslaugų Techninėje specifikacijoje. Ieškovė Pirkimo II pasiūlyme aiškiai nurodė, kad maistą iki paciento įsipareigoja pristatyti ne vėliau kaip per 1 valandą nuo maisto pagaminimo. Tuo tarpu Pirkimo I pasiūlyme ieškovė jokių konkrečių įsipareigojimų dėl maisto pristatymo laiko nenurodė, o tiesiog patvirtino, kad siūlomos paslaugos visiškai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Dėl šios ginčo dalies primintina, kad, ieškovės nuomone, šie reikalavimai yra sutarties vykdymo reikalavimai, todėl tiekėjo atitiktis šiems reikalavimams negali būti tikrinama pasiūlymų vertinimo stadijoje.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad, inter alia, priklausomai nuo to, ar viešojo pirkimo sąlyga kvalifikuotina kaip techninės specifikacijos sąlyga, ar kaip sutarties vykdymo sąlyga, priklauso tiekėjo pasiūlymo vertinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu negali vertinti sutartinių nuostatų atitikties ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzU4LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-358-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-358-248/2020">e3K-3-358-248/2020</a>, 21 punktas). Tuo tarpu viešojo pirkimo nuostatą įtvirtinus būtent techninėje specifikacijoje, tiekėjų prekių savybės, parametrai turi atitikti perkančiųjų organizacijų iškeltus reikalavimus galutinę pasiūlymo pateikimo dieną, o ne tik viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzctOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-77-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-77-969/2018">e3K-3-77-969/2018</a> 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzU4LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-358-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-358-248/2020">e3K-3-358-248/2020</a> 31 punktą).
37. Pagal VPĮ 37 straipsnio 1 dalį perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Pažymėtina, kad techninės specifikacijos nuostatomis paslaugų ar darbų pirkimuose, atsižvelgiant į jų būsimą sukūrimą, pagal savo turinį paprastai apibrėžiamas viešojo pirkimo sutarties vykdymas, t. y. kaip, kokiu būdu, veiksmais ir pan. turėtų būti suteiktos paslaugos, atlikti darbai (išimtimi laikytini atvejai, kai tikrinami kriterijai, nesusiję su fizinėmis paslaugų ar darbų savybėmis). Dėl to neretai neįmanoma iš anksto išsamiai patikrinti paslaugų atitikties, o galima tik nurodyti, kaip konkrečiai reikės šias paslaugas suteikti.
38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutartinėms nuostatoms iš esmės būdingas ad hoc pobūdis, jų taikymas neretai individualus (pavyzdžiui, atitikties įrodomoji priemonė gali būti panaudota tik vieną kartą), priklauso nuo perkančiosios organizacijos ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų vykdant konkrečią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-469/2020, 39, 42 punktai). Tuo tarpu konkurso sąlygose techninės specifikacijos nuostatų aiškiai neapibrėžus pirmiau nurodytu būdu ar kitaip jų nesusiejus išimtinai su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad techninės specifikacijos nuostatos yra sutartinio pobūdžio (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzU4LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-358-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-358-248/2020">e3K-3-358-248/2020</a>, 29 punktas).
39. Kaip nurodė ESTT sprendime byloje Sanresa, dalyvis gali teisėtai laukti, kol su juo bus sudaryta sutartis, kad įrodytų, jog atitinka sutarties vykdymo sąlygas; tai, kad dalyviai turi įvykdyti visas sutarties vykdymo sąlygas nuo pat jų pasiūlymo pateikimo, yra perteklinis reikalavimas, todėl gali atgrasyti šiuos ekonominės veiklos vykdytojus dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, ir taip gali būti pažeisti proporcingumo ir skaidrumo principai (pirmiau nurodyto ESTT sprendimo byloje Sanresa 62 punktas). Kasacinio teismo konstatuota, kad toks neteisėtas sutartinių sąlygų taikymas pirkimo procedūrų metu gali reikštis ne tik atitinkamų reikalavimų nustatymu, bet ir netinkamu jų aiškinimu ar taikymu, nors sutartinė nuostata pirkimo sąlygose konkrečiai ir nebūtų nustatyta (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDA1LTQ2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-405-469/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-405-469/2021">e3K-3-405-469/2021</a> 53 punktas).
40. Pažymėtina, kad ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime byloje UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, C-927/19, išaiškino, kad Direktyvoje 2014/24 neatmetama galimybė, jog techniniai reikalavimai gali būti suprantami ir kaip atrankos kriterijai, susiję su techniniais ir profesiniais pajėgumais, kaip techninės specifikacijos ir (arba) kaip sutarties įvykdymo sąlygos, kaip tai suprantama atitinkamai pagal šios direktyvos 58 straipsnio 4 dalį, 42 straipsnį ir 70 straipsnį. Nustatyti, kokiems reikalavimams priskirtina atitinkama sąlyga, yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 20 punkte nurodytas Pirkimų sąlygas, konstatuoja, kad šiuo atveju Techninių specifikacijų sąlygos dėl maisto gamybai pritaikytų patalpų turėjimo ir maisto pristatymo laiko kvalifikuotinos kaip tiek perkamų paslaugų savybes apibrėžiančios (techninės specifikacijos) nuostatos, tiek kaip sutarties vykdymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. kai aptariama nuostata nėra išimtinai sutarties vykdymo sąlyga, perkančioji organizacija iš principo turėtų teisę tikrinti perkamų paslaugų atitiktį nurodytoms nuostatoms Pirkimų procedūrų, įskaitant ir tiekėjų pasiūlymų vertinimą, metu.
42. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad Pirkimo II sąlygų dalyje „Pasiūlymų vertinimas“ kaip vienas iš pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatytas pacientų dietinio maitinimo rodiklis T3. Iš balų suteikimo šiam kriterijui tvarkos matyti, kad tiekėjas, pasiūlęs maistą iki paciento pristatyti ne vėliau kaip per vieną valandą nuo maisto pagaminimo, gauna daugiau balų nei tiekėjas, kuris savo pasiūlyme nurodo, jog maistą iki paciento pristatys ne vėliau kaip per dvi valandas nuo maisto pagaminimo. Taigi, darytina išvada, kad tiekiamo maisto pristatymo laikas, įtvirtintas Techninėje specifikacijoje, perkančiajai organizacijai buvo svarbus perkamų paslaugų teikimo parametras, kuris, be kita ko, aktualus ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui išrinkti, todėl atitiktį atitinkamam maisto pristatymo laiko parametrui tiekėjas turėjo pagrįsti galutinę pasiūlymo pateikimo dieną, o ne tik atitikti jį viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu.
43. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Pirkimų sąlygose tiekėjams nebuvo nustatytas reikalavimas pagrįsti Techninių specifikacijų (ar ekonomiškai naudingiausio vertinimo kriterijaus T3) nuostatos dėl maisto pristatymo laiko atitiktį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad panašaus pobūdžio, t. y. kai nereikalaujama pagrindžiančių dokumentų, techninės specifikacijos nuostatos laikytinos deklaratyviomis (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzU4LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-358-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-358-248/2020">e3K-3-358-248/2020</a> 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovė su pasiūlymais jokių įrodymų, pagrindžiančių jos pasiūlymuose deklaruotą maisto pristatymo laiką, perkančiajai organizacijai nepateikė.
44. Akcentuotina, kad įrodomųjų priemonių nepateikimas kartu su pasiūlymu, kai to nereikalaujama pirkimo sąlygose, neturėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas ar neatitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, tačiau tai per se (savaime) neužkerta kelio perkančiajai organizacijai suabejoti dėl tiekėjo galimybių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Kasacinio teismo taip pat pripažinta, kad perkančiosios organizacijos turi teisę papildomai aiškintis pateiktos deklaruojamos informacijos tikrumą, kai pagal pirkimo sąlygas nebuvo reikalaujama pateikti konkrečių pagrindžiančių duomenų (o tik atitinkamos formos pažymą), tokie veiksmai nelaikytini pirkimo sąlygų turinio išplėtimu, todėl leistini (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjMtOTE2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-63-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-63-916/2020">e3K-3-63-916/2020</a> 43 punktą).
45. Vis dėlto nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Pirkimo I sąlygose iš tiekėjų nebuvo reikalaujama pateikti ne tik konkrečių įrodomųjų dokumentų, bet ir abstrakčių deklaracijų apie pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Pirkimo I procedūrų metu atsakovas iš ieškovės apskritai negalėjo reikalauti pateikti paaiškinimų, neįtvirtintų Pirkimo I sąlygose, kad maistas pacientams bus pateiktas per 2 valandas nuo jo pagaminimo. Pirmiau nurodytoje 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjMtOTE2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-63-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-63-916/2020">e3K-3-63-916/2020</a> išvada apie perkančiosios organizacijos teisę tikslinti duomenis apie tiekėjo pasiūlymo atitiktį, inter alia, buvo padaryta atsižvelgiant į tai, kad pagal toje byloje nagrinėtas pirkimo sąlygas tiekėjai perkančiajai organizacijai turėjo pateikti įvykdytų sutarčių sąrašą (bet ne pačias sutartis), todėl buvo sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos veiksmų tikslinantis tokio sąrašo teisingumą teisėtumo vertinant, ar tiekėjas nepateikė melagingos informacijos.
46. Dėl pirmiau nurodytų argumentų priešinga išvada darytina dėl perkančiosios organizacijos veiksmų Pirkime II, nes, kaip minėta, ieškovė deklaravo, kad jos pasiūlymas atitinka ekonominio naudingumo T3 kriterijų. Vis dėlto atsakovas savo sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą negrindė šiuo aspektu, be to, kaip nurodyta šios nutarties 30 ir 33 punktuose, pirma, Pirkimo II sąlygose nebuvo aiškiai įtvirtinto reikalavimo dėl konkrečios maisto gaminimo vietos, antra, VMVT pažymėjimo duomenys negali būti naudojami nustatant konkrečią sutarties vykdymo vietą, juolab kad ieškovė turėjo ir kitoms patalpoms išduotų pažymėjimų.
47. Teisėjų kolegija nepritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad, Pirkime II pateikdama paaiškinimus apie maisto pristatymo laiką iš Utenos, ieškovė pakeitė savo pasiūlymą. Šiuo atveju ieškovė, su pasiūlymu pateikdama VMVT pažymėjimą, išduotą patalpoms Rokiškyje, nesiekė įrodyti vietos, kurioje bus gaminamas ir iš kurios bus pristatomas maistas. Kadangi ieškovė nesiūlė teikti paslaugų iš Rokiškio, jos paaiškinimuose pateikti skaičiavimai apie maisto pristatymą iš Utenos negali būti laikomi pasiūlymo pakeitimu.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė savo paaiškinimais pagrindė galimybę pristatyti maistą per mažiau nei 2 val. nuo jo pagaminimo, todėl atsakovas neturėjo teisės atmesti ieškovės pasiūlymo Pirkime II. Kadangi Techninėje specifikacijoje buvo keliamas reikalavimas maistą pristatyti per ne daugiau kaip 2 val., ta aplinkybė, kad ieškovė Pirkimo II pasiūlyme nurodė, jog paslaugas ketina suteikti per 1 val., o paaiškinimuose nurodė, kad maistą pristatytų per 1 val. 9 min., būtų pagrindas ne atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, o skirti ieškovei mažesnį ekonominio naudingumo balą (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjcyLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-272-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-272-378/2020">e3K-3-272-378/2020</a> 89 punktą).
49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirkimo sąlygą kvalifikavusi išimtinai kaip sutarties vykdymo sąlygą, perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūrų metu negali vertinti, ar tiekėjo pasiūlymas atitinka tokią sąlygą. Tuo tarpu nustačius, kad pirkimo sąlyga kvalifikuotina kaip techninės specifikacijos reikalavimas, tiekėjo pasiūlymo atitikties tokiam reikalavimui vertinimas priklauso nuo to, ar pirkimo sąlygose iš tiekėjų buvo reikalaujama pateikti įrodomuosius dokumentus. Jei tokių dokumentų buvo reikalaujama, perkančioji organizacija turi tikrinti, ar dokumentai pateikti, ar jie patvirtina pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams. Jei tokių dokumentų nebuvo reikalaujama, tolesni perkančiosios organizacijos veiksmai priklauso nuo to, ar tiekėjas savo pasiūlyme aiškiai nurodo atitiktį atitinkamam techninės specifikacijos reikalavimui arba tokią atitiktį deklaruoja atitinkamos formos pažymoje. Tiekėjui pasiūlyme ar atitinkamos formos pažymoje deklaravus pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimui, perkančioji organizacija turi teisę papildomai aiškintis pateiktos deklaruojamos informacijos tikrumą (jei apskritai tokia informacija pagal savo pobūdį patikrinama iš anksto) ir tikslintis duomenis apie tiekėjo pasiūlymo atitiktį, priešingu atveju perkančioji organizacija paaiškinimų dėl pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams neturi teisės reikalauti.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Pirkimų sąlygas, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus, nurodydamas, kad teikdama paaiškinimus ieškovė ne tik neįrodė savo pasiūlymų atitikties Techninių specifikacijų reikalavimams dėl maisto pristatymo laiko, bet ir pakeitė savo pirminį pasiūlymą.
51. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės ieškiniai dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimų Pirkimuose panaikinimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
52. Bylos duomenys patvirtina, kad Pirkimo I procedūros yra pasibaigusios. 2020 m. spalio 29 d. atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Skonio era“ sudarė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS2020-47. Ši sutartis yra įvykdyta, jos galiojimas pasibaigęs. Pirkimo II procedūros buvo baigtos pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktą perkančiajai organizacijai atmetus visų tiekėjų pasiūlymus. Iš Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešai skelbiamų duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad dėl to paties pirkimo objekto, pasibaigus Pirkimui II, buvo įvykdytas naujas pirkimas Nr. 522536, jo laimėtoja taip pat pripažinta UAB „Skonio era“. Su ja 2021 m. sausio 11 d. sudaryta paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PS-2021-2. Šioje sutartyje nurodyta, kad ji galioja 6 mėnesius nuo pirmos paslaugų teikimo dienos ir gali būti pratęsta 2 kartus iki 6 mėnesių kaskart. 2021 m. birželio 21 d. susitarimu dėl paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PS-2021-2 minėtos sutarties galiojimas pratęstas iki 2022 m. sausio 17 d. Duomenų apie sutarties pratęsimą nuo 2022 m. sausio 18 d. nėra.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 52 punkte nurodytos aplinkybės reiškia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymus Pirkimuose, baigti Pirkimo II procedūrą bei Pirkimo I laimėtoja pripažinti UAB „Skonio era“, nes Pirkimų procedūros pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą jau yra pasibaigusios (be to, sudaryta viešojo pirkimo sutartis) ir ginčo šalims nebesukelia padarinių. Tačiau Pirkimuose priimtus atsakovo sprendimus, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti neteisėtais.
54. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pagal neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo (ar panaikinti neteisėtus sprendimus), nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu, todėl perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai ieškovui nesukelia teisinių padarinių; dėl to tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pripažįstamas neteisėtu, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos (neteisėti sprendimai nepanaikinami), o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr. pagal analogiją, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYwLTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-360-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-360-248/2018">e3K-3-360-248/2018</a> 78, 79 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
55. Viešojo pirkimo procedūrų pripažinimas neteisėtomis sudaro pagrindą pripažinti atsakovo sudarytą viešojo pirkimo sutartį neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento). Tačiau, vadovaujantis VPĮ 106 straipsnio 2 dalimi, teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Pagal VPĮ 106 straipsnio 3 dalį teismas taiko šias alternatyvias sankcijas: 1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą; 2) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Skirdamas pirmiau nurodyto straipsnio 3 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis).
56. Byloje nustačiusi, kad Pirkimo I sutartis yra įvykdyta, o vietoj Pirkimo II vykdyto naujo pirkimo sutarties galiojimas baigėsi 2022 m. sausio 17 d., teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą sudarytas viešojo pirkimo sutartis išsaugoti ir skirti atsakovui alternatyvią sankciją – baudą (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis).
57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), kita vertus, baudos dydis perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA4LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-508-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-508-248/2018">e3K-3-508-248/2018</a>, 43 punktas).
58. Pirkime I sudarytos sutarties vertė – 59 200,50 Eur su PVM. Vietoj Pirkimo II vykdyto naujo pirkimo metu sudarytos sutarties vertė – 702 642 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą dėl alternatyvios sankcijos skyrimo ir į jį aiškinančią teismų praktiką, nusprendžia atsakovui paskirti 1000 Eur baudą Pirkimo I atveju ir 5000 Eur baudą Pirkimo II atveju. Taigi iš viso atsakovui skirtina 6000 Eur bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie baudų dydžiai atitinka atsakovo padaryto pažeidimo pobūdį, bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo tikslus bei nebus perkančiosios organizacijos pernelyg sunkiai įvykdomi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
60. Dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, nusprendžia pakeisti bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymą.
62. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už ieškinius ir už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo po 2513 Eur žyminio mokesčio. Be to, byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 3286,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3150,84 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, 67,76 Eur išlaidos už atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą analizę ir 67,76 Eur išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą.
63. Atsižvelgiant į ieškovei apeliacinės instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas, spręstina, kad ieškovės patirtos išlaidos už atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą analizę ir už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą nėra būtinosios, neatitinka protingumo principo, todėl jų atlyginimas nepriteistinas. Tuo tarpu išlaidų už apeliacinio skundo parengimą dydis neviršija pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8.9 punktus apskaičiuotų maksimalių dydžių. Įvertinus ieškovės išlaidų, patirtų žyminiam mokesčiui sumokėti ir advokato pagalbai apmokėti, dydį, darytina išvada, kad bendras ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, dydis sudaro 8176,84 Eur. Ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo.
64. Už kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 3750 Eur žyminį mokestį. Be to, kasaciniame teisme ieškovė patyrė 3523,52 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro 3354,12 Eur išlaidos už kasacinio skundo parengimą, 33,88 Eur išlaidos už prašymo dėl žyminio mokesčio priemokos kvito pridėjimo rengimą, 67,76 Eur išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą analizę ir 67,76 Eur išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos už prašymų dėl žyminio mokesčio priemokos kvito pridėjimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimą, už atsiliepimo į kasacinį skundą analizę nėra būtinosios ir neatitinka protingumo principo, todėl neatlygintinos. Tuo tarpu išlaidų už kasacinio skundo parengimą dydis neviršija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.12 punktus apskaičiuotų maksimalių dydžių.
65. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškiniuose keltus reikalavimus (dėl mažos vertės pirkimo po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą ir dėl tarptautinio pirkimo nenustačius laimėtojo), padaro išvadą, kad ieškovė, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto a ir c papunkčiais, 7 dalimi, už kasacinį skundą vis dėlto turėjo mokėti 2513 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 1237 Eur žyminio mokesčio permoka, o bendras ieškovei iš atsakovo priteistino bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo dydis sudaro 5867,12 Eur.
66. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 11 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 4,57 Eur tokių išlaidų. Kadangi šios išlaidos nesiekia minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), tai šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl atsakovo Nacionalinio vėžio instituto viešųjų pirkimų komisijos sprendimų pripažinimo neteisėtais pirkimuose Nr. 506354 ir Nr. 516606, ir dėl šios ieškinio reikalavimų dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti neteisėtais atsakovo Nacionalinio vėžio instituto sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymus pirkimuose Nr. 506354 ir Nr. 516606, baigti viešojo pirkimo Nr. 506354 procedūrą bei viešojo pirkimo Nr.516606 laimėtoja pripažinti uždarąją akcinę bendrovę „Skonio era“.
Skirti biudžetinei įstaigai Nacionaliniam vėžio institutui (j. a. k. 111959420) 6000 (šešių tūkstančių) Eur baudą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6800).
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Bruneros“ (j. a. k. 164687871) iš biudžetinės įstaigos Nacionalinio vėžio instituto (j. a. k. 111959420) 8176,84 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt šešis Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo.
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Bruneros“ (j. a. k. 164687871) iš biudžetinės įstaigos Nacionalinio vėžio instituto (j. a. k. 111959420) 5867,12 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis Eur 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Grąžinti ieškovei viešajai įstaigai „Bruneros“ (j. a. k. 164687871) 1237 (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 10 d. banko „Luminor“ lėšų pervedimo nurodymo dokumentu Nr. 525266287.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Artūras Driukas
Dalia Vasarienė
