Kasacinio skundo Nr. DOK-761/2022
Teisminio proceso Nr. 1-02-1-00007-2018-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistosios V. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistoji V. K. prašo panaikinti skundžiamus nuosprendžius ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Kasatorė nurodo, kad skundžiami nuosprendžiai prieštarauja teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikai, pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtinti įrodymų vertinimo principai. Nuosprendžiai priimti nepaisant rungtyniškumo, nekaltumo prezumpcijos ir kitų principų, juose apstu nepašalintų prieštaravimų ir nelogiškumų. Kasatorės teigimu, J. P. nedavė kasatorę kaltinančių parodymų, į ją kasatorė kreipėsi tik pagalbos mokantis lietuvių kalbos, ruošiantis egzaminui ir forminant būtinus tam dokumentus. J. P. paslaugų – lietuvių kalbos mokymo, egzaminų laikymo proceso organizavimo, būtinų dokumentų pildymo ir kt. kaina – 500 Eur – yra protinga ir suprantama.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo Nr. DOK-761/2022
Teisminio proceso Nr. 1-02-1-00007-2018-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistosios V. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistoji V. K. prašo panaikinti skundžiamus nuosprendžius ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Kasatorė nurodo, kad skundžiami nuosprendžiai prieštarauja teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikai, pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtinti įrodymų vertinimo principai. Nuosprendžiai priimti nepaisant rungtyniškumo, nekaltumo prezumpcijos ir kitų principų, juose apstu nepašalintų prieštaravimų ir nelogiškumų. Kasatorės teigimu, J. P. nedavė kasatorę kaltinančių parodymų, į ją kasatorė kreipėsi tik pagalbos mokantis lietuvių kalbos, ruošiantis egzaminui ir forminant būtinus tam dokumentus. J. P. paslaugų – lietuvių kalbos mokymo, egzaminų laikymo proceso organizavimo, būtinų dokumentų pildymo ir kt. kaina – 500 Eur – yra protinga ir suprantama.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo turinys patvirtina, kad kasatorė jame dėsto ir savaip vertina kitos nuteistosios byloje J. P. parodymus, reiškia nuomonę, kad nuosprendžiai grįsti išimtinai kitų bylos dalyvių nuomone ir įvykių vertinimu, neįsiklausant į kasatorės nuomonę, kad teismų išvados nepagrįstos objektyviais įrodymais, neatitinka pamatinių baudžiamojo proceso principų. Tačiau tokie teiginiai, kuriais neigiamos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Kasaciniame skunde nėra nurodyta, kokias baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas galimai padarė teismas, kvalifikuodamas kasatorės padarytą veiką. Skunde išdėstyta nuteistosios pozicija dėl bylos duomenų pakankamumo ją pripažinti kalta padarius inkriminuotą veiką yra grindžiama ne teismų išnagrinėtų bylos duomenų visumos vertinimu, o selektyvia bylos įrodymų atranka. Skundo teiginiai dėl baudžiamojo proceso principų pažeidimo, teismų sprendimų surašymo trūkumų yra deklaratyvūs.
Pažymėtina, kad kasaciniame skunde iš esmės atkartojami nuteistosios V. K. apeliacinio skundo argumentai. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvuotas išvadas, kuriomis pagrindė nuoseklų įrodomąjį pagrindą dėl V. K. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Kasaciniame skunde nėra išdėstyti teisiniai argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei padarytų išvadų, kurie sudarytų pagrindą bylos nagrinėjimui kasacine tvarka. Be kita to, kasatorė nenurodo, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl esminės skundo dalies neišdėstė tokių išvadų, kokias nustato BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatos.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistosios V. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
