Baudžiamoji byla Nr. 2K-215-942/2022
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00190-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.1; 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį nuteistas 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista M. N., tačiau dėl jos kasacinių skundų negauta.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės, nuteistosios M. N. ir jos gynėjos advokatės Audronės Rimienės, nuteistojo K. S. apeliaciniai skundai atmesti.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad 2018 m. sausio 8 d. M. N. įdėjo K. S. į kairės pusės viršutinę išorinę švarko kišenę 100 Eur, taip pat kad 2018 m. sausio 8 d. K. S. iš M. N. priėmė nenustatytos valiutos ir nominalo banknotą, ir nustatyta, kad 2018 m. sausio 8 d. K. S. priėmė iš M. N. antrą nenustatyto dydžio kyšio dalį.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. S. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, būdamas praktikuojantis abdominalinės chirurgijos gydytojas, veikdamas nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 8 d., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai pats per du kartus priėmė nenustatyto dydžio kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už pacientės M. N. operacijos atlikimą, būtent:
1.1. 2018 m. sausio 3 d. 10.46 val. savo darbo kabinete K. S. už tai, kad jo pacientei M. N. pageidaujant, kad operaciją jai atliktų jis pats šios pageidaujamu laikotarpiu, priėmė iš jos nenustatyto dydžio kyšį, kurį M. N. įdėjo į jo kairės pusės apatinę išorinę švarko kišenę, o K. S. persidėjo į kairiąją vidinę švarko kišenę;
1.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. S. 2018 m. sausio 8 d. 9.48 val. savo darbo kabinete už tai, kad jo pacientei M. N. pageidaujant, kad operaciją jai atliktų jis pats šios pageidaujamu laikotarpiu, priėmė iš M. N. antrą nenustatyto dydžio kyšio dalį.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pagal nuoseklią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti proceso šalių teisę būti išklausytam, be kita ko, įpareigoja teismą tinkamai išnagrinėti jam pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus. Motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (pvz., Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; Fomin prieš Moldovą, § 31; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNTctNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-357-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-357-699/2015">2K-7-357-699/2015</a>). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas imperatyviai nurodo, jog teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti įvardijami ne tik įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje skundžiamus sprendimus priėmę teismai šių reikalavimų nesilaikė.
2.2. BK 230 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą. Skundžiamuose sprendimuose teismai neaptarė M. N. kasatoriui perduodamam objektui identifikuoti esminių aplinkybių, tiesiogiai susijusių su veikos kvalifikavimu, t. y. jos priskyrimo ar nepriskyrimo nusikalstamai veikai. Neišnagrinėjus šių esminių apeliacinio skundo argumentų negalima daryti išvados, jog byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
2.3. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-532/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-532/2012">2K-532/2012</a>, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo, duomenis vertino selektyviai, kai kurių duomenų visai nevertino, nepašalino tarp jų esančių akivaizdžių prieštaravimų. Nutartyje tik dar kartą išvardijęs byloje surinktus duomenis, teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, tačiau savo sprendime nepateikė motyvų dėl duomenų vertinimo, pirmenybę teikdamas 2018 m. sausio 3 d. M. N. ir kasatoriaus susitikimo vaizdo ir garso įrašų interpretavimui, nepagrįstai sureikšmindamas tam tikrus šių aplinkybių aspektus.
2.4. Skundžiamuose teismų sprendimuose padaryta išvada, jog M. N. 2018 m. sausio 3 d. perdavė kasatoriui materialinę vertę turintį objektą, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Šią išvadą teismai padarė pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies, 319 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. įrodymus vertino selektyviai, atsietai nuo kitų bylos duomenų, visiškai nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodytų esminių aplinkybių, suabsoliutindami M. N. ir kasatoriaus susitikimo vaizdo įrašą, jo nepalygino ir nevertino su kitais bylos duomenimis: 2018 m. sausio 2 d. M. N. ir kasatoriaus pokalbio telefonu turiniu ir vėliau vykusiais veiksmais, specialisto K. Graželio paaiškinimais bei jo pateikta 2018 m. kovo 8 d. specialisto išvada Nr. 11K-56(18).
2.5. Byloje nustatyta, kad M. N. 2018 m. sausio 3 d. apsilankymo pas K. S. metu perdavė jam nenustatytą objektą. Teismai nustatė, jog perduotas daiktas nėra ištirtas BPK tvarka, nėra apžiūrėtas, nėra nustatyta ir įvardyta jo rūšinė priklausomybė, paskirtis bei turinys. Teismas rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. kovo 8 d. specialisto išvada Nr. 11K-56(18), joje specialistas K. Graželis pateikė kategorišką išvadą, kad tiksliai nustatyti, koks objektas buvo perduotas, nėra objektyvių galimybių. Specialistas K. Graželis buvo kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ir visada nuosekliai nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, jog M. N. 2018 m. sausio 3 d. perdavė K. S. kokios nors valiutos banknotą. Abu nuteistieji (M. N. ir K. S.) taip pat nurodė, jog minėtą dieną nebuvo perduodami pinigai ar kitas materialinę vertę turintis objektas. K. S. savo susitikimo su M. N. išvakarėse, t. y. 2018 m. sausio 2 d., pokalbio telefonu metu kelis kartus M. N. prašė, kad, be gydytojo siuntimo ir medicininės dokumentacijos, atskirai parašytų jam žinutę su asmens duomenimis („Man parašykite žinutę, savo vardą, pavardę, aš... Tai Jūs parašykit man vardą, pavardę...“). Byloje nėra objektyvių duomenų, kad M. N. kasatoriaus prašytus duomenis būtų jam perdavusi dar iki 2018 m. sausio 3 d. susitikimo; šie duomenys buvo perduoti būtent minėto susitikimo su M. N. metu. Šios aplinkybės yra detaliai argumentuotos K. S. apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų netyrė nei atskirai, nei atsižvelgdamas į visetą ir nutartyje savo išvadų dėl jų nepateikė, taip ne iki galo išnagrinėdamas apeliacinį skundą.
2.6. Formuodamas teismų praktiką korupcinio pobūdžio bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse (pvz., baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-788/2021">2K-96-788/2021</a>) ne kartą nurodė, kad nepriimtina tokia teismų praktika, kai esminiai korupcinės veiklos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatomi vien tik pagal teismo pasirinktą ir kaltinimui palankią užfiksuoto pokalbio interpretaciją, ypač kai teismo nurodomi pokalbio fragmentai cituojami selektyviai, jie yra nepakankamai informatyvūs ir aiškūs korupciniam ryšiui nustatyti.
2.7. Narinėjamoje byloje, darydami išvadą, kad 2018 m. sausio 3 d. susitikimo metu kasatoriui buvo perduoti pinigai, teismai rėmėsi M. N. žodžiais, pasakytais šio susitikimo metu: „už viską, profesoriau“, „nors biški, čia nedaug, nors biški“, „kode, kode, konjakui reikia“, tačiau juos įvertino ne atsižvelgdami į visumą, o selektyviai, sureikšmindami ir nelygindami su kitais bylos duomenimis. 2018 m. kovo 16 d. apklausiama dėl šios veikos M. N. nurodė, jog 2018 m. sausio 3 d. susitikimo metu ji kasatoriui pinigų neperdavė, o perdavė lapelį, kuriame buvo jos ranka surašyti duomenys (vardas, pavardė ir data, kada galėtų gultis į ligoninę), atnešė K. S. konjako butelį ir saldainių ir paliko prie stalo, tačiau vaizdo įraše to nesimato. Nurodyti duomenys liudija, jog tarp M. N. teiginių ir veiksmų yra prieštaravimas, kurio teismas netyrė ir nepašalino. Taip pat teismas nevertino kasatoriaus reakcijos („ne, ne, ne“, „ne“) į M. N. žodžius, netyrė ir nevertino pačios M. N. reakcijos, užfiksuotos stenogramoje, – į kasatoriaus pasakytą kategorišką „ne“ M. N. atsako: „Nu tiek to tada, kai susitiksim. Tada gal ir...“ (neaiškiai). Priimdami sprendimus, teismai šių dviejų skirtingų ir vieno kitam prieštaraujančių duomenų nevertino, nepateikė savo pozicijos, ar jais vadovaujasi visiškai ar iš dalies ir kodėl juos priima ar atmeta.
2.8. Išvadą, kad 2018 m. sausio 8 d. susitikimo metu buvo perduotas kyšis, teismai padarė remdamiesi iš esmės vieninteliu bylos įrodymu – šio susitikimo vaizdo ir garso įrašo turiniu, tiksliau, keliomis pokalbio dalyvių išsakytomis frazėmis, kurios nėra informatyvios ir nesuteikia pagrindo padaryti vienareikšmę išvadą (pvz., M. N.: „nu, vizitas yra vizitas, aš nedurna esu“, „nu vis tiek čia jūs neturit laiko. Ir tai su manim čia“; K. S.: „nuu“, „nuu“, „ne, nu tai čia, prie ko čionai“). Taip pat teismai netyrė ir nevertino kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų, kontroliuojant M. N. pokalbius telefonu su dukterimi J. Č. ir moterimis „VM“ bei „A“. Iš esmės visų trijų pokalbių turinys liudija, kad M. N. žino, jog pinigų niekam duoti negalima, ji duoda savo vizitines korteles, pakviečia į savo kavinę. Į šį apeliacinio skundo argumentą taip pat nebuvo atsakyta.
2.9. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl veikos objekto yra prieštaringos, teisiškai neargumentuotos ir motyvuotai nepaaiškinamos. Teismas daro išvadą, kad 2018 m. sausio 8 d. M. N. davė kasatoriui kyšį, tačiau tame pačiame nutarties lape nurodo, jog nesurinkus pakankamai duomenų nėra galimybės nustatyti perduoto ir priimto kyšio vertės (nutarties 15 lapas). Tokia dviprasmybė neleidžia nei apibrėžti perduoto–gauto objekto turinio, nei apskritai nustatyti, ar jis turi materialinę vertę.
2.10. BK 225 ir 227 straipsniuose nurodytos veikos gali būti įvykdytos tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi ne tik suvokti, kad perduodamas objektas yra atlygis, bet ir to siekti ir tai įvykdyti, suvokdamas, jog gauna ir priima kyšį. Teismų konstatuotos faktinės aplinkybės, kad objektyviai nėra galimybės nustatyti perduoto nežinomo objekto turinio, taip pat M. N. ir K. S. parodymai, kad susitikimų metu galėjo būti perduota ne tik medicininė dokumentacija, bet ir USB laikmena, vizitinės kortelės, lapelis su užrašais, kvietimas ir t. t., susitikimų vaizdo ir garso įrašai ne tik neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, koks objektas buvo perduotas, bet neleidžia daryti ir išvados, kad tai yra atlygis, t. y. kyšis, ir kad kasatorius būtų suvokęs gaunantis kyšį. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidą, jos apeliacinės instancijos teismui neištaisius, teismų sprendimai negali būti pripažinti teisėtais, todėl naikintini.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Karčinskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Nors nuteistojo K. S. kasaciniame skunde kasacijos pagrindas formaliai susietas su BPK 369 straipsnio 3 dalies nuostatomis (tariamai dėl neišsamaus nuteistojo K. S. skundo išnagrinėjimo), tačiau kasacinio skundo argumentais iš esmės nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl juose nustatytų faktinių aplinkybių ir jų pagrindu atlikto nuteistojo K. S. veiksmų teisinio vertinimo. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apeliaciniuose skunduose ir teismo posėdyje išdėstytus proceso dalyvių argumentus, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, išdėstė ikiteisminio tyrimo metu teisėtais būdais surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, išanalizavo juos atskirai ir gretindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir padarė įrodymais pagrįstą išvadą dėl M. N. kaltės davus kyšį K. S. už teisėtą jo veikimą vykdant įgaliojimus ir K. S. kaltės šį kyšį priėmus.
3.2. Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir nuteistiesiems neigiant davus ir priėmus kyšį, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, peržiūrėti vaizdo įrašai, kurie gauti atliekant veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, tyrimą ir kuriuose slapta užfiksuoti K. S. ir M. N. pokalbiai, vykę K. S. kabinete, taip pat apklausti nuteistieji. Tai, jog vaizdo ir garso įrašuose „20180103 103004 860B (l).mkv“ (2018 m. sausio 3 d. susitikimas), „20180108_094504_39A3.mkv“ (2018 m. sausio 8 d. susitikimas) matyti būtent nuteistieji, patvirtino tiek M. N., tiek K. S.. Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotus M. N. ir K. S. veiksmus bei pokalbių turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. N. K. S. per du kartus perdavė, o šis priėmė ne, kaip teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, M. N. medicininius dokumentus, USB laikmeną, lapelį su jos duomenimis ar vizitinę kortelę, o materialinę vertę turinčius objektus, t. y. kyšį. Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį, kad objektai M. N. paduodami užmaskuotai – įdedant į išorinę gydytojo K. S. švarko kišenę. Šių veiksmų metu M. N., kasatoriui nenorint priimti jos perduodamų objektų, sulaikant jos ranką, nenurodo, jog tai papildomi medicininiai dokumentai, USB laikmena su tokiais dokumentais, lapelis su užrašytais jos duomenimis ar vizitinė kortelė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nuteistųjų parodymus, sutiko su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog jų parodymai nebuvo nuoseklūs, jie dėl vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotų 2018 m. sausio 3 d. ir 2018 m. sausio 8 d. perduodamų nenustatytų objektų parodymus keitė; negalėjo logiškai paaiškinti M. N. ir K. S. pasakytų frazių. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nuteistųjų poziciją įvertino kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
3.3. Skundžiamoje nutartyje taip pat aptarti 2018 m. vasario 6 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys apie M. N. ir K. S. bendravimą derinant operacijos laiką ir detales. Remdamasis šiais duomenimis, taip pat liudytojo A. M. parodymais, kad sistemoje esanti pastaba „S“ reiškia, jog M. N. yra konsultuota K. S. ir operaciją turėtų atlikti K. S., teismas padarė išvadą, kad tai patvirtina M. N. siekį, kad ją operuotų K. S.. Šios teismo nutartyje nurodytos aplinkybės paneigia kasatoriaus teiginius, jog teismas nevertino 2018 m. sausio 2 d. jo ir M. N. pokalbio turinio ir (ar) jo nesiejo su vėlesniais veiksmais.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs specialisto išvadą ir jo paaiškinimus, taip pat kitą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog 2018 m. sausio 8 d. buvo perduotas ir priimtas nenustatytos valiutos ir nominalo banknotas, todėl šią aplinkybę iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino. Pagal teismų praktiką, jei ekonominę vertę turinčio kyšio dydis negali būti nustatytas, kaltininkui inkriminuotina atitinkamo BK straipsnio dalis, nustatanti mažiausią iš normoje įtvirtintų kyšio dydžių (iki 1 MGL) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180-976/2017">2K-180-976/2017</a>, 2K-506-788/2015). Nagrinėjamoje byloje, konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų dėl perduoto (priimto) kyšio vertės, K. S. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 4 dalį.
3.5. Skundžiamą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atsakė, jie teismo aptarti ir motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažįstant teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (taip pat ir nuteistojo K. S. apeliaciniame skunde).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo K. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų ir baudžiamojo įstatymo taikymo
5. Kasatorius nurodo, kad skundžiamus nuosprendį bei nutartį priėmę teismai įrodymus vertino selektyviai, nepateikė motyvuotų išvadų dėl jų, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų. Teismų padaryta išvada, kad K. S. priėmė iš M. N. kyšį, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir pažeidžia principą in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai). Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius K. S. apeliacinio skundo argumentus. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos 20 straipsnyje, 271–292 straipsniuose ir 301 straipsnyje. Reikalavimai nuosprendžio turiniui įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Pagal šias nuostatas nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas – t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-174-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-174-303/2019">2K-7-174-303/2019</a>, 2K-109-746/2017, 2K-222-697/2016, 2K-79-976/2016). Šių nuostatų nesilaikymas gali būti pripažįstamas esminiu pažeidimu, jei nustatoma, kad dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tačiau taip pat pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas taip pat nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-1073/2020">2K-276-1073/2020</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus, nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ar nuosprendžio bei nutarties surašymo taisyklių pažeidimo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
7. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (konkrečiai – išvada, kad M. N. perdavė jam materialinę vertę turintį objektą, t. y. kyšį), o teiginius dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų grindžia argumentu, kad nebuvo tinkamai paneigta jo gynybos versija dėl jam M. N. perduoto objekto turinio. Patikrinusi šią bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad žemesniųjų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, ištyrė ir įvertino visus bylai reikšmingus duomenis (liudytojo ir pačių nuteistųjų parodymus, vaizdo ir garso įrašus, specialisto išvadą ir parodymus, kitus rašytinius bylos duomenis), pasisakė dėl jų patikimumo ir pakankamumo, įrodomosios reikšmės (kokias faktines bei teisines aplinkybes šie duomenys patvirtina) ir savo išvadas dėl kasatoriaus kaltės padarius BK 225 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką pagrindė šių bylos duomenų visumos vertinimu. Teismas taip pat analizavo nuteistųjų K. S. ir M. N. parodymų turinį, jų keliamas versijas dėl susitikimų metu perduodamo daikto ir motyvuotai jas atmetė. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BK 225 straipsnio 4 dalyje nurodytos nusikalstamo veikos požymių jo veiksmuose. Didelė dalis apeliacinio skundo argumentų susijusi būtent su aplinkybės, kad K. S. priėmė iš M. N. kyšį (pinigus), nustatymu, skunde dėstant ir aptariant bylos duomenis, kurie, nuteistojo nuomone, šią išvadą paneigia. Nagrinėdama bylą pagal pateiktus nuteistųjų bei prokuratūros apeliacinius skundus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atliko dalinį įrodymų tyrimą (peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose slapta užfiksuoti K. S. ir M. N. susitikimai), dar kartą įvertino byloje ištirtus įrodymus ir priimtoje nutartyje išdėstė motyvuotas, šiuo vertinimu pagrįstas išvadas, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl K. S. kaltės priėmus kyšį.
8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš bylos duomenų nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti, kad M. N. perdavė K. S. pinigus. Vaizdo įrašų tyrimą atlikęs ekspertas taip pat nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, kokie konkrečiai objektai buvo K. S. perduoti susitikimų metu. Reaguodama į tai, teisėjų kolegija iš pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad 2018 m. sausio 8 d. M. N. įdėjo K. S. į kairės pusės viršutinę išorinę švarko kišenę 100 Eur, taip pat kad 2018 m. sausio 8 d. K. S. iš M. N. priėmė nenustatytos valiutos ir nominalo banknotą, ir nustatė, kad 2018 m. sausio 8 d. K. S. priėmė iš M. N. antrą nenustatyto dydžio kyšio dalį. Tačiau taip pat nutartyje teismas išsamiai išdėstė, kokių duomenų pagrindu laiko, kad M. N. perdavė K. S. kyšį, o ne kitus nuteistųjų nurodomus daiktus (raštelį ar USB laikmeną su asmens duomenimis, vizitinę kortelę ar kt.). Su tokia teismo išvada kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.
9. Baudžiamosios bylos aplinkybių vertinimas nėra formalus ir mechaninis procesas. Identiški veiksmai vienu atveju gali būti nenusikalstami, o kitu – užtraukti baudžiamąją atsakomybę, todėl nustatę faktines veikos aplinkybes ir atlikdami teisinį jų vertinimą teismai privalo atsižvelgti tiek į tiesiogiai byloje nustatytus faktus, tiek į bendrą veikos kontekstą.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. N. susisiekė su K. S. mobiliuoju telefonu, jie sutarė dėl susitikimo jo darbo kabinete. Šių susitikimų metu buvo slapta daromi vaizdo ir garso įrašai, iš jų matyti, kad: 2018 m. sausio 3 d. susitikimo metu M. N. dešine ranka laikomą nenustatytą objektą deda prie stalo sėdinčiam K. S. į kairiąją švarko kišenę, kartu sakydama frazes „už viską, profesoriau“, „nors biški, čia nedaug, nors biški“, „konjakui reikia“, K. S. iš pradžių atsisako, atitraukia M. N. rankas, tačiau galiausiai paima nenustatytą objektą ir įsideda į savo švarko kairės pusės vidinę kišenę; 2018 m. sausio 8 d. susitikimo metu M. N. ištraukia iš savo rankinės nenustatytą objektą ir bando įdėti jį į K. S. švarko išorinę kairės pusės kišenę, K. S. iš pradžių priešinasi, tačiau po kelių bandymų M. N. įdeda nenustatytą objektą į K. S. švarko kišenę, sakydama, kad „vizitas yra vizitas“. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotą M. N. ir K. S. elgesį bei pokalbių turinį susitikimų metu, palygino šiuos duomenis su nuteistųjų parodymais, įvertino jų nenuoseklumą ir neatitikimus tarpusavyje, aiškinant, kas buvo perduota kasatoriui, negalėjimą logiškai paaiškinti kai kurių veiksmų ir pokalbio metu pasakytų frazių. Šių duomenų visuma, susieta į logišką ir nuoseklią grandinę, leido apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad K. S. iš M. N. priėmė atlygį už pageidaujamą teisėtą jo veikimą (t. y. M. N. operaciją jos pageidaujamu metu), ir paneigti nuteistųjų versijas apie tai, kad buvo perduodami kiti daiktai (lapelis su asmens duomenimis, USB laikmena su medicinine informacija, vizitinė kortelė ir kt.), o ne kyšis.
11. Pažymėtina, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai yra priešinga teisei veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a>, 2K-23-628-2022). Todėl tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK 227 straipsnis) gali būti įrankis savo tikslams pasiekti – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a>). Duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a>). Nepaisant to, kaltininkų (papirkėjo ir kyšio priėmėjo) veika dėl to netampa nepavojinga. Taigi teismų praktikoje yra laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad papirkėjo dėkingumas už kyšio priėmėjo vaidmenį (realų ar įsivaizduojamą), kuris yra išimtinai susijęs būtent su pastarojo pareiginių funkcijų vykdymu, yra pakankamas pagrindas, kartu su kitais nustatytais požymiais leidžiantis konstatuoti BK 225 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą.
12. Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad šiuo atveju teismai pažeidė in dubio pro reo taisyklę, t. y. nenustačius, koks konkrečiai objektas buvo perduotas kasatoriui, negalima išvada, jog tai buvo kyšis (materialinę vertę turintis objektas). Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-532/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-532/2012">2K-532/2012</a>, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tačiau pažymėtina, kad prieš nuspręsdamas, jog dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, teismas turi dėti protingas pastangas šioms abejonėms pašalinti. O vadovaujantis in dubio pro reo taisykle, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTYyOC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-628/2022">2K-109-628/2022</a>). Tokie patys iš nekaltumo prezumpcijos kylantys reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir kvalifikuojantiems požymiams ir kitiems sudėties požymiams, kurie diferencijuoja baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju, esant pagrįstų abejonių dėl griežtesnę baudžiamąją atsakomybę lemiančių teisinių požymių buvimo, gali būti inkriminuojami tik švelnesnę baudžiamąją atsakomybę lemiantys teisiniai požymiai, dėl kurių buvimo tokių abejonių nėra.
13. Pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, baudžiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 230 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-48/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-48/2009">2K-7-48/2009</a>, 2K-416/2012, 2K-148-788/2017).??????Taigi, įstatymo nuostatos nesieja kyšio išskirtinai tik su pinigais ar materialią (ekonominę) vertę turinčiais objektais. Tai, kad baudžiamojo proceso metu nepavyksta nustatyti, koks konkrečiai objektas valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui buvo perduotas, savaime neužkerta kelio taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą. Kyšio dalyku gali būti bet kokia forma išreikšta nauda – svarbu nustatyti, kad ši nauda yra gaunama kaip atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo veikimą arba neveikimą. Be to, kyšis turi turėti tam tikrą ekonominę vertę rinkoje, egzistuojančią objektyviai. Kyšį sudaranti nauda paprastai pagerina ją gaunančio asmens turtinę padėtį arba patenkina kitus jo interesus. Šioje konkrečioje byloje nustatytas faktinių aplinkybių kontekstas rodo, kad buvo perduotas turtinis atlygis, tik tiksliai nenustatyta, ar tai buvo piniginė kupiūra, ar kitos formos atlygis (dovanų kuponas ir pan.), bet nustatyta, kad už šį daiktą galima būtų įsigyti alkoholinio gėrimo (pvz. konjako).
14. Vadovaujantis minėtomis teismų praktikos nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinį, nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad nagrinėjamoje byloje liko nepašalintų abejonių. Vaizdo įrašuose užfiksuotas kasatoriaus elgesys aiškiai indikuoja, jog jis suprato priimantis iš M. N. nepagrįstą atlygį už jo, kaip gydytojo, teikiamas paslaugas, nepagrįstai teikiant jai prioritetą, o ne bendra ligoninėje nustatyta tvarka. Šiuo pagrindu atmestini ir deklaratyvūs kasatoriaus teiginiai, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog jis būtų suvokęs gaunantis kyšį (t. y. nenustatyta jo tiesioginė tyčia). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abejonės, kurių teismui nepavyko pašalinti naudojantis BPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, buvo įvertintos K. S. naudai. Visų pirma, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, jog buvo perduodami pinigai, pašalino šią aplinkybę iš veikos aprašymo. Be to, nenustačius konkrečios perduodamo kyšio vertės, vadovaujantis ta pačia taisykle, buvo nuspręsta laikyti, kad jis yra mažesnės negu 1 MGL vertės, t. y. taikyti švelniausią baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą nustatantį baudžiamąjį įstatymą (BK 225 straipsnio 4 dalis).
15. Jei ekonominę vertę turinčio kyšio dydis negali būti nustatytas, kaltininkui inkriminuotina atitinkamo BK straipsnio dalis, nustatanti mažiausią iš normoje įtvirtintų kyšio dydžių (iki 1 MGL) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180-976/2017">2K-180-976/2017</a>, 2K-506-788/2015).
16. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, taigi, ir vertinant jo padarytos veikos (veikų) pavojingumą, yra atsižvelgiama ir į baudžiamosios teisės bendrąją prevencinę funkciją. Kyšininkavimas yra pavojinga, viešajam interesui žalą daranti nusikalstama veika. Kai kuriose (pvz., medicinos paslaugų) srityse kyšio davimas yra laikomas nerašytu elgesio modeliu ir nėra vienareikšmiškai netoleruojamas. Dėl šių priežasčių tokio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra reikšmingas ir atskleidžiant bei įtvirtinant kyšio priėmimo, kaip pavojingos, netoleruotinos ir aiškiai neteisėtos veikos, pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-628/2022).
17. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai atliko BPK įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, nepažeidė BPK nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, įgyvendino pareigą atsakyti į esminius apeliacinių skundų argumentus, taip pat surašė įstatymų reikalavimus atitinkančią nutartį, ištaisydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio netikslumus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo K. S. kasacinį skundą.
Teisėjai
Alvydas Pikelis
Sigita Jokimaitė
Aurelijus Gutauskas