Baudžiamoji byla Nr. 2K-243-489/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34741-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.2.2; 1.2.26.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 284 straipsnį vienerių metų laisvės apibojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir jam paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės apibojimo bausmė, uždraudžiant visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, J. S. paskirta BK 722 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyta šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nutartis, kuria atmestas J. S. ir jo gynėjo Ramūno Vanago apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. S. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, būtent: jis 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 19.24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,27 promilės neblaivumas), viešoje vietoje, parke, esančiame prie namo (duomenys neskelbtini), stebint kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, pasireiškiančiu tuo, kad tyčia ne mažiau kaip tris kartus delnais sudavė L. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veido sritį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir mušdamas mažametį L. O. sukėlė jam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, ką konkrečiai nukentėjusysis su draugais veikė prie nuteistojo ir ar jų veiksmai nebuvo provokuojantys, t. y. atitinkantys BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Kaip matyti iš byloje esančių kasatoriaus parodymų, nukentėjusiojo ir jo draugų veiksmų turinys buvo nukreiptas išimtinai prieš kasatorių dėl jo politinių pažiūrų, aktyviais veiksmais parodant nepagarbą jam, tyčiojantis, įžeidinėjant, vartojant necenzūrinius žodžius, metant smėlį į akis ir t. t. Siekiant nustatyti šią aplinkybę, buvo būtina teisme apklausti tiek nukentėjusįjį, tiek jo draugus, tačiau tai nebuvo padaryta.
2.2. Kasatorius teigia, kad jis nepažeidė viešosios tvarkos, nes būtent nukentėjusysis su draugais viešoje vietoje įžūliu, chuliganišku elgesiu, piktybiškai tyčiodamiesi, vartodami necenzūrinius žodžius ir spjaudydami, mėtydami smėlį į kasatorių, demonstravo nepagarbą kasatoriui ir taip būtent jie, o ne kasatorius sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kasatorius po patirtų viešoje vietoje patyčių, įžeidinėjimų ir aktyvių veiksmų prieš jį, po tokių provokuojančių veiksmų jo atžvilgiu bandė sulaikyti norintį pabėgti vieną iš netinkamai besielgiančių vaikų, tačiau pats buvo apkaltintas viešosios tvarkos pažeidimu ir fizinio skausmo sukėlimu mažamečiam nukentėjusiajam.
2.3. Teismai skundžiamus sprendimus išskirtinai grindė prieštaringais liudytojų parodymais, šie liudytojai arba nematė paties įvykio ir jo pradžios, arba davė parodymus, dažnai nesutampančius su kitų liudytojų parodymais. Vis dėlto šios abejonės ir prieštaravimai nebuvo pašalinti ir taip buvo pažeistas įrodymų vertinimo principas, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo). Kasaciniame skunde išdėstyti ir atskirų liudytojų parodymai bei prieštaravimai jiems, taip pat nuomonė, kaip konkrečiai pasireiškė atskirų liudytojų parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas.
2.4. Skunde atskirai nurodyta, kad byloje esančiuose dokumentuose (2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadose) nėra informacijos apie tai, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas koks nors sveikatos sužalojimas.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad viešoji tvarka nagrinėjamoje byloje buvo sutrikdyta įžūliu nuteistojo J. S. elgesiu. Nagrinėjamoje byloje nustatytas konflikto pobūdis, įžūlus elgesys naudojant fizinį smurtą prieš mažametį kitų asmenų akivaizdoje, plūdimasis necenzūriniais žodžiais patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, taip elgiantis kilusio konflikto metu, nors ir nekonkretinant, kokį poveikį visuomenei ir viešajai tvarkai turės jo veiksmai, pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks visuomenės rimtis ir tvarka, todėl akivaizdu, kad nuteistasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, BIRT ataskaitų žiūryklėje, įvykio vietos apžiūros protokole, kitų objektų apžiūros protokoluose, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotus duomenis, teisingai nustatė įvykio faktines aplinkybes ir tinkamai įvertino nuteistojo J. S. veiksmus.
3.2. Kasatorius viso proceso metu savo elgesį viešoje vietoje teisino ir teigė, jog jo agresyvumą nulėmė prasidėjęs žodinis konfliktas su nukentėjusiojo draugais bei paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Šie nuteistojo argumentai buvo išsamiai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir motyvuotai paneigti.
3.3. Kasaciniame skunde išdėstyti liudytojų parodymai buvo kruopščiai ištirti pirmosios instancijos teisme, šis teismas neįžvelgė jokių esminių prieštaravimų jų parodymuose, todėl pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Ginčijamus liudytojų parodymus dar kartą išanalizavęs apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti liudytojų parodymais dėl nuteistojo panaudoto fizinio smurto ir skausmo sukėlimo nukentėjusiajam L. O.. Šis teismas konstatavo, kad byloje apklaustų asmenų parodymai, priešingai nei nurodė nuteistasis, iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaringi, sutampa su mažamečio nukentėjusiojo parodymais, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, o kai kurie nuteistojo nurodyti prieštaravimai liudytojų parodymuose nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu.
3.4. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kasatorius pateikė teismui tik vieną prašymą – iškviesti į teismo posėdį ir apklausti tik vieną liudytoją mažametį (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė šį prašymą tenkinti, tačiau, liudytojui į posėdį neatvykus, nuteistasis sutiko, kad byla būtų išnagrinėta jam nedalyvaujant, ir neprieštaravo teismo motyvams, kad, ir be paminėto liudytojo parodymų, byloje yra pakankamai kitų įrodymų, leidžiančių vertinti kaltinamojo veiksmus. Nukentėjusysis yra mažametis, todėl jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir į teisiamąjį posėdį jis nebuvo kviečiamas, o jo parodymai buvo paskelbti. Tokiam sprendimui kasatorius taip pat neprieštaravo. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kuriame dalyvavo ir pats nuteistasis, į teismo klausimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo nei kasatorius, nei jo gynėjas tokių prašymų nepateikė.
3.5. Tai, kad kasatorius smurtavo prieš mažametį, pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis ne tik mažamečio nukentėjusiojo ir jo motinos, bet ir nesuinteresuotų tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų E. G., M. M. ir O. R. parodymais, šie liudytojai matė, kaip senyvo amžiaus vyras kabinėjosi prie vaikų, rankomis mušė vieną vaiką į galvos sritį. Pasak liudytojų, vaikas buvo labai išsigandęs, verkė, o kai buvo suduoti smūgiai, ėmė klykti, todėl buvo imtasi veiksmų smurtautojui sutramdyti ir buvo iškviesta policija. Šių liudytojų parodymai leido teismui spręsti, kad nukentėjusysis dėl nuteistojo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Nors teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiojo veide ir kakle sužalojimų nekonstatuota, tačiau bylą nagrinėję teismai, įvertinę kitų įrodymų visumą, padarė teisingas išvadas. Įvykį mačiusių asmenų liudijimu, mažamečio nukentėjusiojo patirtas fizinio skausmo pojūtis buvo aiškiai išreikštas, jis rėkė, greitosios medicinos pagalbos gydytoja V. S. ant nukentėjusiojo veido pastebėjo paraudimą, kuris, jos manymu, galėjo atsirasti suduodant ranka. Šios aplinkybės leido teismams daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistojo veiksmais mažamečiui L. O. buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl kasatoriaus veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo J. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).
6. Taigi paduotame skunde aktualiais kasatoriui J. S. bylos įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas gali pasisakyti tik teisės taikymo aspektu, pvz., ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Tačiau kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
7. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, be kita ko, išdėstyti pakartojant ir apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais ir BK nuostatų taikymu
8. J. S. paduotame kasaciniame skunde konkretūs esminiai BPK pažeidimai nenurodomi, tačiau iš skundo turinio išplaukia, kad manoma, jog teismai nepaisė in dubio pro reo principo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis. Kasatorius nurodo ir tai, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas jo byloje atliktas neišsamiai, nes viso proceso metu netenkintas kasatoriaus prašymas apklausti mažametį nukentėjusįjį ir kartu su juo įvykio vietoje buvusius draugus, teismų nevertinti nukentėjusiojo teisės medicinos duomenys, esantys dviejose teismo medicinos specialisto išvadose.
9. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju teismai jokių baudžiamojo proceso nuostatų ir in dubio pro reo principo, kuris baudžiamajame procese yra konkreti nekaltumo prezumpcijos išraiška, nepažeidė.
10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį grindžia duomenimis, kurių pripažinimo įrodymais ir vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnis, o BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos įpareigoja teismą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad visų kasatoriaus nurodytų asmenų (J. O., L. O., S. Ž., E. T., V. S., E. G., M. M. (M. M.), O. R. (O. R.)) parodymai įvertinti, palyginti su kitais bylos duomenimis: nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą pareiškimu, policijos iškvietimo į įvykio vietą ataskaitos medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) kvietimo kortele, nuteistojo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuotais duomenimis, taip pat apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti aiškūs argumentai, kodėl ir kurie bylos duomenys pripažįstami įrodymais ir kodėl teismas remiasi jais, o ne J. S. dėstoma įvykio versija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad jokio liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkalbėti J. S. byloje nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis, o J. S. nurodomi prieštaravimai atskirų liudytojų parodymuose nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu.
11. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išties atskirai nevertino ir nepasisakė dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadų (1 t., b. l. 42–43, 49–54) įrodomosios reikšmės. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nutarties 10 punkte įvertino šiuos specialiuosius teisės medicinos duomenis ir, palyginęs juos su kitais bylos duomenimis, nurodė, kokie įrodymai leidžia spręsti apie fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam faktą. Iš paties mažamečio nukentėjusiojo, įvykio vietoje buvusių ir J. S. sulaikiusių liudytojų parodymų nustatyta, kad vaikas po nuteistojo net trijų smūgių sudavimo į veidą rėkė, buvo kviesta GMP, šios greitosios medicinos pagalbos gydytoja parodė, kad ant nukentėjusiojo veido buvo matyti paraudimas.
12. Nesudaro pagrindo įžvelgti esminių BPK pažeidimų tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas mažametis nukentėjusysis, taip pat tai, kad nebuvo apklausti įvykio vietoje buvę nukentėjusiojo draugai (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepažeidžiant BPK 184 ir 186 straipsniuose nustatytų reikalavimų, apklausa vyko dalyvaujant teismo psichologei, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą, įgaliotajai atstovei advokatei, pačiam J. S., prokurorui, apklausiant vaiką tam pritaikytose patalpose. L. O. apklausos metu daryti garso ir vaizdo įrašai pridėti prie bylos, nuteistajam buvo suteikta galimybė užduoti klausimus ir šis ją realizavo. Pirmiau minėtas BPK 186 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos ypatumus. Pažymėtina, kad BPK 186 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodančios, kad pilnametystės nesulaukęs liudytojas ikiteisminio tyrimo metu paprastai būtų apklausiamas ne daugiau kaip vieną kartą, į teisiamąjį posėdį kviečiamas tik išimtiniais atvejais, įtvirtina teismams pareigą atsižvelgti į tokių nepilnamečių liudytojų interesų apsaugos garantijas ir pakartotines apklausas teisme iš esmės riboti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2012, 2K-141-489/2016).
13. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, vertindamas ir spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo tenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2011">2K-426/2011</a>, 2K-430/2012, 2K-109/2014, 2K-436-697/2015). Tačiau šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas neprašė teismo apklausti mažamečio nukentėjusiojo, jo nepilnamečių draugų, buvusių įvykio vietoje, tokį prašymą pateikė tik paduotame apeliaciniame skunde. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nei nuteistasis, nei jo gynėjas BPK nustatyta tvarka neprašė atlikti įrodymų tyrimo, neprašė apklausti šių asmenų (3 t., b. l. 28). Dėl to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir nusprendęs neatlikti įrodymų tyrimo, jokių BPK nuostatų iš esmės nepažeidė.
14. Priešingai nei teigia kasatorius, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad šis teismas laikėsi BPK reikalavimų, t. y. patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, atsakė į esminius šio skundo argumentus, tiek išdėstydamas išvadas dėl įrodymų vertinimo, tiek patvirtindamas tinkamą J. S. nusikalstamų veikų kvalifikavimą.
15. Teigdamas, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, J. S. nurodo, kad egzistuoja jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys – nukentėjusysis su savo draugais viešoje vietoje, įžūliai, chuliganiškai elgdamiesi, piktybiškai tyčiojosi, vartodami necenzūrinius žodžius ir spjaudydami, mėtė į J. S. smėlį. Tokie patys argumentai buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, šio teismo nutarties 11 punkte išdėstytos tinkamos, pagrįstos bylos medžiagos vertinimu, išvados, kad nors byloje yra duomenų apie netinkamą mažamečio L. O. elgesį – šis mažametis keikėsi, tačiau jokių kitų J. S. nurodytų provokuojančių smurtą veiksmų (spjaudymosi, smėlio mėtymo į akis) šis asmuo neatliko. Pats nuteistasis, viešoje vietoje būdamas neblaivus, įsivėlė į žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju ir kartu su juo esančia grupe nepilnamečių asmenų. Byloje pasitvirtinusios J. S. nurodytos konflikto aplinkybės baudžiamojo įstatymo taikymo prasme niekaip nepateisina jo panaudotų trijų smūgių delnu vaikui per galvą ir neleidžia tokio įžūlaus elgesio viešojoje vietoje vertinti kaip pateisinamos atsakomosios reakcijos, teisėtai panaudotos prieš mažametį asmenį.
16. Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį teismų praktikoje iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiųjų sveikatai sukėlus būtent tokius padarinius kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį. O nukentėjusiajam padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015). Nors šiuo atveju tokio masto sveikatos sutrikdymas L. O. nebuvo padarytas, vaikui tik sukeltas fizinis skausmas, kvalifikuodami J. S. veiksmus kaip dviejų nusikaltimų idealiąją sutaptį, teismai laikėsi teismų praktikos suformuluotos kitos taisyklės, kad sprendžiant, ar viešosios tvarkos pažeidimas apima BK 140 straipsnyje nustatytą fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo veiką, ar ne, vertintina ir tai, ar tokio masto sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su šią veiką kvalifikuojančia, t. y. šiuo atveju nustatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam asmeniui), aplinkybe. Šiuo atveju nustačius, kad pagal nusikalstamų veiksmų pobūdį vaiko sveikatai yra padaryta didesnė žala nei viešajai tvarkai, už nusikaltimą vaiko sveikatai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiama griežčiau nei už viešosios tvarkos pažeidimą, visi pavojingi J. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip dviejų nesunkių nusikaltimų, kuriais buvo pažeistos dvi skirtingos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, sutaptis.
17. Taigi, darytina bendra išvada, kad bylą nagrinėję teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, ir tiek BK bendrosios dalies, tiek specialiosios dalies normas taikė tinkamai, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kaip prašoma kasaciniame skunde, nėra teisinių pagrindų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Albinas Antanaitis
Tomas Šeškauskas
