Pareiškimo Nr. DOK-3822/2022
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00051-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo A. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. S. Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už šias nusikalstamas veikas:
1.1. lytinį santykiavimą, panaudojant prievartą arba grasinantį elgesį, kai lytiniai santykiai buvo lytinis aktas (baudžiamojo įstatymo (1902) § 192 antrojo skirsnio a raidė, žr. pirmojo skirsnio a raidę): 2015 m. birželio 6 d. naktį adresu: (duomenys neskelbtini), jis kelis kartus trenkė C. K. į veidą bei galvą ir atliko vaginalinį, analinį ir oralinį lytinius aktus;
1.2. lytinį santykiavimą, panaudojant prievartą arba grasinantį elgesį (baudžiamojo įstatymo (2005) § 292 raidės a ir b, žr. § 291 a): 2016 m. spalio 14 d., apie 02.30–08.30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), jis kelis kartus santykiavo su K. M., grasindamas ją nušauti, pasmaugti, tvirtai ją laikydamas ir (arba) užklijuodamas jos burną lipnia juosta, kad ji bandė prisišaukti pagalbos. Jis atliko vaginalinius ir oralinius lytinius aktus;
1.3. kito asmens laisvės atėmimą, jį uždarant, pagrobiant ar panaudojant kitą neteisėtą būdą (baudžiamojo įstatymo (2005) § 254): 2016 m. spalio 14 d., apie 02.30–08.30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), jis laikė uždaręs K. M. savo bute, be kita ko, grasindamas jai ginklu, užrakindamas duris ir atimdamas iš jos pinigus bei mobilųjį telefoną;
1.4. taip pat už tuos nusikaltimus, kurie buvo galutinai išspręsti Norvegijos Asker og Bærum tingrett pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 29 d. teismo sprendimu, t. y. motorinės transporto priemonės vairavimą arba bandymą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio (kelių eismo įstatymo § 31 pirmasis – ketvirtasis skirsniai, § 22 pirmasis skirsnis): 2016 m. rugpjūčio 21 d. 04.05 val. adresu: (duomenys neskelbtini), Oslo, vairavo prekinį automobilį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepaisydamas to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio (04.40 val. paimtas iškvėpimo mėginys parodė alkoholio koncentraciją 0,97 mg/litre oro); motorinės transporto priemonės vairavimą, neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo (kelių eismo įstatymo § 31 pirmasis skirsnis, žr. § 24 pirmojo skirsnio pirmas punktas): 2016 m. rugpjūčio 21 d. 04.05 val. adresu: (duomenys neskelbtini), Oslo, vairavo motorinę transporto priemonę (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), nors neturėjo tai motorinei transporto priemonei vairuoti galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
2. Už šias veikas A. S. nuteistas aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Iš bausmės laiko išskaičiuota 408 areštinėje praleistos dienos. Iš A. S. priteista sumokėti moralinės žalos atlyginimą: C. K. iš viso 175 000 kronų, K. M. iš viso 200 000 kronų per dvi savaites nuo jo susipažinimo su teismo sprendimu.
3. Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu nustatyta, kad Apeliacinio teismo sprendimo išvados 1 punktas (dėl areštinėje praleistų dienų išskaičiavimo iš bausmės laiko) pakeičiamas taip: iš bausmės laiko išskaičiuojamos 576 dienos.
4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iš Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato gavusi prašymą bei dokumentus, kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio A. S. pripažinimo ir paskirtosios likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pripažintas nuteistajam A. S. priimtas Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje: nuteistajam paskirta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, 2811 straipsnio 1 dalimi ir paskirta vykdytina aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Į suderintos bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, A. S. atlikta Norvegijos Karalystėje nuo 2018 m. liepos 12 d. iki nutarties įsiteisėjimo dienos ir sulaikyme bei arešte išbūtas laikotarpis nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki bausmės vykdymo pradžios 2018 m. liepos 12 d.
6. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. S. skundas ir palikta galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis.
7. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi, išnagrinėjus Alytaus pataisos namų teikimą, ištaisyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/RTEtNTQ4LTcyOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'E1-548-729/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="E1-548-729/2019">E1-548-729/2019</a>:
7.1. aprašomosios dalies 18 pastraipa, išdėstant ją taip: „A. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė pradėta vykdyti 2018 m. liepos 12 d. (b. l. 148), kuri vykdoma iki šiol (b. l. 48).“;
7.2. aprašomosios dalies 42 pastraipos dalis „Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. S. 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo atlikęs 610 dienas laisvės atėmimo bausmės, įskaitant sulaikymo ir arešto laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 8 d. (b. l. 148), bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 11d.“ pakeista nurodant: „Į suderintą bausmę įskaitomas sulaikymas ir areštas iki Norvegijos Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio priėmimo (576 paros). Taip pat į suderintą bausmę įskaitomas sulaikymas ir areštas nuo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio priėmimo iki bausmės vykdymo pradžios Norvegijos Karalystėje 2018 m. liepos 12 d. (160 paros). Iš viso į suderintą bausmę įskaitomos 736 sulaikymo ir arešto paros“;
7.3. rezoliucinės dalies 7 pastraipa, išdėstant ją taip: „Į suderintos bausmės laiką įskaityti A. S. sulaikyme ir arešte išbūtą laiką – 576 paras ir 160 parų nuo Norvegijos Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. teismo sprendimo priėmimo iki bausmės vykdymo pradžios Norvegijos Karalystėje 2018 m. liepos 12 d., iš viso 736 paras“.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
8. Nuteistasis A. S. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/RTEtNTQ4LTcyOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'E1-548-729/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="E1-548-729/2019">E1-548-729/2019</a> ir sumažinti galutinę subendrintą bausmę. Pareiškėjas nurodo:
8.1. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pripažintas pareiškėjui priimtas Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, suderinus paskirtą bausmę su BK 150 straipsnio 1 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi ir 2811 straipsnio 1 dalimi bei paskirta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
8.2. Bausmės subendrintos neteisingai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punktas). BK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta bausmė už sunkų nusikaltimą, o BK 2811 straipsnyje – už nesunkų nusikaltimą, todėl bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu. Nors bausmė pagal BK 146 straipsnio 2 dalį apskritai negalėjo būti paskirta (BK 150 straipsnio 1 dalyje naudojamas terminas „kitaip atimdamas galimybę priešintis“ apima ir neteisėtą laisvės suvaržymą), ji buvo skirta ir subendrinta su pagal BK 150 straipsnio 1 dalį paskirta bausme. Kadangi BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai buvo susieti vieno sumanymo, BK 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai tik padėjo pasiekti tikslą – BK 150 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą, tokie veiksmai privalėjo būti vertinami kaip vienas nusikaltimas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį arba kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Tad turėjo būti taikomas bausmių subendrinimas apėmimo būdu, o galutinė bausmė negalėjo viršyti maksimalaus BK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio.
8.3. Skiriant bausmę paprastai yra skiriama vidutinio dydžio bausmė. Šiuo atveju subendrinant bausmes prie pagal BK 150 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės buvo pridėtos kitos bausmės, paskirtos pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, vidurkis. Toks bausmių bendrinimas yra neteisėtas, todėl galutinė bausmė turėtų būti sumažinta.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistojo A. S. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
10. Pareiškime A. S. nurodo, kad skundžiama nutartimi, buvo neteisingai subendrintos bausmės, todėl yra pagrindas sumažinti paskirtą galutinę bausmę. Pareiškėjo manymu, BK 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai (neteisėtas laisvės atėmimas) tik padėjo padaryti BK 150 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, todėl tokie veiksmai turėjo būti vertinami kaip vienas nusikaltimas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį arba kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis, o bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė negalėjo viršyti BK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus dydžio, t. y. septynerių metų laisvės atėmimo.
11. BPK 451 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia, ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę (3 punktas).
12. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nuteistojo pareiškime nurodytu pagrindu, aktualu ir tai, kad Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio kodekso VII dalyje nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis). Užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nustatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu (BPK 365 straipsnio 3 dalis).
13. Užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės derinimo esmę sudaro Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto (prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto), atitinkančio užsienio valstybės teismo baudžiamojo įstatymo, už kurio pažeidimą nuteistas asmuo, parinkimas ir Lietuvos Respublikos BK straipsnio (jo dalies) sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės ribų palyginimas su užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme.
14. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą teismas, nusprendęs pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendį, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, iš naujo neskiria bausmių, jų nebendrina, o tik sutrumpina užsienio valstybės nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, jei ji nesuderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Iš esmės tai reiškia, kad teismas, suderindamas laisvės atėmimo bausmę, tik patikrina, ar konkrečioje teisinėje situacijoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galėtų būti paskirta išduodamam asmeniui tokia pati galutinė laisvės atėmimo bausmė (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02NS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-65/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-65/2006">2A-P-65/2006</a>).
15. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, vadovaujantis 2011 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas) (nuo 2014 m. liepos 6 d.) nuostatomis, nuspręsta pripažinti dėl A. S. priimtą Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nutartyje nurodyta, kad minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, o jo pripažinimo ir vykdymo procese nenumatyta pripažįstančiosios (t. y. vykdančiosios) valstybės teismo teisė kvestionuoti užsienio valstybėje taikomų bausmių ir jų dydžio parinkimo, bendrinimo ir bausmės dydžio pakeitimo taisyklių ir teismas neturi pagrindo koreguoti užsienio valstybės apeliacinės instancijos teismo paskirtą galutinę bausmę. Be to, A. S. paskirta subendrinta bausmė pagal Norvegijos Karalystės įstatymus neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytų bausmių ir maksimalios subendrintos bausmės dydžio, todėl A. S. paliktina paskirta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
16. Byloje nustatyta, kad A. S. padarė du atskirus seksualinius prievartavimus (2015 m. birželio 6 d. ir 2016 m. spalio 14 d.), nurodytus BK 150 straipsnio 1 dalyje, sudarančius realią nusikaltimų sutaptį. BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – areštas ar laisvės atėmimas iki septynerių metų, t. y. šis nusikaltimas yra sunkus. Be minėtų nusikaltimų A. S. 2016 m. spalio 14 d. padarė neteisėtą laisvės atėmimą (BK 146 straipsnio 2 dalis) ir 2016 m. rugpjūčio 21 d. vairavo motorinę transporto priemonę vairavimą apsvaigęs nuo alkoholio (BK 281(1) straipsnis), t. y. apysunkį ir nesunkų nusikaltimus.
17. Pažymėtina, kad Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (1902) § 192 antrojo skirsnio a raidė nurodo, kad tas, kas lytiškai santykiauja panaudodamas prievartą arba grasinantį elgesį, kai lytinis santykiavimas yra lytinis aktas, yra baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki 10 metų. Baudžiamojo įstatymo (2005) § 292 apibrėžia, kad už išprievartavimą baudžiama laisvės atėmimo bausme iki 10 metų. Baudžiamojo įstatymo § 292 nurodo, kad už išprievartavimą su lytiniu aktu yra baudžiama laisvės atėmimo bausme nuo 3 iki 15 metų. Baudžiamojo įstatymo (2005) § 254 nuostata apibrėžia laisvės atėmimą ir nurodo, jog asmuo, kuris atima kito asmens laisvę, jį uždarydamas, pagrobdamas arba panaudodamas kitą neteisėtą būdą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimo bausme iki 3 metų. Taigi matyti, kad Norvegijos Karalystės įstatymai už minėtus seksualinio pobūdžio nusikaltimus nustato griežtesnę bausmę nei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.
18. Be kita ko, Susitarimo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta: jeigu bausmės trukmė nesuderinama su vykdančiosios valstybės teise, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti pritaikyti bausmę, bet tik tuo atveju, kai ši bausmė viršija už panašias nusikalstamas veikas tos valstybės nacionalinėje teisėje nustatytą maksimalią bausmę. Pritaikytos bausmės trukmė negali būti trumpesnė negu maksimali, vykdančiosios valstybės teisėje už panašias nusikalstamas veikas nustatyta bausmė.
19. Kaip matyti iš Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio, teismas konstatavo, kad „vien tik už nusikaltimą, įvykdytą prieš C. K., turėtų būti skirta maždaug 5 metų laisvės atėmimo bausmė, o vien tik už nusikaltimą prieš M. turėtų būti skirta maždaug 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmuoju atveju buvo atsižvelgta į tai, kad bylos nagrinėjimas buvo ilgas, antruoju atveju bausmė buvo stipriai sugriežtinta už laisvės atėmimą. Nustatyta bausmė turi apimti ir tuos du punktus (V ir VI), dėl kurių kaltinamasis buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo sprendimu ir kuris nebuvo apskųstas. Šie punktai aptaria vairavimą apsvaigus ir vairavimą be galiojančio vairuotojo pažymėjimo, jų reikšmė bendrajai bausmei yra nedidelė. Įvertinęs visus nusikaltimus kartu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad tinkama yra skirti aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bauda papildomai nebus skiriama (už vairavimą apsvaigus), nes kaltinamasis atliks ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmę“. Iš nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad už nusikalstamas veikas, atitinkančias Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės neviršijo minėto straipsnio sankcijoje numatyto bausmės maksimumo – 7 metų laisvės atėmimo.
20. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės gali būti subendrintos pagal BK 63 straipsnį dalinio ar visiško sudėjimo būdu, taigi darytina išvada, kad pareiškėjui tokia pati bausmė, kaip ir paskirtoji Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, gali būti paskirta ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Vadinasi, pareiškėjui paskirta bausmė yra suderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais ir mažinti ją dėl pareiškime nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo. Nenustačius BK 63 straipsnio taikymo klaidos, nėra teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal A. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Artūras Ridikas
Alvydas Pikelis
Albinas Antanaitis
