Baudžiamoji byla Nr. 2K-240-489/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43374-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1; 1.2.23.2.1; 2.1.7.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. S. ir M. B. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 12 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją nustatyta atlikti pataisos įstaigoje. L. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę nustatyta atlikti pataisos įstaigoje.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendis pakeistas: M. B. už nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją nustatyta atlikti atvirojoje kolonijoje; iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pripažįstant M. B. ir L. S. kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pašalinta perteklinė nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį; ištaisytas netikslumas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, rezoliucinėje dalyje nurodant, kad L. S. galutinė subendrinta bausmė – dveji metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo – paskirta atlikti pataisos namuose. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Taip pat iš M. B. valstybės naudai priteista 351,06 Eur, o iš L. S. – 433,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. B. ir L. S. pirmosios instancijos teismo nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti: jie nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2019 m. spalio 10 d. 22.45 val., turėdami bendrą tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 7,361 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 3,402 g narkotinės medžiagos – kokaino, iš kurių 6,738 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 3,397 g narkotinės medžiagos – kokaino neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini), esančio motociklo „Kawasaki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje po sėdyne, o 0,623 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,005 g narkotinės medžiagos – kokaino neteisėtai laikė tame pačiame garaže esančioje juodos spalvos kuprinėje, kol 2019 m. spalio 10 d. 22.45 val. atliktos kratos garaže ir motocikle metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Taip pat L. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu – 0,881 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2019 m. spalio 11 d. 0.30 val. neteisėtai laikė ir gabeno automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės dėtuvėje nedidelį kiekį – 0,256 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol 2019 m. spalio 11 d. 0.30 val. atliktos kratos minėtame automobilyje, stovinčiame prie pastato (duomenys neskelbtini), metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.
2.1. Taip pat jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2019 m. spalio 11 d. 2.20 val. neteisėtai laikė savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kambaryje, spintoje tarp drabužių, nedidelį kiekį – 0,250 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol 2019 m. spalio 11 d. 2.20 val. atliktos kratos metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.
2.2. Taip pat jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2019 m. spalio 11 d. 4.30 val. neteisėtai laikė su savimi dėvimų kelnių kišenėje nedidelį kiekį – 0,375 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol 2019 m. spalio 11 d. 4.30 val. atliktos asmens kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų M. B. ir L. S. apeliacinius skundus, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendį: M. B. už nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją nustatyta atlikti atvirojoje kolonijoje; iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pripažįstant M. B. ir L. S. kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pašalinta perteklinė nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį; ištaisytas netikslumas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, rezoliucinėje dalyje nurodant, kad L. S. galutinė subendrinta bausmė – dveji metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo – paskirta atlikti pataisos namuose. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs M. B. asmenybę – teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus (veikos padarymo metu – 24 metų), atsižvelgdamas į teigiamą elgesį po veikos padarymo, nurodomus pozityvius ateities tikslus, konstatavo, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti paskyrus minimalaus dydžio, nustatyto sankcijoje, bausmę, o paskirta bausmė yra per griežta.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo pakeisti skundžiamus teismų sprendimus ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam švelnesnę bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ar sumažinti ją iki minimalios. Taip pat kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Esminę dalį bylos duomenų, kuriuos teismai pripažino įrodymais, spręsdami kaltės klausimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, sudaro duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos metu. Nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas turėjo patikrinti ne tik prieš kasatorių taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių sankcionavimo teisėtumą, bet ir jų įgyvendinimo teisėtumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu bylos tinkamai nepatikrino ir padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Kriminalinės žvalgybos subjektai taikydami neviešo pobūdžio veiksmus dar 2019 m. gegužės mėn. pradžioje nustatė tam tikrus duomenis, kurie leido įtarti, kad kasatorius galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau ši įstatymo nuostata nuteistojo atžvilgiu nebuvo taikoma ir jo veiksmai iki pat 2019 m. spalio 10 d. nebuvo stabdomi.
5.2. Kriminalinės žvalgybos metu vaizdo ir garso priemonėmis 2019 m. birželio–liepos mėn. užfiksuoti kasatoriaus veiksmai buvo susiję tik su narkotinių medžiagų laikymu savo reikmėms, o veiksmai, kurie gal ir galėjo sudaryti prielaidą įtarimui esant tikslą platinti, vos gavus signalą buvo iš karto nutraukti. Atliktos kratos automobilyje, garaže, gyvenamojoje vietoje, taip pat asmens kratos metu rastas medžiagas kasatorius laikė savo reikmėms, neturėdamas tikslo platinti. Šios kasatoriaus pozicijos teismai tinkamai neištyrė.
5.3. Teismai, atskirai inkriminuodami kasatoriui BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nesant nė vieno patikimo įrodymo, kad kasatorius padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai kaip tęstiniai perkvalifikuotini iš BK 260 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies tik į BK 259 straipsnio 1 dalį, atitinkamai išsprendžiant ir švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, paskyrimo ar BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą.
5.4. Dėl bausmės jam paskyrimo kasatorius teigia, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsniu, kaltės forma, rūšimi, nusikalstamos veikos stadija, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma bei rūšimi ir kt., tiek jo, tiek ir kito nuteistojo M. B., pagal teismų vertinimą, yra vienodos. Todėl kasatoriui paskirtos bausmės dydį – laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams nulėmė jo asmenybė – tai, kad kasatorius praeityje teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad baudžiamasis nusižengimas teistumo BK 97 straipsnio prasme neužtraukia, o bausmė už šios nusikalstamos veikos padarymą (bauda) yra atlikta.
5.5. Jeigu įstatymų leidėjas nustato, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tai ir jo darbą apmokėti turėtų valstybė, o ne kasatorius. Be to, dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo kasatorius neteks darbo ir neturės galimybės atlyginti priteistų procesinių išlaidų.
6. Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo pakeisti skundžiamus teismų sprendimus ir jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę. Taip pat prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo arba kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl BPK 106 straipsnio 2 dalies ir 322 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš M. B. 2019 m. gegužės 3, 25, 27, 28, 31 d. buvo užfiksuoti duomenys, kurie leido įtarti apie galimai daromą nusikalstamą veiką. Nuteistojo veiksmai nebuvo užkardyti, buvo leidžiama toliau nusikalstamai veikti iki 2019 m. spalio 10 d., t. y. iki garaže atliktos kratos. Ikiteisminis tyrimas dėl kasatoriaus buvo pradėtas maždaug po pusės metų nuo pirmojo (2019 m. gegužės 3 d.) užfiksuoto galimai nusikalstamos veikos fakto. Visą tą laikotarpį nepagrįstai buvo tęsiami kriminalinės žvalgybos veiksmai, taip tikintis, kad kasatorius padarys naujų ir (ar) kur kas sunkesnių nusikalstamų veikų.
6.2. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tuojau pat turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nuo to momento įrodymai turėtų būti renkami baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Šias įstatymo nuostatas apeliacinės instancijos teismas ignoravo ir dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų įgyvendinimo teisėtumo, taip pat ir šių neviešo pobūdžių veiksmų surinktų įrodymų leistinumo, sprendžiant kaltės klausimą, padarė klaidingą išvadą.
6.3. Nebuvo paneigti kasatoriaus parodymai, kad jis galėjo turėti du tikslus. Vienas iš jų – narkotinės ir psichotropinės medžiagos laikymas turint tikslą platinti, o kitas – jos laikymas asmeniškai vartoti. Tačiau teismai nedėjo pastangų, kad būtų nustatytas santykis tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalies, kuri galimai buvo laikoma turint tikslą platinti, ir dalies, kuri buvo skirta vartoti pačiam. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos laikymas turint tikslą platinti nebuvo laiku užkardytas. Be kratos metu rastų, iki tol galimai naudotų, plastikinių maišelių, objektyviai nebuvo nustatytas nei tokių medžiagų platinimo dalykas, nei jų kiekis, nei asmenys, kuriems tokios medžiagos galėjo būti išplatintos, neužfiksuotas ir joks tokių medžiagų pardavimo faktas, nors gana ilgai buvo taikomi neviešo pobūdžio veiksmai. Todėl kvalifikuoti kasatoriaus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį po 2019 m. rugsėjo 22 d. išnyko pagrindas. Kratos metu rastos medžiagos buvo skirtos tik asmeniškai vartoti, todėl kasatoriaus veiksmai iš BK 260 straipsnio 1 dalies turėjo būti perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį.
6.4. Dėl bendrininkų grupės požymio pažymima, kad abu nuteistieji parodė, jog kiekvienas jų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis disponavo atskirai, jomis nesidalijo, dėl jų savo veiksmų nederino. Vienintelis dalykas, kuris juos siejo, – tai narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo vieta bei žinojimas, kad kiekvienas iš jų disponuoja šiomis medžiagomis. Šios aplinkybės pašalina veikimo bendrininkų grupe požymį.
6.5. Perkvalifikavus kasatoriaus veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, atsiranda teisinis pagrindas svarstyti jo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Kasatorius nusikalto pirmą kartą, nusikaltimas yra apysunkis, jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, bylos duomenys patvirtina, kad sąžiningai laikėsi įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedaro.
6.6. Privalomas gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese, jo paskyrimas ir kartu valstybės nustatytas reikalavimas nuteistajam susimokėti už būtinąjį gynėjo dalyvavimą pažeidžia vieną iš pagrindinių konstitucinių baudžiamojo proceso principų – nuteistojo teisę į gynybą. Toks reguliavimas suponuoja išvadą, kad nuteistasis, norėdamas išvengti valstybės priverstinai nustatytų finansinių išlaidų, neturės galimybės ginti savo teisių apeliacine tvarka. Todėl nuteistasis neturėtų atlyginti proceso išlaidų dėl jam paskirto gynėjo darbo.
7. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
7.1. Kasaciniuose skunduose nepagrįstai keliamos abejonės dėl kriminalinės žvalgybos veiksmais gautos informacijos panaudojimo įrodinėjant nuteistųjų kaltę neteisėtai disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Apeliacinės instancijos teisme dar kartą buvo patikrinti ir įvertinti baudžiamosios bylos duomenys ir nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl teismų praktikoje išskiriamų aspektų, kuriuos teismas privalo patikrinti vertindamas duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Teismas konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl nuteistųjų buvo sankcionuoti tam įstatymo įgaliotų subjektų, esant konkrečiam įstatyme įtvirtintam faktiniam pagrindui.
7.2. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kita vertus, nei Kriminalinės žvalgybos įstatyme, nei BPK nereglamentuojama, kiek laiko valstybės institucijos gali atlikti slaptus veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, nėra nustatyta ir jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus. Taigi neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas.
7.3. Nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti turint duomenų tik apie galimai rengiamas daryti, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas – siekiant nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, išsiaiškinti nusikalstamas veikas ir jas darančius asmenis. Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad duomenys apie nusikalstamų veikų teisiškai reikšmingas aplinkybes aiškėjo palaipsniui. Visų pirma gauta duomenų apie M. B. galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, po to, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl pastarojo, buvo gauti duomenys apie L. S. galimai rengiamas, daromas ar padarytas kitas nusikalstamas veikas, nustatytos narkotinių (psichotropinių) medžiagų laikymo vietos, kriminalinės žvalgybos veiksmais taip pat buvo siekiama nustatyti ir narkotinių (psichotropinių) medžiagų įsigijimo šaltinius, asmenis, įsigyjančius narkotinių (psichotropinių) medžiagų.
7.4. Nors M. B. kasaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstai ilgą laikotarpį tęsiant prieš jį kriminalinės žvalgybos slaptus veiksmus tikėtasi, kad jis galimai padarys naujų ar kur kas sunkesnių nusikalstamų veikų, ir toks dirbtinai ištęstas prieš jį neviešo pobūdžio veiksmų laikotarpis turėjo įtakos ir griežtesnės bausmės parinkimui, šie teiginiai yra tik prielaidos, kurios neparemtos jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestinos kaip nepagrįstos. Kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmė kasatorių veikų kvalifikavimui įtakos neturėjo, jo neapsunkino. Nusikalstamoms veikoms, nurodytoms BK 260 straipsnyje, būdinga tai, kad jas darantys asmenys narkotines ar psichotropines medžiagas iš kažko įsigyja ir kažkam platina. Baudžiamasis procesas gali būti efektyvus ir pasiekti savo tikslą tik tuomet, kai išaiškinama visa su tokia nusikalstama veika susijusių asmenų grandinė. Nagrinėjamu atveju būtent to ir buvo siekiama. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik tuomet, kai per laikotarpį, kurį buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, ne visus tokius asmenis pavyko nustatyti ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas prarado savo aktualumą.
7.5. Dėl kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi bylos duomenys buvo ištirti laikantis rungimosi principo, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai išsamiai ir argumentuotai išdėstyti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistųjų tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines, psichotropines medžiagas patvirtina išanalizuotų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys, iš kurio matyti, kad buvo užfiksuoti jų nevienkartiniai ryšiai su kitais asmenimis dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo, kad, siekiant konspiracijos, vartojant žodžius ir jų junginius užslėpta forma, tarpusavyje buvo derinami klausimai dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų pardavimo, jų kiekio, susitikimų vietos. Nuosprendyje nuteistųjų gynybos versija, kad rastos medžiagos buvo skirtos savo poreikiams tenkinti, o ne parduoti ar kitaip platinti, motyvuotai atmesta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos ir teisingos.
7.6. Kasatorių argumentai dėl nepagrįsto veikimo bendrininkų grupe požymio konstatavimo atmestini, nes byloje esantis telefoninių pokalbių turinys, jais užfiksuotas bendravimo intensyvumas, vaizdo įrašai atskleidžia, kad nuteistieji tarpusavyje derino veiksmus, susijusius su narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimu. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo užfiksuotas kasatorių bendravimas, susitikimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, kasatoriai savo parodymuose taip pat neneigė bendravimo dėl narkotinių medžiagų, išvadą apie bendrą dalyvavimą veikoje patvirtina asmens kratos protokolo, specialisto išvados duomenys.
7.7. Dėl M. B. paskirtos bausmės nurodoma, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti jam laidavimo institutą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas paskyrė nuteistajam minimalaus dydžio BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog M. B. apeliaciniams skunde vienas iš alternatyvių prašymų būtent ir buvo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki minimalios, nustatytos šio straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą.
7.8. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo M. B. pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nuteistojo pabrėžiamos aplinkybės, t. y. teigiama charakteristika, ankstesnio teistumo nebuvimas, jo teigiamas elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
7.9. Dėl L. S. paskirtos bausmės nurodoma, kad teismai, individualizuodami bausmę, įvertino aplinkybių visumą, t. y. nuteistasis padarė vieną sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, draudžiamas medžiagas neteisėtai laikė turėdamas tikslą platinti, tačiau nespėjo išplatinti, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, veika nebuvo atsitiktinė, tęsėsi ilgiau nei penkis mėnesius, nedidelį kiekį narkotinių medžiagų laikė savo reikmėms, įvertino atsakomybę dėl baudžiamojo nusižengimo lengvinančią aplinkybę – pripažino baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę dėl sunkaus nusikaltimo sunkinančią aplinkybę – veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, nuteistojo asmenybę teigiamai ir neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė jam dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 20 parų arešto bausmę. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo. Nuteistajam už sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytas mažesnis nei tokios bausmės vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą paskirto arešto bausmės dydis nustatytas artimas minimaliam, bausmės subendrintos apėmimo būdu, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, todėl darytina išvada, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė nėra per griežta.
7.10. Atmestinas L. S. argumentas, kad tai, jog jis praeityje padarė baudžiamąjį nusižengimą, neturėtų daryti įtakos paskiriant jam bausmę. Aplinkybė, kad L. S. praeityje buvo baustas, apibūdina jo asmenybę, kurią skiriant bausmę būtina įvertinti. Nuteistasis išvadų dėl pirmojo teistumo už analogišką disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų nepadarė, už šią nusikalstamą veiką buvo paskirta švelnesnė bausmė, t. y. bauda, tačiau ji neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taigi pagrįsta išvada, kad švelnesnėmis priemonėmis bausmės tikslai nebūtų pasiekti.
7.11. Dėl išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atlyginimo priteisimo prokuroras nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev prieš Rusiją, Orlov prieš Rusiją ir Croissant prieš Vokietiją) konstatavo, kad įstatymas, įtvirtinantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį. Nagrinėjamu atveju nuteistieji teikė apeliacinius skundus, tačiau patys gynėjų nesamdė, todėl šie buvo paskirti įstatymo nustatyta tvarka.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistųjų L. S. ir M. B. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktų įrodymų leistinumo
9. Kasaciniuose skunduose, iš esmės pakartojant apeliacinių skundų argumentus, keliamas įrodymų leistinumo (teisėtumo) klausimas, kvestionuojama, kad neteisėtai remtasi duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kasatorių teigimu, teismai neįvertino to, kad, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, duomenų apie jų galimai daromas nusikalstamas veikas buvo gauta dar 2019 m. gegužės mėn., tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2019 m. spalio mėn. Taip buvo pažeista Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, reglamentuojanti, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas tuojau pat. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti ir atmestini.
10. Įrodymais baudžiamosiose bylose gali būti pripažįstami duomenys, gaunami ne tik Baudžiamojo proceso kodekso, bet ir Kriminalinės žvalgybos, Policijos veiklos, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Prokuratūros, Advokatūros ir kitų teisėsaugos institucijų organizaciją ir veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais.???
11. Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra detalizuota, kiek laiko valstybės institucijos gali tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama. Neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Kartu pabrėžtina ir tai, kad tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad, ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objekto baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K-7-85-696/2016, 2K-161-693/2019, 2K-195-976/2022 ir kt.).???
12. Nagrinėję šią baudžiamąją bylą teismai pirmiau minėtų reikalavimų laikėsi, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas dėl M. B., o 2019 m. gegužės 24 d. šio teismo nutartimi sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl L. S.. Apeliacinės instancijos teismas pagal paduotų apeliacinių skundų argumentus patikrino kriminalinės žvalgybos tyrimo teisinio ir faktinio pagrindų egzistavimą ir jokių pažeidimų nenustatė. Konstatuota, kad, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi, pagrindas sankcionuoti minėtus veiksmus nustatytas vadovaujantis pateikta kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiaga, kurioje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistieji gali būti susiję su nusikalstama veika, turinčia apysunkių ir sunkių nusikaltimų požymių, siekiant patikrinti minėtų asmenų dalyvavimą teikime nurodytoje nusikalstamoje veikloje. Pagal 2019 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro teikimo duomenis, buvo pagrindas manyti, kad, slapta patekus į asmens naudojamus garažus, naudojant technines priemones specialia tvarka, atliekant sekimą, bus gauta papildomų duomenų apie M. B. galimai nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir L. S. galimai daromos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo mechanizmą, jų bendrininkus, naudojamas transporto priemones, narkotinių medžiagų slėpimo vietas (2 t., b. l. 161-163). Teismas taip pat įvertino, kokių rezultatų vykdydami kriminalinę žvalgybą pasiekė jos subjektai atskirais kriminalinės žvalgybos etapais, kokie nauji reikšmingi duomenys buvo gaunami tęsiant žvalgybos veiksmus. Motyvuota išvada dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo, faktinio pagrindo egzistavimo ir procesinių reikalavimų laikymosi pateikta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 11–17 punktuose, ir tokią teismo išvadą teisės taikymo aspektu kvestionuojančių argumentų kasaciniuose skunduose iš esmės nepateikta.
13. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas išsamiai vertino kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmę ir tikrino, ar nebuvo KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo. Šis teismas konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo tęsiami siekiant dirbtinai pasunkinti nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikaciją ar „tiražuoti“ nusikalstamas veikas, įvertino konkrečias priežastis, dėl kurių ikiteisminio tyrimo nepradėjimas 2019 m. gegužės mėn. buvo pateisinamas. Šis teismas pažymėjo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pirmiausia buvo pradėti taikyti M. B. atžvilgiu ir jų metu nustatytas M. B. bendravimas su L. S.. Šio bendravimo pobūdis ir turinys sudarė pagrindą įtarti, kad L. S. taip pat gali disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pradėjus taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus abiejų nuteistųjų atžvilgiu, buvo surinkta informacijos apie jų veiklos modelį, vaidmenų pasiskirstymą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo vietas ir kt. Kreipiantis tiek dėl konkrečių kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, tiek dėl jų taikymo termino pratęsimo, buvo nurodoma, kokia nauja informacija apie galimai daromas nusikalstamas veikas yra surinkta ir kokių naujų tikslų siekiama, kokią informaciją rengiamasi patikrinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neapžeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų tinkamai patikrino duomenis, byloje gautus KŽĮ nustatyta tvarka ir pagrįstai nusprendė, kad šiuos duomenis pripažįstant įrodymais, KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies pažeidimai nepadaryti, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas šiuo atveju nebuvo tęsiamas neproporcingai ilgai.
Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo
14. M. B. ir L. S. nuteisti už tai, kad, turėdami bendrą tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas. Kasaciniuose skunduose nuteistieji ginčija jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą teigdami, kad narkotines medžiagas jie laikė savo reikmėms, neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl jų veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnį.
15. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-286/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-286/2006">2K-286/2006</a>, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).
16. BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šios nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu). Tai esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2014">2K-24/2014</a>). Kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino bet kokį kiekį psichotropinės ar narkotinės medžiagos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-594/2022).
17. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, taip pat kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166/2010">2K-166/2010</a>, 2K-113/2011, 2K-7-173/2014, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018).
18. Teismai, neprasilenkdami su aukščiau nurodytais narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nustatymo kriterijais, atsižvelgdami į surastų kvaišalų kiekį, jų laikymo sąlygas, byloje nustatytą nuteistųjų bendravimo su galimais ir esamais pirkėjais turinį ir kitas svarbias aplinkybes, tinkamai konstatavo, kad nuteistieji turėjo tikslą kvaišalus platinti, o ne vartoti savo reikmėms. Aplinkybė, kad byloje esančiuose įrodymuose užfiksuota, kaip nuteistieji vartojo narkotines medžiagas (M. B. – 2019 m. liepos 19 d., L. S.– 2019 m. birželio 30 d. ir rugpjūčio 25 d.), savaime nepatvirtina, kad visi surasti kvaišalai skirti kasatoriams asmeniškai vartoti. Teismai konstatavo, kad, remiantis specialistų 2019 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. gruodžio 4 d. išvadų duomenimis, M. B. šlapime, paimtame 2019 m. spalio 11 d. 3.40 val., amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta; imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties taip pat nerasta (1 t., b. l. 61), L. S. šlapime, paimtame 2019 m. spalio 11 d. 4.50 val., amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta; imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (1 t., b. l. 63). Taigi, 2019 m. spalio 10 d. kratos metu rastų narkotinių medžiagų vartojimo pėdsakų nuteistųjų organizme nenustatyta. Byloje surinkti ir teismų įvertinti įrodymai paneigė nuteistųjų teiginius, kad gavę signalą apie galimą pavojų iš teisėsaugos jie nutraukė neteisėtus kvaišalų platinimo veiksmus.
19. Nuteistojo M. B. kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nustatė jo (taigi, ir kito nuteistojo) baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pasak kasatoriaus, abu nuteistieji veikė atskirai, kvaišalais nesidalijo, savo veiksmų nederino, todėl neveikė bendrininkų grupe.
20. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis)??? (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009,???2K-247-719/2019).
21. Abiejų nuteistųjų veikimą bendrininkų grupe – tarpusavio veiksmų derinimą, bendrą kvaišalų laikymo vietą, nuolatinį bendravimą dėl kvaišalų platinimo – patvirtina skundžiamuose nuosprendžiuose išdėstyti įrodymai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 11–21 puslapiuose išdėstyti įrodymai – telefoninių pokalbių, susirašinėjimų kontrolės medžiaga, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina nuteistųjų nuolatinį aktyvų bendravimą dėl narkotinių medžiagų platinimo. Remdamiesi šiais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais ir ištirtais įrodymais, teismai išsamiai motyvavo išvadą, kad nuteistieji žinojo apie vienas kito veiksmus, juos derino tarpusavyje, aptarinėjo einamuosius reikalus dėl pirkėjų, kvaišalų pristatymo, naudojosi tomis pačiomis kvaišalų slėptuvėmis, dalijosi vienu raktu, taigi, buvo priklausomi nuo vienas kito veiksmų, pasitikėjo vienas kitu ir siekė bendro tikslo – užtikrinti sklandų kvaišalų platinimą.
Dėl BK 54 straipsnio nuostatų taikymo
22. Kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija, ar tinkamai buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
23. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020).
24. Nuteistasis M. B. prašo perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti švelnesnę bausmę (bausmės rūšį), nei nurodyta įstatyme. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė dėl to, kad kasatorius teisingai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo svarstyti kasatoriaus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes pagal laidavimą negali būti atleidžiamas asmuo, padaręs sunkų nusikaltimą. Švelnesnės bausmės ar švelnesnės rūšies bausmės paskyrimas, nes ji neatitinka teisingumo principo, kasaciniame skunde grindžiamas netinkamu nuteistojo asmenybės įvertinimu. Analogiškus argumentus dėl bausmės dydžio bei rūšies šis kasatorius buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde, į juos atsakyta skundžiamo nuosprendžio 45–58 punktuose. Įvertinęs nuteistojo asmenybę, amžių veikos padarymo metu (24 metai), elgesį po veikos padarymo, nurodomus pozityvius ateities tikslus bei tai, kad M. B. teisiamas pirmą kartą, apeliacinės instancijos teismas sušvelnino M. B. paskirtą bausmę iki minimalios BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos – dvejų metų laisvės atėmimo. Kasaciniame skunde nepateikta jokių kitų konkrečių aplinkybių, rodančių, jog būtų pažeistos BK VIII skyriuje nustatytos bausmių skyrimo taisyklės ar paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo.
25. Nuteistasis L. S. prašo paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę arba paskirti minimalią bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribas, arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (jeigu jo nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies būtų perkvalifikuota pagal BK 259 straipsnį). Nenustačius pagrindo perkvalifikuoti L. S. padarytą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnį, nėra pagrindo svarstyti jo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat tinkamai analizavo nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes – tai, kad L. S. mokosi, dirba, savanoriauja, yra charakterizuojamas teigiamai, jo gyvenimo praeitis susijusi ir su jo atžvilgiu priimtu baudžiamuoju įsakymu dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis savo reikmėms. Šių ir kitų nuosprendžio 62 punkte nurodytų aplinkybių visumos analizė apeliacinės instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, kad L. S. paskirtoji bausmė yra teisinga.
Dėl BPK 106 straipsnio taikymo
26. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
27. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg2LTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-286-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-286-696/2016">2K-286-696/2016</a>, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233/2011">2K-233/2011</a>, 2K-165-648/2015, 2K-406-507/2016, 2K-41-648/2022 ir kt.), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a>, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015). Pažymėtina, kad šiuo aspektu yra aktuali šių aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTItNjk3LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-12-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-12-697/2021">2A-12-697/2021</a>).
28. Nuteistajam M. B. gynėja advokatė S. Mardosaitė, o L. S. – G. Skaistys buvo paskirti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2021 m. gegužės 24 d. teismo nutartimi, remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal paduotus abiejų nuteistųjų skundus. Remdamasis tuo, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), o nuteistieji (apeliantai) patys gynėjais nepasirūpino, apeliacinės instancijos teismas tenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisė iš M. B. ir L. S. išlaidų už gynėjų darbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (351,06 Eur iš M. B. ir 433,75 Eur iš L. S.). Toks teismo sprendimas iš esmės nepažeidžia BPK 106 straipsnio nuostatų ir nepažeidžia BPK garantuojamos nuteistųjų teisės į gynybą. Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjctNjk3LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-67-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-67-697/2021">2K-67-697/2021</a>, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo inicijuotas ir vyko pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, tuo metu jie buvo laisvėje, realios laisvės atėmimo bausmės neatliko, kitų skundų, bloginančių jų teisinę padėtį, nebuvo paduota. Apeliacinės instancijos teismui priimant sprendimą dėl išlaidų už gynėjų darbą priteisimo, pagrįstai buvo įvertinta tiek apeliacinio proceso baigties rezultatas, tiek nuteistųjų finansinė padėtis, tiek priteistinų išlaidų dydis (nuosprendžio 71–72 punktai).
29. Taigi, darytina bendra išvada, kad bylą nagrinėję teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, teismai tiek BK bendrosios dalies, tiek specialiosios dalies normas taikė tinkamai, todėl keisti kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų M. B. ir L. S. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Alvydas Pikelis
Tomas Šeškauskas
