P. V. pagal BK 281 str. 6 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-268/2007

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.8.6.2; 2.1.4.6.2; 2.1.12.2.3

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui G.Gudžiūnui,

gynėjui advokatui A. Milašauskui,

nuteistajam P. V.,

nukentėjusiesiems D. A. V. B., A. B., V. G., Dž. P. H. B. atstovui D. Skebui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. A. V. B., A. B., V. G. ir nukentėjusiosios D. P. H. B. atstovo kasacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Priteista iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbiami), esančios (duomenys neskelbiami), nukentėjusiesiems:

D. A. V. B. - 100 000 (vienas šimtas tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo;

A. B. – 100 000 (vienas šimtas tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo;

V. G. – 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo;

D. P. H. B. – 300 000 (tris šimtus tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendis, P. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams, sumažintas neturtinės žalos dydis priteistas iš UAB (duomenys neskelbiami) nukentėjusiajai civilinei ieškovei D. P. H. B. - 200 000 (du šimtai tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų, nukentėjusiosios D. P. H. B. atstovo, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prokuroro, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

P. V. nuteistas už tai, kad 2004 m. balandžio 11 d., apie 16 val., Joniškio r. kelio Ryga – Kaliningradas 30 kilometre nuo Lietuvos–Latvijos valstybės sienos, apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo maršrutinį UAB (duomenys neskeltini) priklausantį autobusą „Skania K 112 CLAA“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, reikalavimo nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir netrukdyti eismo, nepraleido priešpriešinio eismo pirmumo teisę pagal kelio ženklą Nr. 205 turinčio automobilio „Mersedes Benz Vito 108“, nesilaikė reikalavimų važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, sulėtinti greitį ar net visiškai sustoti, jeigu atsiarado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 52, 53, 68, 164 ir 173 punktų reikalavimus, užvažiavęs ant tilto susidūrė su A. B. vairuojamu automobiliu „Mersedes Benz Vito 108“. Eismo įvykio metu žuvo A. B. ir dar keturi žmonės, nukentėjusiajai D. P. H. B. sunkiai sutrikdyta sveikata, dviem žmonėms nesunkiai sutrikdyta sveikata, šešiems žmonėms nežymiai sutrikdyta sveikata ir šešiems žmonėms sukeltas fizinis skausmas.

Kasaciniais skundais nukentėjusieji D. A. V. B., A. B., V. G. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. nuosprendžių dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, visiškai patenkinant jų ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl švelnesnės bausmės paskyrimo P. V., paliekant galioti 2006 m. gegužės 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo nuteistajam buvo paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusiosios D. P. H. B. atstovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimo ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendį, kuriuo nukentėjusiajai buvo priteista 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų kasaciniai skundai yra identiški. Visi kasatoriai nesutinka su jiems priteistos neturtinės žalos dydžiu, o D. A. V. B., A. B., V. G. nesutinka ir su ta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajam P. Vaitkui paskirta švelnesnė bausmė.

D. A. V. B., A. B., V. G. savo kasaciniuose skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai pripažino P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nuoširdų gailėjimąsi ir sumažino apylinkės teismo paskirtą bausmę vieneriais metais. Pasak kasatorių, nuteistasis su jais nebendravo, nesidomėjo jų būsena, nesirūpino žalos atlyginimu. Tai rodo, kad P. V. tinkamai neįvertino savo veiksmų pobūdžio, nepadarė atitinkamų išvadų, nesiekė sušvelninti pasekmių, todėl jo duoti parodymai dėl gailėjimosi nėra nuoširdūs, tai tik gynybos priemonė, siekiant švelnesnės bausmės.

Kasatoriai D. A. V. B., A. B., V. G. nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, nustatytu Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu. Pasak nukentėjusiųjų, teismas neteisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą ir nustatydamas neturtinės žalos dydį. Nors teismai teisingai nustatė aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau nepakankamai įvertino jų reikšmę ir įtaką ieškinio klausimui išspręsti. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Artimų žmonių netektis, jų laidotuvės, lėmė nukentėjusiųjų liūdesį, depresiją, emocinius išgyvenimus bei fizinius sveikatos sutrikimus. Nuteistojo neatsargumas negali būti šiuo atveju kriterijus, suteikiantis pagrindą sumažinti neturtinės žalos dydį.

Kasatorės D. P. H. B. atstovas nesutinka su Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. nuosprendžiu nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu neturtinės žalos dydis D. P. H. B. sumažintas nuo 300 000 Lt iki 200 000 Lt. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą ir sumažindamas neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiajai padarytą žalą ir jos pobūdį. Eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė itin sunkią traumą, kuri buvo įvardyta kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai išgyvenimai yra sukelti dėl gyvybiškai svarbių dalykų – itin sunkaus sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, todėl šie nukentėjusiosios išgyvenimai laikytini itin dideliais.

Nukentėjusiųjų D. A. V. B., A. B., V. G., D. P. H. B. atstovo kasaciniai skundai atmestini.

Dėl kasacinio apskundimo pagrindų – BPK 369 straipsnis

Vienas svarbiausių kasacinio skundo elementų yra nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai. Nors kasatorės D. P. H. B. atstovas advokatas Donatas Skebas padavė skundą tik dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, o kasatoriai V. G., D. A. V. B. ir A. B. skundus padavė ir dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, visų skundų turinys identiškas. Visi kasatoriai nesutinka su jiems priteistos neturtinės žalos dydžiu. Kiti kasatoriai, išskyrus D. P. H. B. atstovą, taip pat nesutinka su Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajam P. V. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė ir nurodo autentiškus savo nesutikimo motyvus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien kasatorių nepasitenkinimas teismų sprendimais dar nėra pagrindas nagrinėti bylą kasacine tvarka. BPK 369 straipsnio 1 dalyje pateiktas išsamus kasacinio apskundimo pagrindų sąrašas, iš kurio matyti, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato du apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus:

1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;

2) padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Šioje byloje nė viename paduotame kasaciniame skunde konkrečiai nenurodytas kasacinio apskundimo pagrindas, numatytas BPK 369 straipsnio 1 dalyje. Tik iš skundų motyvų galima nustatyti, kokiais pagrindais jie paduoti.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Iš V. G., D. A. V. B. ir A. B. kasacinių skundų galima suprasti, kad jie savo nepasitenkinimą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 19 d. nuosprendžiu motyvuoja tuo, kad šiuo teismo nuosprendžiu nustatyta nuteistojo P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kurios nenustatė pirmosios instancijos teismas. Tuo pagrindu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu P. V. paskirta švelnesnė bausmė. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatą, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šių aplinkybių nustatymas nėra teisės taikymo klausimas, o kartu ir kasacinio nagrinėjimo pagrindas.

Pagal BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimą, kaltinamajame akte nurodomos įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šioje byloje, kaip matyti iš kaltinamojo akto, nurodyta, kad P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra išvardytos BK 59 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi;

2) jis pats padėjo išaiškinti šią veiką;

3) padėjo susekti kitus kaltininkus.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu konstatuota, kad kaltininkas P. V. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir teisingai nurodė, kad, norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismas konstatavo, kad jokių aktyvių veiksmų, įrodančių jo gailėjimąsi, P. V. per dvejus metus neparodė, nors turėjo galimybę raštu ar žodžiu atsiprašyti nukentėjusiųjų, atlyginti nors dalį padarytos žalos, todėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Šiuo nuosprendžiu teismas kaltininko nuoširdžiu gailėjimusi pripažino tai, kad jis kritiškai vertina savo veiksmus, atsiprašė nukentėjusiųjų. Tą patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad P. V., nagrinėjant bylą teisme, prieš duodamas parodymus ir sakydamas paskutinį žodį, atsiprašė nukentėjusiųjų ir pareiškė, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pagrįsta ir teisinga. Baudžiamasis įstatymas dėl jos pritaikytas tinkamai ir sugriežtinti bausmę nėra pagrindo. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

Dėl BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimų

Visi kasatoriai savo skunduose nurodo į tariamą BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimų pažeidimą. Šio įstatymo normos nuostata yra skirta nukentėjusiojo teisėms užtikrinti. Nurodyta norma tik susistemina teises, numatytas kituose BPK straipsniuose. Nukentėjusiojo teises baudžiamajame procese detaliai reglamentuoja BPK 28 straipsnio 2 dalis. BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostata nurodo dvi pagrindines nukentėjusiojo veiklos kryptis:

1) reikalauti, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas;

2) gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą.

Visi kasatoriai, kaip nukentėjusieji, pasinaudojo šia norma suteiktomis teisėmis ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso metu. Tai, kad jų netenkina teismų priimti sprendimai dėl bausmės ir neturinės žalos dydžio, nėra pagrindas pripažinti BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimų pažeidimu. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiajam tvarka nustatyta BPK 107-118 straipsniuose.

Dėl BPK 109 ir 113 straipsnių reikalavimų

Jeigu nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, galima žalos atlyginimo priemone tampa procesinis civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje institutas. Pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys gali būti reiškiamas ne tik dėl turtinės, bet ir neturtinės žalos padarymo. Teismas tokį civilinį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Visų kasatorių civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo BPK 113 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka ir pripažino, kad teisės taikymo aspektu pažeidimų nepadaryta. Kasatoriai V. G., D. A. V. B. ir A. B. nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, nustatytu Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, o kasatorė D. P. H. B. nesutinka su Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nuosprendžiu nustatytu neturtinės žalos dydžiu.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, esant būtinybei, turi vadovautis ir atitinkamomis materialiosios teisės normomis. Nagrinėjant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, taip pat reikia vadovautis Civilinio kodekso normomis.

Visuose kasaciniuose skunduose keliamas teisės taikymo klausimas – Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti neturtinės žalos dydžio nustatymą. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju ginčo dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra, ginčijamas teismų sprendimais nustatytas neturtinės žalos dydis. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalies normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, o jais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neturinės žalos dydis kiekvienam nukentėjusiajam motyvuotas. Iš pateiktų motyvų matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos nustatymo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. A. V. B., A. B. ir V. G. ieškinius, įstatymų reikalavimų nepažeidė. Visi išvardyti kasatoriai savo kasaciniuose skunduose nurodo, kad teismai teisingai nustatė neturtinės žalos kriterijus, tačiau nepakankamai įvertino jų reikšmę žalos dydžiui. Tai yra vertinamoji savybė ir jos pagrįstumas kasacine tvarka netikrinamas. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nukentėjusiajai D. P. H. B..

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu neturtinės žalos dydis D. P. H. B. sumažintas nuo 300 000 Lt iki 200 000 Lt. Šis sprendimas motyvuotas taip, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, sprendžiant šį klausimą, nebuvo išlaikytas proporcingumo ir protingumo kriterijus palyginus su neturtinės žalos dydžiu priteistu kitiems nukentėjusiesiems. Neturtinės žalos dydis už patirtą fizinį skausmą ir sveikatos sužalojimą negali būti žymiai didesnis už patirtą fizinę žalą, kurios dydis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai D. P. H. B. nenustatytas

Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą, yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija nenustatė BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų naikinti arba keisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, todėl kasaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nukentėjusiųjų D. A. V. B., A. B., V. G., D. P. H. B. atstovo kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Viktoras Aidukas

Josifas Tomaševičius