Baudžiamoji byla Nr. 2K–281/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.3.1.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 24 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. 1-180 redakcija) laisvės atėmimu devyneriems metams. A. R. iš V. K. ir V. J. solidariai priteista 1045,82 Lt.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. J., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinis skundas nėra paduotas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestas. Į V. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. sausio 27 d.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, ir prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas už tai, kad 2002 m. rugsėjo 3 d., 21.00 val.–2002 m. rugsėjo 4 d., 7.00 val. laikotarpiu, gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. J., apsvaigę nuo alkoholio, tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankomis bei kojomis E. B. į kaktos, kaklo ir krūtinės sritis, padarė nukentėjusiajam kaktos kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruvą, paliežuvio kaulo kairiojo rago lūžį, skydinės kremzlės dešiniojo rago lūžį su aplinkine kraujosruva, dešinės pusės II, III, IV, V ir VI bei kairės pusės IV, V, VI ir VII šonkaulių lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, kairės pusės pasieninės krūtinplėvės plyšimus, ties IV šonkaulio lūžiu kairiojo plaučio apatinės skilties užpakalinio paviršiaus plyšimą, kraujo išsiliejimą į krūtinplėvės ertmę, ir dėl to E. B. mirė, t. y. tyčia nužudė E. B.; taip jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 104 straipsnyje (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. 1–180 redakcija).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi, atsižvelgdama į prokurorės prašymą pakeisti kaltinimą teisme, remdamasi byloje surinktais objektyviais duomenimis, nustatė, kad V. K. ir V. J. sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankomis bei kojomis E. B. į kaktos ir krūtinės sritis, suspaudė jam kaklą ir padarė minėtus pirmosios instancijos teismo nustatytus sužalojimus, dėl kurių E. B. mirė.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteisė kasatorių už nusikaltimą, kurio jis nepadarė.
Iš teismo medicinos ekspertizės, pakartotinės komisinės teismo medicinos ekspertizės aktų (T. 1, 154-159, T. 4, b. l. 26-34) matyti, kad ekspertai negali nustatyti E. B. mirties priežasties. Kategoriškai ir įtikinamai E. B. mirties priežastis nėra nustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu atliktuose teismo medicinos ekspertizės aktuose (T. 5, b. l. 48-50, 86-88). Dėl to, nenustačius, nuo ko E. B. mirė, teismai negali, remdamiesi prielaidomis, tvirtinti, kad jis mirė būtent nuo kasatoriaus veiksmų. Kad V. K. nekaltas, patvirtina ne tik jo parodymai, bet ir juos patvirtinantis nuteistojo V. J. prisipažinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad E. B. buvo pasmaugtas, suvaržė kasatoriaus teises: neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo jo bylą bei priėmė neteisėtą nutartį.
Byloje nėra BPK 84 straipsnyje numatytų duomenų apie ekspertą, todėl neaišku, ar ekspertai, kurie atliko E. B. lavono tyrimą ir pateikė medicinines išvadas, turėjo tokią teisę, neaišku, ar jie įrašyti į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą. Ekspertizės aktų turinys neatitinka BPK 88 straipsnio reikalavimų.
Pažeidžiant BPK nuostatas, apeliacinio teismo nutartis kasatoriui įteikta nepasirašyta nei vieno iš teisėjų kolegijos narių. Taip pat teismo nuosprendis paskelbtas neteisėtos teismo sudėties. Apeliacinio teismo nutartimi V. K. skundas atmestas, nenurodant priežasčių. Be to, teismas priėmė sprendimą dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę, tačiau nenurodė nei paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio, nei pagal kokį BK straipsnį kasatorius nuteistas, ir toks teismo sprendimas nenumatytas BPK.
Teisminio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas.
Nuteistojo V. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl V. K. nuteisimo pagal 1961 m. BK 104 straipsnį ir BPK normų laikymosi
Kasatorius savo kasaciniame skunde atkartoja apeliacinio skundo argumentus dėl E. B. mirties priežasties ir jo veiksmų teisinio vertinimo bei teigia, kad negali būti pripažintas kaltu dėl E. B. mirties, nes teismo medicinos ekspertizės aktuose nėra tiksliai nustatyta, kokia nukentėjusiojo mirties priežastis. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo V. K. skunde nurodomus motyvus ir pagrįstai atmetė šią V. K. gynybos versiją.
Byloje esančių teismo medicinos ekspertizės aktų išvadose yra išskirtos dvi sužalojimų, padarytų E. B., grupės: kaklo srityje ir krūtinės ląstoje. Ekspertai nustatė, kad E. B. galėjo mirti tiek nuo vienos, tiek ir nuo kitos sužalojimų grupės, nes abiem atvejais išsivysto galutinė komplikacija – kvėpavimo veiklos nepakankamumas. Tačiau, nepaisant šių objektyvių priežasčių, teismai teisingai išsprendė V. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir pagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal 1961 m. BK 104 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir taip pašalindamas iškilusius neaiškumus, kasatoriaus teisių nesuvaržė. Kaltinimo pakeitimas teisme vyko įstatymo nustatyta tvarka (BPK 256 straipsnis)
Byloje nustatyta, kad prieš E. B. smurtą naudojo tiek V. K., tiek V. J. Kuris iš jų, kokius sužalojimus padarė, konkrečiai nepavyko nustatyti dėl objektyvių priežasčių, nes tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų nebuvo, o nuteistųjų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nevienodi ir prieštaringi. Tačiau byloje nustatyta, kad prieš E. B. smurtavo abu nuteistieji, todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad jie savo bendrais veiksmais, veikdami netiesiogine tyčia, kuri apėmė ir gyvybės atėmimą, jį nužudė. Byloje įrodyta, kad abu nuteistieji dalyvavo E. B. gyvybės atėmimo procese, matė vienas kito intensyvius ir pavojingus gyvybei smurtinius veiksmus (stiprius smūgius į krūtinę, smaugimą didele jėga) bei jiems pritarė. Ne vienas kuris nors iš nuteistųjų, o jie abu buvo agresyvaus elgesio bei smurto veiksmų prieš nukentėjusįjį E. B. iniciatoriai ir aktyvūs dalyviai. Todėl ta aplinkybė, kad ekspertai negalėjo tiksliai nustatyti, kuri būtent iš sužalojimų grupių buvo tiesioginė E. B. mirties priežastis, bei tai, jog neaišku, kuris iš bendrininkų padarė mirtinus sužalojimus, nuteistųjų V. J. ir V. K. nusikalstamų veiksmų teisiniam vertinimui, neturi įtakos. Tokia išvada patvirtina susiklosčiusią teismų praktiką, kai keli asmenys, veikdami kartu, turėdami (apibrėžtą ar neapibrėžtą) tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvaudami atimant gyvybę nukentėjusiajam, pripažįstami nužudymo vykdytojais, ir nėra būtina, jog kiekvienas iš jų padarytų mirtinus sužalojimus – pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų.
Kasatoriaus argumentai dėl ekspertizių aktų neteisėtumo atmesti kaip nepagrįsti. Jokių abejonių dėl ekspertų kompetencijos, jų paskyrimo teisėtumo kolegijai nekyla. Ekspertizės aktai atitinka BPK 88 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes juose nurodyti visi duomenys, būtini ekspertizės akto turiniui.
Kasatoriaus argumentai dėl neteisėtos žemesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos sudėties atmestini. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tiek Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, tiek Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija buvo sudarytos šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkų nurodymu, tinkamai vadovaujantis BPK 231 straipsniu, 323 straipsnio 4 dalimi. Įstatymo nustatyta tvarka sudarytos teisėjų kolegijos nagrinėjo V. K. baudžiamąją bylą, tie patys teisėjų kolegijų nariai nurodyti ir teismų sprendimų įžanginėse bei rezoliucinėse dalyse. Objektyvių duomenų, kad V. K. įteiktos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 24 d. nutarties nuorašas nebuvo patvirtintas nei vieno iš bylą nagrinėjusių teisėjų parašu, kasatorius nepateikė, todėl nėra pagrindo manyti, kad nesilaikyta BPK 333 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Apeliacinio teismo nutarties rezoliucinė dalis atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas neprivalėjo dar labiau detalizuoti rezoliucinės dalies ir sprendimas „V. K. į paskirtą bausmę įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2004 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. sausio 27 d.“ pagal savo formuotę yra teisėtas. Nutartis atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus: joje išdėstytos motyvuotos teismo išvados dėl V. K. apeliacinio skundo ir nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. V. K. taip pat nepagrįstai teigia, kad apeliacinio nagrinėjimo metu nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, nes visi šios instancijos teismo posėdžio protokolai buvo rašomi ir yra baudžiamojoje byloje.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. K. kasacinį skundą.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Gintaras Goda
Antanas Klimavičius
