V. N. pagal BK 227 str. 2 d., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–274/2007

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.19.3.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,

nuteistojo gynėjui advokatui D. Skebui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. (V. N.) gynėjo advokato Domanto Skebo kasacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutarties.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu V. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. N. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į valstybės pajamas konfiskuota 90 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartimi nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. N. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 7 d., apie 18.40 val., vežant jį (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patruliniu automobiliu Škoda Oktavia (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą neblaivumui nustatyti, važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų vykdomas Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92, 25 punktas, Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. 660, 65.5 ir 65.12 punktai bei Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462, 10 ir 32 punktai, padėjo pinigus į daiktų dėtuvę, esančią tarp priekinių automobilio sėdynių, ir taip davė 90 Lt kyšį valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių grandies patruliui S. V. ir patrulei A. V. – už tai, kad jie nevežtų jo į (duomenys neskelbtini) ligoninę neblaivumui (girtumui) nustatyti ir kad nebūtų surašomas bei perduodamas registruoti administracinės teisės pažeidimo protokolas, jog jis 2006 m. gegužės 7 d., apie 18.30 val. neblaivus vairavo nuosavą automobilį „Mercedes Benz 300“ (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo sulaikytas.

Kasaciniu skundu nuteistojo V. N. gynėjas advokatas Domantas Skebas prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartį, perkvalifikuojant V. N. padarytą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 3 dalį ir paskiriant jam bausmę neperžengiant šio straipsnio dalies sankcijos ribų.

Skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kyšio suma neviršijo 1 MGL ir todėl V. N. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 3 dalį. Kasatoriaus nuomone, jeigu kyšio suma neviršija 1 MGL, tuomet kyšį duodančio asmens siekiai ir tikslai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Straipsnio dispozicija „tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus“ nurodo į BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, o ne į veikos tikslą. Anot kasatoriaus, jo poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K–156/2004, kur išaiškinta nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnyje, samprata ir nurodyta, kad papirkimas priklausomai nuo kyšio vertės skirstomas į nesunkų (BK 227 straipsnio 1 dalis), apysunkį (BK 227 straipsnio 2 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 227 straipsnio 3 dalis). Šiame išaiškinime nėra išskirtas veikos padarymo tikslas kaip kvalifikuojantis požymis.

Be to, skunde kasatorius ginčija padarytos veikos baigtumo momentą. Kasatorius teigia, kad teismai neteisingai nusprendė, kad V. N. nusikalstama veika buvo baigta. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja pareigūnų parodymams, kad jie V. N. nedviprasmiškai pareiškė neimsią kyšio ir kad V. N. šį išaiškinimą suprato, tačiau pakartotinai bandė siūlyti kyšį. Taigi kyšio davimas nebuvo baigtas, o V. N., skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, buvo svarbu, ką pareigūnai darys su pinigais. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl veikos baigtumo momento prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui baudžiamojoje byloje Nr. 2K–612/2004, kur nurodyta, kad kyšio davimas laikomas baigtu, kai kyšis duodamas valstybės tarnautojui, o šis jį priima, todėl kai valstybės tarnautojas atsisako siūlomo kyšio, papirkėjo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas papirkti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio atitinkamą dalį, nes veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Kadangi policijos pareigūnai atsisakė V. N. duodamo kyšio, šio asmens veika turi būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas papirkti.

Nuteistojo V. N. gynėjo Domanto Skebo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 227 straipsnio 3 dalies taikymo

BK 227 straipsnyje numatyta veika – papirkimas – tai pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų.

Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę bei pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą ar neveikimą jis paperkamam asmeniui yra siūlomas, pažadamas arba duodamas.

Pagal BK 227 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlydamas, pažadėdamas arba duodamas mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį. Iš šios straipsnio dispozicijos matyti, kad ji nukreipia tik į BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytus papirkėjo veiksmus ir joje atsiribojama nuo 1 dalyje nustatyto konkretaus veikos tikslo – kaltininko siekio, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo elgtųsi (veiktų ar neveiktų) teisėtai. Taigi darytina išvada, kad, jeigu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą tiek teisėtą, tiek ir neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, pasiūlomo, pažadamo ar duodamo kyšio vertė yra mažesnė negu 1 MGL, nusikalstama veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu (BK 227 straipsnio 3 dalis). Tokį įstatymo aiškinimą patvirtina ir kyšio gavėjo baudžiamoji atsakomybė, kai jis priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti tiek už teisėtą, tiek ir už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus padaro baudžiamąjį nusižengimą (BK 225 straipsnio 4 dalis). BK 225 straipsnyje (kyšininkavimas) ir 227 straipsnyje (papirkimas) numatytos veikos, nors ir yra savarankiškos, tačiau jos viena su kita glaudžiai susijusios ir negali būti aiškinamos atsietai, o turi būti suprantamos sistemiškai.

Byloje nustatyta, kad V. N. davė 90 Lt kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad jie nevežtų nuteistojo į ligoninę neblaivumui nustatyti, kad nebūtų surašomas bei perduodamas registruoti administracinės teisės pažeidimo protokolas. Kadangi kyšio vertė neviršija 1 MGL (125 Lt), V. N. veika nepriklausomai nuo konkretaus jos tikslo (teisėto ar neteisėto pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesio) atitinka BK 227 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi teismai nepagrįstai V. N. neteisėtus veiksmus kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Dėl V. N. padarytos veikos stadijos

BK 227 straipsnio 1, 2, 3 dalyse aprašytos veikos yra formalios, t. y. jos laikomos baigtomis nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento ir padarinių įrodinėjimo bei nustatymo nereikalauja. Papirkimas laikomas baigtu pasiūlius duoti kyšį, pažadėjus jį duoti ar jį davus. Paperkamam asmeniui kyšis gali būti duodamas tiek iki tam tikro pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėto ar neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir po to. Taigi veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kada kyšis duodamas: prieš ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo ar neatlikimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. N., siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos (neveikimo), t. y., kad jie nevežtų jo į ligoninę neblaivumui nustatyti, kad nebūtų surašomas bei perduodamas registruoti administracinės teisės pažeidimo protokolas, padėjo 90 Lt į daiktų dėtuvę, esančią tarp priekinių automobilio sėdynių. Teismai šiuos nuteistojo veiksmus vertino kaip baigtą papirkimą – kyšio davimą.

Kolegija laiko, kad teismai pagrįstai V. N. veiksmus pripažino baigtu papirkimu. Nuteistasis V. N. patvirtino, kad po to, kai jis padėjo pinigus, iš pareigūnų veiksmų nesuprato, kad jie pinigų nepaims, ir to, kad jis bus apkaltintas kyšio davimu. Liudytoja A. V., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nuteistasis, padėjęs pinigus, ir toliau prašė jį paleisti bei nerašyti jokio protokolo, ir nors pareigūnas S. V. jam paaiškino, kad tai yra kyšio davimas, bei įspėjo, kad jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau V. N. į įspėjimą nereagavo, pinigų atgal nepasiėmė ir toliau prašė jį paleisti. Liudytojas S. V. taip pat patvirtino, kad kaltininkui buvo išaiškinta, kad tai yra kyšio davimas ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio.

Įvertinęs šiuos liudytojų ir nuteistojo parodymus apie kyšio davimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad V. N. suvokė, kad davė kyšį policijos pareigūnams. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad V. N. padėjo pinigus šalia pareigūnų ir nors turėjo galimybę juos atsiimti, tačiau to nepadarė; pinigai liko pareigūnų mašinoje matomoje vietoje iki tol, kol V. N. buvo pristatytas į PK. V. N. nemanė, kad pareigūnai nepriims kyšio, ir abejingai vertino pareigūnų paaiškinimus apie galimą baudžiamąją atsakomybę bei nesutikimą paimti duotą kyšį. Padėjęs pinigus ir sulaukęs iš valstybės tarnautojų įspėjimo apie baudžiamąją atsakomybę, t. y. davęs kyšį, V. N. ir toliau prašė bei stengėsi greičiau sulaukti iš policijos pareigūnų pageidaujamo jų neteisėto neveikimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartį.

Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutarties dalis dėl V. N. (V. N.) veikos kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimo bei šios bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį.

Kvalifikuoti V. N. (V. N.) padarytą veiką pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 3 MGL (375 Lt dydžio) baudą.

Likusias Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Gintaras Goda

Antanas Klimavičius