Baudžiamoji byla Nr. 2K-163-788/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08681-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio.
Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 264 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Ši bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. S. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. S. per visą atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant iki 2020 m. spalio 8 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendis pakeistas: A. S. pagal BK 264 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. L. ir D. J., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. S. nuteistas už tai, kad jis padėjo asmeniui įsigyti narkotinę medžiagą, tai yra 2019 m. vasario 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Telšiuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo su D. J. metu, pastarajam paprašius padėti jam įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), įvardijant ją „žole“, sutiko jam padėti. Tą pačią dieną 20.17 val. A. S. per mobiliojo ryšio telefone įdiegtą „Messenger“ programą parašė žinutę A. L., užšifruotai klausdamas, ar šis „ką nors žino“. A. L. atrašius, kad jis yra išvykęs, 2019 m. kovo 1 d. 14.59 val. A. S. parašė žinutę A. L., klausdamas, ar šis jau Telšiuose. 17.27 val. A. L. atrašius, kad gali susitikti, A. S. 17.30 val. paskambino D. J. ir parašė jam žinutę informuodamas, kad asmuo, parduosiantis narkotinę medžiagą, tuoj ateis, bei nurodė jam susitikimo su narkotikus parduosiančiu asmeniu vietą, esančią prie parduotuvės „Jonsinga“, Stoties g. 16, Telšiuose. Po to 17.46 val. A. S. nurodytoje vietoje D. J. susitiko su A. L. ir nupirko iš jo folijos lankstinuką su 0,724 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 9,9 proc. Taip A. S. padėjo D. J. įsigyti narkotinės medžiagos.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. nuteisė pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, tačiau, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį sugriežtindamas A. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir panaikindamas bausmės vykdymo atidėjimą. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes A. S. padarė naują apysunkį nusikaltimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, būdamas teistas už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, be to, probavimo laikotarpiu nuteistasis pažeidė jam skirtus įpareigojimus, dėl to teismo nutartimi jam buvo pakeistos probavimo sąlygos, taip pat padarė administracinį nusižengimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
III.
3. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Irmantas Motužis kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeistas Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendis (dėl A. S.), o Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti – A. S. veiką, kvalifikuotą pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam arešto bausmę, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui; šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme; galutinės subendrintos bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnį, atidėti trejiems metams įpareigojant A. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant iki 2020 m. spalio 8 d. Kasatorius nurodo:
3.1. Teismai netinkamai taikė A. S. baudžiamąjį įstatymą (BK 264 straipsnio 1 dalį). Atsakomybė už padėjimą asmeniui įsigyti narkotines ar psichotropines medžiagas pagal BK 264 straipsnio 1 dalį galima tik tuo atveju, kai yra dar ir pratinimo jas vartoti ne gydymo tikslais požymių. To nenustačius, padėjimas įgyti kitam asmeniui narkotines ar psichotropines medžiagas jo reikmėms turėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 259 straipsnio 1 ar 2 dalį. Teismai nenustatė, kad A. S., padėdamas D. J. vienintelį kartą įsigyti nedidelį kiekį kanapių, tokiu būdu dar jį ir pratino vartoti jas. Dėl to A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai netaikė A. S. bausmės vykdymo atidėjimo. Nepagrįstai konstatuota, kad probacijos vykdymo metu A. S. pažeidė jam skirtus įpareigojimus, dėl to jam buvo pakeistos probavimo sąlygos. Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu A. S. atidedant bausmės vykdymą, buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės visam bausmės vykdymo atidėjimo terminui – nuo 22 iki 6 val. be institucijos, vykdančios priežiūrą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir neturėti, nenaudoti, neįsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nėra duomenų apie tai, kad A. S. būtų pažeidęs minėtą įpareigojimą. Probacijos sąlygos A. S. pakeistos dėl to, kad jis 2019 m. sausio 8 d. ir 2019 m. lapkričio 22 d. patikrinimų metu nebuvo rastas namuose, nors įpareigojimas būti namuose konkrečiu laiku nebuvo skirtas, o paskirtas tik 2019 m. vasario 5 d. A. S. baustas administracine tvarka vienintelį kartą – 10 Eur bauda už tai, kad vakare, apie 19.25 val., namuose garsiai leido muziką. Toks nusižengimas nereiškia nuteistojo neigiamo požiūrio į probacijos procesą. Apeliacinės instancijos teismas, nepalankiai įvertinęs nustatytą pagal OASys metodiką A. S. nusikalstamo elgesio riziką (kuri priskiriama vidutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio grupei) bei nustatytą žemą didelės žalos riziką pažįstamiems suaugusiesiems, ignoravo tai, kad toje pačioje Probacijos tarnybos pažymoje pateikti duomenys rodo ir A. S. palankią tokios rizikos dinamiką – nusikalstamo elgesio rizika, kad ir išlieka pakartotinio nusikalstamo elgesio skalės vidurkis, yra mažėjanti (nuo 49 balų iki 45 balų).
3.3. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo duomenis, rodančius A. S. teigiamą požiūrį į probaciją ir jo pastangas probacijos metu, – Probacijos tarnybos raštuose nurodomi faktai, kad A. S. probacijos metu dalyvavo elgesio pataisos programoje, susitikime su psichoterapeute, išklausė paskaitą apie narkotines medžiagas, dalyvavo akcijoje „Darom 2019“, pagal individualaus aprobuojamojo priežiūros planą individualiam darbui atvykdavo laiku, vykdė visas suplanuotas priemones, nustatytu laiku buvo namuose, neužfiksuota jokių teismo paskirtų įpareigojimų pažeidimų. Tai rodo, kad A. S. nepriekaištingai vykdė visus jam ankstesniu teismo nuosprendžiu ir probacijos metu priimta nutartimi skirtus įpareigojimus, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistojo deklaruojamas resocializacijos siekis tėra nepatvirtintas bylos duomenimis deklaratyvus teiginys, neatitinka bylos duomenų.
3.4. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės A. S., reikšmingos ir veikos (padėjimo įsigyti narkotinę medžiagą), už kurią pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarymo aplinkybės – A. S. pats nedisponavo narkotine medžiaga (t. y. nepažeidė jam ankstesniu nuosprendžiu skirto įpareigojimo – nedisponavo, nevartojo), veika pasireiškė atsitiktine ir vienkartine pagalba norinčiam įgyti narkotinę medžiagą D. J. sukontaktuoti su asmeniu, galimai turinčiu narkotinės medžiagos; iš veikos A. S. nesiekė ir negavo jokios materialinės naudos, o veikė lengvabūdiškai demonstruodamas draugiškumą D. J.. Jei būtų laikoma, kad A. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, yra akivaizdu, kad konkrečiomis aplinkybėmis veika nėra itin pavojinga, į tai pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad nuteistasis nusikalto netrukus po 2018 m. gruodžio 6 d. apkaltinamojo nuosprendžio. Probacijos, kaip nuteistojo elgesio korekcijos, procesas tuo metu buvo tik pradiniame etape, kai logiškai yra didesnė neteisėto elgesio tikimybė.
3.5. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, į tai, kad probacijos institucijos A. S. charakterizuojamas teigiamai, ir į poreikį išsaugoti teigiamus socialinius ryšius – nuteistasis dirba, turi sugyventinę, su kuria veda bendrą ūkį, dėl to padarė išvadą, jog A. S. stengiasi resocializuotis ir bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant atitinkamas poveikio priemones ir įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir paminėjo, jog nuteistasis išlaiko savo nepilnametį vaiką, dirba, turi draugę, klaidingai interpretuodamas duomenis apie A. S. elgesį probacijos proceso metu, jo socialinių ryšių išsaugojimo reikšmės nevertino.
3.6. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, reikšminga, kad nors byloje ir nebuvo konstatuota A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau A. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, dar nebūdamas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, apklaustas iš esmės pripažino visas veikos padarymo aplinkybes, t. y. pripažino savo kaltę ir neigiamai vertino savo poelgį.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo nuteistojo A. S. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir nagrinėjamas nuteistojo A. S. veikos kvalifikavimas ir apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė, todėl atsiliepime nepasisakoma dėl veikos kvalifikavimo.
4.2. Nuteistasis A. S. apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė per bausmės vykdymo atidėjimą dėl nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis nusikalto pakartotinai, todėl daroma išvada, kad nebuvo užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o parinkta bausmė ir jos dydis neprieštarauja BK nuostatoms. Nuteistajam A. S. skirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
IV. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, įtvirtinta nuostata, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo A. S. veiką, kvalifikuotą pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, apeliacine tvarka ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal kito šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo A. L. apeliacinį skundą ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl A. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu neteisingai paskirtos bausmės. Nuteistasis A. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, taigi jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėtas. Šis klausimas nebuvo keliamas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, klausimas, ar A. S. tinkamai pritaikyta BK 264 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko, todėl nenagrinėtinas.
7.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
8. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų formalių sąlygų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad A. S. dirba, turi draugę, su kuria veda bendrą ūkį, probacijos institucijos charakterizuojamas teigiamai, ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, suteikiant A. S. galimybę resocializuotis, o paskirtos poveikio priemonės ir įpareigojimai tinkamai veiks nuteistąjį jo neizoliuojant nuo visuomenės. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokurorės apeliacinį skundą patikrinęs BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam A. S. pagrįstumą, padarė priešingą išvadą, t. y. kad bausmės tikslai A. S. negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šis teismas nuosprendyje pažymėjo, kad A. S. padarė apysunkį nusikaltimą per bausmės vykdymo atidėjimą dėl nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis; jis yra teistas tris kartus ir tai rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė; byloje A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Šis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad A. S. probacijos laikotarpiu pažeidė jam skirtus įpareigojimus ir dėl to teismas pakeitė probacijos sąlygas, be to, jis padarė administracinį nusižengimą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo nurodomą resocializacijos siekį pripažino deklaratyviu teiginiu. Nepagrįsta pripažinta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamą veiką A. S. padarė dėl socialinių įgūdžių stokos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo paneigti šias apeliacinės instancijos teismo išvadas.
9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-58/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-58/2009">2K-58/2009</a>, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019 ir kt.).
10. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam, neteisingai vertino bylos duomenis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Minėta, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, BK 264 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Ir ankstesnės nusikalstamos veikos, ir naujai padaryta yra susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (kanapėmis). Taigi anksčiau A. S. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas siekiamo rezultato nedavė ir nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo – padėjimo kitam asmeniui įsigyti narkotinę medžiagą.
11. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. sausio 15 d. buvo paskelbta A. S. nacionalinė paieška, o vėliau ir tarptautinė, nes nustatyta, kad jis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir vengdamas bausmės atlikimo slapstosi Vokietijoje, todėl 2020 m. balandžio 1 d. buvo išduotas Europos arešto orderis. Ši aplinkybė taip pat rodo nuteistojo polinkį nepaklusti įstatymui ir verčia abejoti kasacinio skundo teiginiais apie atsitiktinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį.
12. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, pagrįstai panaikino bausmės vykdymo atėjimą A. S..
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Sigita Jokimaitė
Olegas Fedosiukas
