Teismingumo byla Nr. T-11/2024
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00487-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2024 m. vasario 28 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aksel“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo pripažinti neteisėtais Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) veiksmus ir įpareigoti išnuomoti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Aksel“ 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį (toliau – ir Ginčo žemės sklypas) pagal UAB „Geolanas“ (turėtų būti – UAB „Geolandas“) parengtą žemės sklypo planą.
Ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2000 ieškovei suteikta galimybė įteisinti statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Statiniui įteisinti apeliacinės instancijos teismas suteikė 6 mėnesių terminą (vėliau teismo procesiniais sprendimais minėtas terminas buvo atidėtas). Siekdama įteisinti statinį, ieškovė pateikė NŽT 2020 m. birželio 29 d. prašymą dėl Ginčo žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2020 m. liepos 28 d. sprendime (rašte) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2020 m. liepos 28 d. sprendimas) nurodė, kad „tolimesni formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini) žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi“ (taip formuluojama minėtame sprendime). NŽT 2020 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2020 m. spalio 14 d. sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti žemės sklypo formavimo procedūrą. Ieškovei šiuos sprendimus užginčijus teisme, Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4395-583/2021 panaikino minėtus NŽT sprendimus, kadangi pripažino ieškovės teisę į žemės sklypą siekiant pagal paskirtį naudoti jai priklausančius pastatus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-453-822/2022 Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
Tačiau, kaip nurodoma ieškinyje, NŽT 2023 m. kovo 14 d. pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2023 m. kovo 14 d. raštas), kuriame nurodė, kad UAB „Aksel“ prašymas atnaujinti NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. pavedimu pradėtą rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės) 26(1) punktu, atmestinas, nes negali būti tęsiamos žemės sklypo projekto rengimo procedūros, projekto reikalavimai nebegalioja ir negali būti išduodami nauji projekto rengimo reikalavimai.
Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, 2017 m. liepos 26 d. yra priimtas NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2017 m. liepos 26 d. įsakymas) rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atidalijant žemės sklypą (-us), reikalingą (-us) pastatams eksploatuoti. Ieškovė kreipėsi prašydama atnaujinti anksčiau sustabdytą administracinę procedūrą. Nurodytas administracinis aktas nepanaikintas, galiojantis, tik iškilus teisminiams ginčams, jo vykdymo procedūra buvo laikinai sustabdyta.
Ieškovė, apibendrindama konkrečiu atveju susiklosčiusią teisinę bei faktinę situaciją, pažymi, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės prašymą atnaujinti jau pradėtą, nepasibaigusią Ginčo žemės sklypo pertvarkymo rengimo procedūrą, esant galiojantiems teismų procesiniams sprendimams ją pradėti ir teismams pasisakius, jog žemės sklypo formavimas nagrinėjamu atveju yra galimas bei būtinas, vertintinas kaip neteisėti atsakovės veiksmai ir atsakovė įpareigotina minėtą žemės sklypą išnuomoti ieškovei, atliekant atitinkamus administracinės procedūros veiksmus.
Pareikštas ieškinys grindžiamas, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2, 18, 37 straipsniais, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 13, 21, 68 punktais, atitinkama teismų praktika.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti neteisėtais atsakovės NŽT veiksmus ir įpareigoti atsakovę išnuomoti ieškovės nurodytą žemės sklypą. Teismo vertinimu, šiuo atveju iš esmės yra ginčijamas atsakovės NŽT 2023 m. kovo 14 d. raštas, atmetant ieškovės prašymą atnaujinti Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas taip pat nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikindamas Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad bylos rūšinį teismingumą lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šioje byloje ginčas yra kilęs dėl valstybinio administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgdamas į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, kad būtų išspręstas keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimas.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Visų pirma, pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Iš byloje esančių duomenų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų matyti, kad UAB „Aksel“ 2017 m. gegužės 5 d. prašymu NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vadovui prašė išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje yra UAB „Aksel“ reikalingų eksploatuoti nuosavybės teise priklausančių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis yra viešojo maitinimo paslaugų teikimas. NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 26 d. įsakymu nuspręsta rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atidalijant žemės sklypą (-us), reikalingą (-us) pastatams eksploatuoti. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Aksel“, be kita ko, nurodė, kad kol vyks teisminiai ginčai, formavimo ir pertvarkymo projektas (duomenys neskelbtini) žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sustabdomas. Pasibaigus teisminiams procesams, NŽT Plungės ir Rietavo skyrius spręs klausimą dėl tolesnio formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.
Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo turinio, byloje esančių duomenų, LITEKO duomenų, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės UAB „Rietavo turgus“ ir atsakovės UAB „Aksel“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo (civilinė byla Nr. e2-28-904/2020) peržiūrėjimo, 2020 m. birželio 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-742-524/2020) Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Aksel“ įpareigota per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitė ir šią sprendimo dalį išdėstė taip: „suteikti UAB „Aksel“ 6 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigoti UAB „Aksel“ per 1 (vieną) mėnesį nuo 6 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nugriauti joje esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę“; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Vėlesniais teismo procesiniais sprendimais Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo, iš dalies pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020, įvykdymas buvo atidėtas kitam terminui.
Siekdama įteisinti statinį, ieškovė pateikė NŽT Plungės ir Rietavo skyriui 2020 m. birželio 29 d. prašymą dėl Ginčo žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2020 m. liepos 28 d. sprendime, be kita ko, nurodė, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini) Ginčo žemės sklypui rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi. NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendime, be kita ko, nurodė, kad ji (NŽT) šiuo atveju neturi teisinio pagrindo atnaujinti kitos paskirties Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų ir suformuoti UAB „Aksel“ žemės sklypą (jo dalį) prie nelegaliai pastatyto jai nuosavybės teise priklausančio pastato – kavinės-baro.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, išnagrinėję administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Aksel“ skundą atsakovei NŽT dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2021 m. birželio 1 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI3-4395-583/2021) pareiškėjos UAB „Aksel“ skundą patenkino iš dalies; panaikino NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimą; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Kaip, be kita ko, pažymėta minėtame sprendime, teisėjų kolegijai įvertinus (skundžiamų) aktų teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir juos panaikinus kaip neteisėtus, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (ankstesnę padėtį) ir sukuria atsakovei NŽT pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos (t. y. UAB „Aksel“) 2020 m. birželio 29 d. prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės NŽT apeliacinį skundą, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-453-822/2022) Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2023 m. kovo 14 d. raštu „Dėl pakartotinio Jūsų prašymo išnagrinėjimo“ ieškovei, be kita ko, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Aksel“ statinį pastatė valstybinėje žemėje ir UAB „Aksel“ pagal teisės aktų nuostatas neturi valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statinio statybai valstybinėje žemėje, tai yra savavališkas statinys. Kadangi UAB „Aksel“ pažeidė imperatyvias statybą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl savavališkos statybos pasekmės turi būti šalintinos šiuos statinius nugriaunant (Rašto 16 punktas). Rašte taip pat nurodoma, kad, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 25(1), 26(1) punktuose įtvirtintomis nuostatomis, toliau negali būti tęsiamos žemės sklypo projekto rengimo procedūros, projekto reikalavimai nebegalioja ir negali būti išduodami nauji projekto rengimo reikalavimai, nes yra galiojantys teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad pastatas – kavinė-baras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento. Rašte taip pat pažymima, kad NŽT Plungės ir Rietavo skyrius, gavęs 2020 m. spalio 14 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavedimo nevykdymo“, jau tuomet galėjo priimti sprendimą projekto nerengti (Rašto 25 punktas). Apibendrindamas šiame rašte pateiktus argumentus ir išreikštą poziciją, NŽT Plungės ir Rietavo skyrius padarė išvadą, kad UAB „Aksel“ prašymas atnaujinti Ginčo žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Kaip matyti iš aptartų duomenų, šioje byloje kilusio ginčo, dėl kurio rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas, esmė yra ta, ar turi būti atnaujintas (pradėtas, bet nepasibaigęs) Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, taigi tęsiamos valstybinės žemės nuomai reikalingos administracinės procedūros ir atsakovė (NŽT) įpareigota išnuomoti ieškovei aptariamą Ginčo žemės sklypą pagal UAB „Geolandas“ parengtą žemės sklypo planą.
Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektas (patikėtinė).
Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2023, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023 ir jose nurodytą praktiką). Kartu pažymėtina, kad, priimant atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus ir pan., juos priimantys viešojo administravimo subjektai, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės) reglamentuojamoje srityje.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 26 d. įsakymu buvo nuspręsta rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atidalijant žemės sklypą (-us), reikalingą (-us) pastatams eksploatuoti. Vėliau minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas buvo sustabdytas, o dėl jo atnaujinimo tarp ieškovės (UAB „Aksel“) ir atsakovės (NŽT) kyla ginčų.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (nauja taisyklių redakcija galioja nuo 2014 m. sausio 15 d.). Tai yra viešosios teisės aktas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto (Taisyklių 1 punktas). Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 2 punkte taip pat nurodyti atvejai, kada yra rengiamas projektas.
Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje taip pat nurodyta, kad ginčai, susiję su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektais, yra administracinio teisinio pobūdžio ir yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-89/2020, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2023 ir jose nurodytą praktiką).
Taip kaip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) formuluojami ieškinio reikalavimai, nėra prašoma panaikinti NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2023 m. kovo 14 d. rašto, o yra prašoma pripažinti neteisėtais NŽT veiksmus ir įpareigoti išnuomoti UAB „Aksel“ Ginčo žemės sklypą pagal UAB „Geolandas“ parengtą žemės sklypo planą.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo metu nėra priimtas, rengiamas įsakymas dėl Ginčo žemės sklypo nuomos, nėra rengiama valstybinės žemės nuomos sutartis ar atliekamos kokios nors su tuo susijusios (parengiamosios) procedūros. Tačiau, kaip matyti iš ieškinio turinio, byloje esančių duomenų, keliamas ginčas pagal savo pobūdį yra susijęs būtent su atitinkamomis administracinėmis procedūromis, t. y. atsakovės sprendimu atmesti ieškovės prašymą atnaujinti jau pradėtą, nepasibaigusią Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą. Suprantama, kad galiausiai ieškovė siekia išsinuomoti Ginčo žemės sklypą; tai, be kita ko, yra susiję ir su siekiamu statinio įteisinimu, tačiau tam visų pirma turi būti atliktos atitinkamos pagal teisės aktus būtinos administracinės procedūros, dėl kurių iš esmės ir kyla ginčas. Reikalavimo įpareigoti atsakovę išnuomoti ieškovei Ginčo žemės sklypą pagal UAB „Geolandas“ parengtą žemės sklypo planą teisinis likimas priklauso nuo to, kaip visų pirma bus sprendžiama dėl atitinkamų NŽT (ar jos teritorinio skyriaus), t. y. viešojo administravimo subjekto, veiksmų, pastarajai atliekant būtinas administracines procedūras, taigi veikiant viešojo administravimo srityje.
Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šiuo metu byloje susiklosčiusią teisinę bei faktinę situaciją, dominuojančiais pripažintini administraciniai (bet ne civiliniai) teisiniai santykiai, t. y. viešojo administravimo subjektui veikiant viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Byla priskirtina administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aksel“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Artūras Driukas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė-Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
