Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-549

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21858-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 8 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IG PROJEKTAI“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovės UAB „IG PROJEKTAI“ kasacinis skundas paduodamas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo. Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 10 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus priteisti ieškovei iš atsakovo M. D. kaip UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ vadovo 11 776,34 Eur žalos, kurią sudaro ieškovei iš UAB „Gorunta“ ir UAB „Leidybos grupė“ priteista, bet neišieškota, skola, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos bei vykdymo išlaidos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „IG PROJEKTAI“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl klausimų, kurie nebuvo keliami apeliaciniu skundu ir kurie nesudarė apeliacinio skundo pagrindo. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovės teisė į teisingą teismo procesą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas privalo atsakyti į pagrindinius apelianto apeliacinio skundo argumentus, o to nepadarius civilinis procesas negali būti laikomas sąžiningu. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl kelių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų argumentų nepateikė motyvuotų išvadų. Dėl to civilinis procesas ieškovės atžvilgiu nebuvo sąžiningas, pažeidžiantis nurodytos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, toks pažeidimas yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas pagal CPK 360 straipsnį.

2. Teismai, spręsdami dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nepagrįstai nepripažino jų neteisėtais veiksmais. Atsakovo, kaip jo vadovaujamų įmonių vadovo, civilinės atsakomybės finansinių atskaitomybių neteikimas registro tvarkytojui, turto sudėties slėpimas tiek nuo ieškovės, tiek nuo antstolio įrodė šio asmens veiksmų neteisėtumą. Duomenų apie įmonės turtinę padėtį slėpimas yra neteisėtas veiksmas, sąlygojantis įmonės vadovo civilinę atsakomybę. Iš kontrahento gautų pinigų pasisavinimas ar naudojimas ne juridinio asmens veiklos tikslais, tokiu būdu vėliau apribojant kontrahento galimybes atgauti pervestus pinigus, taip pat yra laikytini neteisėtais įmonės vadovo veiksmais.

3. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas pasisavino jo vadovaujamai įmonei UAB „Gorunta“ ieškovės pervestus pinigus, tačiau teismai pažeidė proceso teisės normas ir nesuteikė galimybės gauti duomenų dėl pinigų pasisavinimo. Vienintelis būdas gauti tokius duomenis buvo išreikalauti banko sąskaitų išrašus iš UAB „Gorunta“, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė tokį prašymą kaip perteklinį ir nesusijusį su nagrinėjamos bylos dalyku, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo visiškai nepasisakė ir jo nesprendė. Tokiu būdu buvo apribotos ieškovės įrodinėjimo galimybės ir pažeisti rungtyniškumo bei lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai).

4. Teismai nepagrįstai nesumažino iš ieškovės atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai neatsižvelgė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo pakankamai detalizuotos, todėl buvo netinkamai taikyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 ir 8.19 punktai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IG PROJEKTAI“ direktoriui S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 265 (du šimtus šešiasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. vasario 7 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1738.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė