Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Hanza lizingas“

Civilinė byla Nr. 3K-3-640/2006

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Šapiro firmos „InSpe“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 28 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. Šapiro firmos „InSpe“ ieškinį atsakovui UAB „Folis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Hanza lizingas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas I. Šapiro firma,,InSpe“ prašė teismo pripažinti negaliojančia 2003 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą UAB,,Folis“ ir UAB „Hanza lizingas“, ir taikyti restituciją: priteisti iš atsakovo UAB,,Folis“ 421 001,58 Lt patirtų išlaidų, kurias sudarė 217 138,56 Lt sumokėtų turto išpirkimo įmokų ir 39 084,95 Lt PVM, 75 781,19 Lt sumokėtų palūkanų, 3690,78 Lt sumokėto sutarties mokesčio, 1888 Lt sumokėtos draudimo įmokos, 8938,18 Lt kelionės išlaidų, 17 856,42 Lt patalpų įrengimo išlaidų, 52 270,64 Lt išlaidų, susijusių su spaudos sistemos išjungimu ir pervežimu, 944 Lt už sistemos sandėliavimą, 3358,86 Lt darbuotojams išlaikyti, 1 000 000 Lt moralinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad pagal 2003 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas UAB „Folis“ pardavė pirkėjui UAB „Hanza lizingas“ spaudos sistemą „MAN Roland DICOpress 500“, kuri 2003 m. liepos 14 d. lizingo sutarties pagrindu buvo perduota valdyti ir naudotis ieškovui. Pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 punktu UAB „Folis“ įsipareigojo perduoti naują spaudos sistemą, sutarties 5.3.1 punktu garantavo, kad įrenginiai bus nauji. Sistemos instaliavimo metu nerasta kai kurių sudėtinių dalių, pradėjus naudoti lizingo dalyką, pastebėta, kad gaminama produkcija nėra kokybiška. Siekdamas išsiaiškinti nekokybiško sistemos darbo priežastis ieškovo vadovas kreipėsi į spaudos sistemos gamintoją „Xeikon International“ ir į įmonę „MAN Roland Finland Oy“, iš kurios sistemą įsigijo atsakovas. Ieškovas gavo atsakymus, kad perduota spaudos sistema nėra naujas aparatas, kad jis pagamintas dar 2000 m. birželio mėn. ir buvo perduotas įmonei „MAN Roland“, kuri jį išsiuntė į Singapūrą ir naudojo kaip demonstracinį aparatą. Atsakovas, užsakęs demonstracinį aparatą ir žinodamas, kad šis naudotas, apgavo pirkėją ir pardavė naudotą aparatą kaip naują, už kurį pirkėjas sumokėjo ne naudoto, o naujo aparato kainą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2003 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas UAB „Folis“ įsipareigojo perduoti vieną naują 8 spalvų sistemą „MAN Roland DICOpress 500“ pirkėjui UAB „Hanza lizingas“ pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Šalys patvirtino, kad turtas pagal lizingo sutartį bus perduotas valdyti ir naudotis lizingo gavėjui I.Šapiro įmonei „InSpe“, kuris vykdant minėtą sutartį atlieka visas pirkėjo funkcijas, išskyrus apmokėjimą ir sutarties sąlygų keitimą (CK 6.573, 6.227 straipsniai). Lizingo gavėjui įtvirtinta teisė tiesiogiai pareikšti pretenzijas pardavėjui dėl turto kokybės, komplektiškumo ir atitikties sutarčiai. Sutarties priede Nr. 1 išvardytas turto komplektiškumas ir kokybė pagal sutarties 1.3 punktą. 2003 m. spalio 14 d. pirkėjas, pardavėjas ir lizingo gavėjas pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, kad perduodama pagal sutartį 8 spalvų spaudos sistema „MAN Roland DICOpress 500“, pagaminimo metai – 2003-ieji. Pasirašydamas šį aktą lizingo gavėjas patvirtino, kad turtas, jo komplektacija, kokybė, techninė būklė atitinka turto pirkimo dokumentuose (pirkimo-pardavimo sutartyje, PVM sąskaitoje– faktūroje, važtaraštyje ir kt.), lizingo sutartyje ir jų prieduose sutartas sąlygas, pateikti visi turto valdymui, naudojimui, aptarnavimui būtini dokumentai. Pardavėjas UAB „Folis“ 8 spalvų sistemą „MAN Roland DICOpress 500“ įsigijo iš „MAN Roland Finland Oy“. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad nėra paneigtos aplinkybės, kad aparatas, kurį pagal ginčijamą sutartį UAB „Folis“ pardavė pirkėjui UAB „Hanza lizingas“, buvo pagamintas 2000 m. birželio mėn. „Xeikon NV“ ir parduotas „MAN Roland“ bei naudojamas Singapūre demonstraciniais tikslais. Teismo nuomone, susitarimas parduoti-pirkti naują prekę laikytinas esmine sutarties sąlyga. Teismas padarė išvadą, kad siekiant atsakyti į klausimą, ar spaudos sistema, kuri pagaminta 2000 m. ir buvo naudojama demonstraciniais tikslais parodoje (demonstracijos laikas nenustatytas), gali 2003 m. būti parduota kaip nauja, ar vis dėlto minėta sistema laikytina panaudota, o kaip nauja parduota apgaulės būdu, analizuotini byloje pateikti įrodymai dėl sutarties šalių veiksmų vykdant sutartį ir jų informuotumo, dėl spaudos sistemos naudojimo sąlygų ir intensyvumo, dėl prekei suteiktų garantijų. Ieškovo valia įsigyti naują spausdinimo sistemą buvo aiškiai išreikšta ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje (1.1, 5.1, 5.3.1 punktai). Šioje sutartyje perkamas-parduodamas turtas buvo apibrėžtas tik kaip „nauja 8 spalvų spaudos sistema MAN Roland DICOpress 500“, įvardijant komplektiškumą sutarties priede Nr.1, nenurodant pagaminimo metų kaip būtinos sąlygos. Teismo nuomone, parduodamos prekės naujumas nėra besąlygiškai apibrėžiamas jos pagaminimo metais, nes tai priklauso nuo prekės savybių: skirtingai pagaminimo metai, kaip prekės naujumą apibūdinantis veiksnys, vertinami prekių, kurioms nustatomas trumpas naudojimo ar galiojimo terminas dėl prekės savybių neišvengiamų pokyčių (pvz. maisto produktams, kosmetikos priemonėms, dažams ir pan.), ir prekių, kurių savybės nekinta savaime, kurioms nenustatytas galiojimo ar vartojimo terminas (pvz. automobiliai, staklės, baldai ir pan.), nes šiuo atveju esminę reikšmę prekei apibūdinti turės prekės modelis, komplektacija ir kokybė. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad vienas iš esminių įrodymų byloje, pagrindžiančių atsakovo apgaulę, yra klaidingas sistemos gamybos metų nurodymas turto priėmimo-perdavimo akte, nurodydamas, kad šis aktas buvo pasirašytas abiejų šalių, joms abiem patikrinus perduodamus–priimamus daiktus pagal sutartyje, jos priede ir akte nurodytus skiriamuosius požymius. Teismo nuomone, atsakomybę už netiksliai nurodytus sistemos pagaminimo metus turi lygiomis dalimis prisiimti tiek turto perdavėjas, tiek turto priėmėjas, nes sutartyje nebuvo aptarti prekės pagaminimo metai. Teismas tos aplinkybės, kad instaliavimo ir apmokymo sutarties pasirašymo metu fiksuota aplinkybė, jog nerasta „kokybės paketo“, kurį „MAN Roland Finland Oy“ atstovai įsipareigojo papildomai instaliuoti per nustatytus terminus, nevertino kaip patvirtinančios apgaulę. Teismas nurodė, kad prieš parduodant mašiną ieškovui, pagal pardavusio mašiną atsakovui „MAN Roland Finland Oy“ turimus duomenis, ja buvo išspausdinta apytiksliai 15 000 A3 formato egzempliorių, pagal „Xeikon Nordic Oy“, 2004 m. nupirkusio „MAN Roland Finland Oy“ skyrių ir įdarbinusio jame dirbusius bei instaliuojant ginčo spaudos sistemą dalyvavusius asmenis, duomenis, – 102 000 A3 formato atspaudų. Įvertinęs turimus byloje įrodymus, teismas padarė išvadą, kad spaudos sistema demonstracijos parodoje metu galėjo būti panaudota atspaudams daryti nuo 5 valandų iki 30 valandų. Teismo nuomone, įvertinant mašinos pajėgumus, toks atliktų kopijų skaičius neturėtų būti laikomas esminiu, t. y. tokiu, dėl kurio galima būtų tvirtinti, kad mašina nėra nauja, nes pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo susitarta kitaip (nenurodyti įmontuoto skaitiklio maksimalūs rodmenys). Teismas taip pat nelaikė, kad mašinos naudojimas parodoje tokiu intensyvumu, kokį galima nustatyti pagal pateiktus įrodymus, turėtų būti prilyginamas naudojimui komerciniais tikslais, leidžiančiam mašinos nelaikyti nauja. Esmine aplinkybe, kuri leidžia tvirtinti, kad ieškovas nebuvo apgautas atsakovo dėl mašinos panaudojimo, atspausdinant tam tikrą kiekį atspaudų, teismas laikė ne tik galimybę ieškovui įvertinti šį faktą priėmimo-perdavimo akto pasirašymo metu, kuris pasirašytas jau instaliavus sistemą ir be jokių abejonių buvus galimybei atkreipti dėmesį į atliktų atspaudų kiekį, bet ir aplinkybę, kad 2004 m. sausio mėnesį ieškovas pretenzijoje jau užfiksavo egzempliorių skaičių, tačiau dėl šio fakto pretenzijos pardavėjui ar gamintojui tuo metu dar nereiškė. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo motyvus, kad parduotos mašinos garantinis terminas buvo pasibaigęs iki jos pardavimo ieškovui. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė atsakovo apgaulės dėl spaudos sistemos kainos. Parduodamos prekės kaina buvo nustatyta šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnis). Teismas nurodė, kad įrodymų, kiek kainuoja analogiška nauja sistema, šalys nepateikė, o ieškovo pateiktų pavyzdžių kainų lyginimas su ginčijamąja nėra galimas dėl akivaizdžiai per mažai pateiktos informacijos. Teismas padarė išvadą, kad nenustatyti atsakovo apgaulingi veiksmai dėl ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties, vykdant joje šalių nustatytas sąlygas, pasirašant sutarties priede esančius dokumentus, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad remiantis suformuota praktika tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama, ar atsakovas, kaip ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties šalis, atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001, 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002, 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003). Kolegija suderinta sutarties sąlyga laikė šalių susitarimą, kad perduodamas daiktas (prekė) bus naujas, tačiau laikė, kad ieškovas neįrodė, jog jis ketino įsigyti iš atsakovo sutarties sudarymo metais, t. y. 2003-iaisiais, pagamintą spaudos sistemą. Ieškovas raštu ar kitokiu būdu neįformino užsakymo, įvardydamas kaip būtiną sąlygą daikto pagaminimo laiką (pagaminimo metus). Ginčijamame sandoryje sąlyga dėl parduodamo daikto (prekės) pagaminimo metų neaptarta. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudarytoje sutartyje įrašytos prekės naujumas nėra privalomai susietas su prekės pagaminimo metais, todėl spaudos sistemos pagaminimo metus nėra pagrindo pripažinti šalių suderinta esmine ir būtina sutarties sąlyga. Kolegija nesutiko su ieškovo tvirtinimu, kad spaudos sistemos pagaminimo metų įrašymas ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens atstovų 2003 m. spalio 14 d. pasirašytame priėmimo-perdavimo akte atsirado dėl atsakovo tyčinių nesąžiningų veiksmų, nurodydama, kad nėra tai patvirtinančių įrodymų. Kolegija nurodė, kad numatomo pirkti daikto pagaminimo metai pirmą kartą buvo įrašyti 2003 m. liepos 14 d. lizingo sutartyje, kurią pasirašė ieškovas ir trečiasis asmuo, t. y. būsimas daikto pirkėjas ir daikto naudotojas finansinės nuomos teise. Atsakovas nebuvo lizingo sutarties šalis ir jos nepasirašė. Lizingo sutarties tekstą rengė lizingo davėjo (byloje trečiojo asmens) darbuotojai. Patikimų įrodymų, kad lizingo objekto pagaminimo metų įrašymas lizingo sutartyje būtų atsiradęs pagal atsakovo nurodymus, byloje nepateikta. Lizingo sutartis buvo sudaryta dar prieš ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį. Nei po lizingo sutarties sudarytoje ginčijamoje pirkimo–pardavimo sutartyje, nei jos prieduose nėra jokių nuorodų dėl sutarties dalyko (spaudos sistemos) pagaminimo metų. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2003 m. spalio 14 d. pasirašytas turto priėmimo–perdavimo aktas nėra ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudėtinė dalis, nelaikė, kad šiuo aktu yra nustatomos kitos arba papildomos pirkimo–pardavimo sutarties esminės sąlygos (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Kolegijos įsitikinimu, įrašas 2003 m. spalio 14 d. pasirašytame turto priėmimo-perdavimo akte apie perduodamą daiktą buvo perkeltas iš lizingo sutarties, kurios šalis atsakovas nebuvo. Kolegija, įvertinusi turto priėmimo–perdavimo akto surašymo ir pasirašymo aplinkybes, padarė išvadą, kad šis aktas buvo šalių pasirašytas esant jame netiksliam įrašui apie perduodamo daikto pagaminimo metus ir neatitiko pirkimo–pardavimo sutartyje išdėstytų sąlygų. Kolegija nurodė, kad atsakovo atstovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes ne tik nesiėmė priemonių, kad toks netikslus įrašas akte būtų ištaisytas, bet ir pasirašė netikslų aktą, ir šiuo atveju daikto pardavėjas gali būti laikomas atsakingu už tai, kad pasirašė aktą, kuriame esantys duomenys apie daiktą neatitiko pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Nepaisant to, kolegijos nuomone, neįrodžius, kad netikslus įrašas priėmimo perdavimo akte apie perduodamo daikto pagaminimo metus atsirado dėl atsakovo tyčinių nesąžiningų veiksmų, padarytų turint tikslą suklaidinti kitą pirkimo-pardavimo sandorio šalį, nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės. Ieškovas nurodė, kad atsakovo įvykdyta apgaulė taip pat pasireiškė svarbių aplinkybių, kurias žinodamas ieškovas nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio arba būtų derėjęsis dėl kitokių sutarties sąlygų, nutylėjimu t. y. kad atsakovas sąmoningai neatskleidė fakto, jog parduodama spaudos sistema yra demonstracinė (naudota demonstraciniais tikslais parodose ir demonstravimo salėse). Kolegija padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas apgaulingu būdu siekė ginčijamos sutarties sudarymo sąmoningai nutylėdamas šias aplinkybes. Užsakęs ieškovui ketinamą parduoti spaudos sistemą firmoje „MAN Roland Finland Oy“, atsakovas gavo iš šios firmos užsakymo patvirtinimą, kad bus pateikta spaudos sistema „DICOpress 500“ – demonstracinis aparatas, naudotas demonstravimo salėse ir parodose, kuriuo išspausdinta mažiau nei 100 000 A4 formato atspaudų. Kolegija nurodė, kad atsakovui buvo žinoma, jog siūloma prekė buvo demonstruojama parodose ir demonstravimo salėse, ir nors ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties tekste nėra tiesiogiai įrašyta, kad ieškovui parduodama demonstraciniais tikslais naudota spaudos sistema, tačiau nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad tokia aplinkybė buvo sąmoningai nuslėpta nuo ieškovo. Ieškovui buvo žinoma, kad jo pageidaujamą nusipirkti daiktą ketinama užsakyti per firmą „MAN Roland“. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas minėtą užsakymo patvirtinimą pasirašęs buvęs atsakovo darbuotojas aiškino, kad susitikus su ieškovo atstovu buvo pasakyta, jog firma „MAN Roland“ yra nutraukusi ieškovo pageidaujamos įsigyti konkrečios spaudos sistemos gamybą ir kad dar yra keletas tokių mašinų kitose šalyse, naudotų demonstravimui. Liudytojas tvirtino, kad atsakovo klientui buvo pasakyta, jog mašina - demonstracinė, nes kitokių nėra. Pasirašydamas ginčijamą sutartį ieškovas patvirtino, kad su sutarties sąlygomis jis susipažino ir su jomis sutinka (sutarties 11 punktas), t. y. laikytina, kad ieškovas susipažino tiek su sutartyje, tiek su jos sudėtinėse dalyse (prieduose) išdėstytų sąlygų turiniu. Sutarties priede Nr. 2 aptartos spaudos sistemos įrenginių aptarnavimo sąlygos, nurodant, kad laikomasi bendrų sąlygų, nurodytų užsakymo patvirtinime, pasirašytame su „MAN Roland Finland“. Byloje esančiame firmos „MAN Roland Finland Oy“ pasirašytame užsakymo patvirtinime nurodyta, kad aparatas buvo naudojamas demonstravimo salėse ir parodose. Kolegija laikė, kad, parašu patvirtindamas susipažinimą su visomis pirkimo–pardavimo sutartyje išdėstytomis sąlygomis, ieškovas turėjo galimybę susipažinti su daikto įsigijimo sąlygomis, įskaitant ir sąlygas, išdėstytas firmos „MAN Roland Finland Oy“ pasirašytame užsakymo patvirtinime. Įrodymų, kad konkretaus daikto užsakymo sąlygos būtų sąmoningai nuslėptos nuo pirkėjo, byloje nėra. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad jo užsakyta spaudos sistema yra nauja, nes ji nebuvo naudojama komerciniais tikslais, kad sistemos demonstravimo parodose ir demonstravimo salėse metu padarytas atspaudų skaičius – iki 100 000 A4 formato kopijų – neduoda pagrindo manyti, kad daiktas nėra naujas. Byloje esančiame tokių spaudos sistemų gamintojo „MAN Roland Druckmaschinen AG“ (pirminė įmonė firmos „MAN Roland Finland Oy“ atžvilgiu) rašte nurodyta, kad vykdant spaudos sistemų „DICO Press 500“ įrengimų montavimo, instaliavimo, paleidimo darbus gali būti atliekama iki 100 000 testinių bandomųjų atspaudų. Kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyta spaudos sistema jos demonstravimo parodose ir demonstravimo salėse metu buvo padaryta atspaudų, kurių skaičius neviršija galimų atlikti bandomųjų testinių atspaudų skaičiaus tokio tipo spaudos sistemoms, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į spaudos sistemos demonstravimo metu padarytų atspaudų kiekį (kopijų skaičių), kas laikytina sistemos panaudojimo intensyvumo kriterijumi, nėra pagrindo tvirtinti, kad ši spaudos sistema buvo praradusi naujo daikto savybes. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant sutarties galiojimo ar negaliojimo klausimą, kai sutartis ginčijama CK 1.91 straipsnyje nustatytais pagrindais, vienas iš kriterijų yra sandorio šalies, kuri teigia buvusi apgauta, elgesys po ginčijamos sutarties sudarymo. Nustatant sandorio šalies tikrąją valią, sandorio šalies elgesys vertintinas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį atitinkamomis aplinkybėmis. Ieškovas pasirašė spaudos sistemos priėmimo–perdavimo aktą tik po to, kai sistema buvo sumontuota ir instaliuota. Darbus atliko firmos „MAN Roland Finland Oy“, kurioje ir buvo užsakyta spaudos sistema, atstovai. Šių darbų atlikimo metu ieškovas turėjo visas galimybes pasitikrinti ir išsiaiškinti, ar įgytas daiktas atitinka tikrąją pirkėjo valią dėl įgyjamo daikto, ar šis daiktas atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Pasirašydamas priėmimo–perdavimo aktą ieškovas nenurodė jokių pretenzijų ar pastabų dėl perduodamo daikto neatitikties pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams, nors iki šio akto surašymo turėjo visas galimybes patikrinti daikto atitiktį sutarties sąlygoms. Tvirtindamas, kad įsigyta spaudos sistema neatitiko sutarties sąlygų, ieškovas rėmėsi tuo, kad spaudos sistemos instaliavimo metu nerasta „kokybės paketo“. Kolegijos nuomone, „kokybės paketo“ nebuvimo fiksavimas negali būti vertinamas kaip daikto trūkumas, dėl kurio daiktas galėtų būti laikomas neatitinkančiu pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytų reikalavimų, nes ginčijamoje pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas įsigyti daiktas (spaudos sistema) buvo užsakytas 2003 m. liepos mėnesį, o spaudos sistemos modeliai, kuriuose „kokybės paketas“ jau yra standartinė sudedamoji sistemos dalis, pradėti gaminti vėliau (nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio). Kolegija, remdamasi firmų „MAN Roland Finland Oy“ ir „MAN Roland Druckmaschinen AG“ raštais, sprendė, kad „kokybės paketo“ į ieškovo naudojamą spaudos sistemą įmontavimas buvo spaudos sistemos pagerinimas pagal kliento pageidavimą, bet ne sistemos trūkumo pašalinimas. Kolegija padarė išvadą, kad savo elgesiu ir veiksmais ginčijamo sandorio pagrindu daiktą įsigijęs asmuo patvirtino, jog įgytas daiktas atitinka šalių suderintas sandorio sąlygas ir reikalavimus. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovo nurodytą spaudos sistemos darbo blogą kokybę būtų lėmusios aplinkybės, susijusios su ginčijama pirkimo– pardavimo sutartimi įsigyto daikto pagaminimo momentu ar jo ankstesniu panaudojimu demonstraciniais tikslais. Kolegija padarė išvadą, kad byloje nebuvo įrodyti atsakovo nesąžiningi tyčiniai veiksmai, siekiant iškreipti ieškovo valią sudarant spaudos sistemos pirkimo–pardavimo sutartį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas I. Šapiro firma „InSpe“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, vertindami atsakovo veiksmus, netaikė CK 1.5, 6.4 straipsnių, 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.158 straipsnio ir 6.200 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančių sutarties šalių pareigą elgtis sąžiningai. Vienas iš UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų, perkeltas į CK 6.158 ir kitus straipsnius, reikalauja, kad sutarties šalis elgtųsi sąžiningai tiek sutarties sudarymo, tiek ir jos vykdymo metu. Atsakovo veiksmai neatitinka sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimų, nes atsakovas, suvokdamas, jog esminė sutarties sudarymo prielaida ir esminė jos sąlyga yra prekės naujumas, perdavė ieškovui prekę, neatitinkančią šios esminės sutarties sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK sutarčių teisės bendrosios dalies normos, perimtos iš UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kaip jos yra aiškinamos šių UNIDROIT principų komentare ir užsienio valstybių teismų bei tarptautinio arbitražo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005).

2. Teismai netaikė CK normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigas bei verslininko civilinę atsakomybę, nors, atsižvelgdami į sutarties pobūdį, tą privalėjo daryti. Pagal CK 6.196 straipsnio 1 dalį sutarties sąlyga dėl perkamo daikto naujumo buvo aiškiai išreikšta, todėl susitarimas dėl perkamo daikto naujumo buvo esminė sutarties sąlyga. Taigi pagal CK 6.317 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 6.327 straipsnio 1 dalį pardavėjas (atsakovas) privalėjo perduoti pirkėjui tokį daiktą, kuris būtų atitikęs pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, t. y. naują, nenaudotą daiktą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pardavėjas perdavė ne naują, o jau naudotą daiktą. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjo civilinė atsakomybė atsiranda už bet kokią prekės neatitiktį, taip pat ir už tokią, kuri paaiškėja jau po daikto perdavimo. Taigi atsakovas pažeidė pagrindinę savo kaip pardavėjo pareigą, įtvirtintą CK 6.317 ir 6.327 straipsniuose. Be to, teismų išvada, kad ieškinys būtų tenkintinas, jeigu būtų nustatyta atsakovo tyčia, prieštarauja CK 6.256 straipsnio 4 daliai. Atsakovas yra verslininkas ir jo veiksmų vertinimas pagal kaltės formą neturi teisinės reikšmės, nes pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį verslininkas atsako be kaltės.

3. Teismai netinkamai bei nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškino Lietuvos CK 1.91 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad apgaule gali būti pripažintas ne tik klaidingų žinių pranešimas, bet ir svarbių aplinkybių nutylėjimas kitai šaliai, kad pastaroji sudarytų šį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2005, 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003). Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovas UAB „Folis” pardavė UAB „Hanza lizingas” 2000 m. pagamintą spaudos sistemą „MAN Roland DICOpress 500“, tačiau perdavimo-priėmimo akte pasirašė, kad perduodama sistema yra pagaminta 2003 m.; kad atsakovas UAB „Folis” neinformavo pirkėjo, jog parduodama sistema iki sandorio sudarymo buvo demonstracinis aparatas ir buvo naudojama demonstraciniais tikslais parodoje. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaule pripažįstamas aplinkybių, kurios yra esminės sandorio sąlygos, nuslėpimas. Sutarties sąlyga dėl perkamo daikto naujumo buvo aiškiai išreikšta esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, todėl atsakovo nuslėpimas, jog perduotas daiktas nėra naujas, būtent ir reiškia apgaulę. Kiekvienam asmeniui, ketinančiam sudaryti tokį sandorį, aplinkybės dėl perkamo daikto pagaminimo metų ir naudojimo demonstraciniais tikslais turėtų įtakos formuojant valią. Teismai netyrė šių aplinkybių įtakos sandorio šalių valios formavimuisi, o apeliacinės instancijos teismas, nors ir konstatavo aplinkybes, atitinkančias apgaulės sampratą, tačiau nepagrįstai sprendė, ar atsakovas veiksmus (neteisingų pagaminimo metų nurodymas, nuslėpimas, jog spaudos sistema buvo naudojama kaip demonstracinis aparatas) atliko tyčia. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.91 straipsnį, nurodė, kad vertina šalies veiksmus sąžiningumo kriterijaus požiūriu. Bylą nagrinėję teismai apskritai nevertino atsakovo veiksmų taikydami sąžiningumo kriterijų.

4. Pagal sutarčių konsensualizmo principą, sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis) ir suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000), esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Nepaisant to, kad ieškovas paaiškino bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo objekto „naujumas” neabejotinai šalių buvo siejamas su pagaminimo metais, bylą nagrinėję teismai netyrė tikrųjų šalių ketinimų sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad teismai turi išsiaiškinti šalies valią, buvusią sandorio sudarymo metu, to asmens paaiškinimai apie jo suvokimą dėl sudaryto sandorio yra itin reikšmingi, nes neatskiriami nuo jo asmens, būtini sandorio teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003). Ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties šalys buvo atsakovas ir trečiasis asmuo, o ieškovas - asmuo, kurio naudai sudaryta sutartis. Trečiojo asmens atstovas, kuris davė paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, kaip ir ieškovas, patvirtino, kad buvo įsitikinęs, jog perkama spaudos sistema pagaminta 2003 m., kad nebuvo atsakovo informuotas, jog tai buvo demonstracinis aparatas, naudotas demonstravimo salėse ir parodose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad spaudos sistema pagaminta 2000 m. ir buvo naudojama demonstraciniais tikslais parodose, t. y. faktiškai konstatavo aplinkybes, kad ginčo mašina nėra „naujas“ aparatas, tačiau padarė išvadą, kad ji „2003 m. gali būti parduota kaip nauja“. Lingvistine prasme „naudotas“ ir „naujas“ – priešingas daikto savybes atitinkantys terminai. Naudotas daiktas nebeatitinka naujo daikto savybių. Teismo išvados, kad naudotas daiktas galėjo būti parduotas kaip naujas, neatitinka CK 6.156 straipsnyje įtvirtinto vieno iš fundamentalių civilinių santykių teisinio reguliavimo principų – sutarties laisvės. Šiuo atveju ieškovas išreiškė valią įsigyti naują daiktą ir teismai privalėjo nustatyti, ar jam ir iš tikrųjų buvo parduotas naujas daiktas, o ne aiškintis, ar naudotas daiktas galėjo būti parduotas kaip naujas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas teisminio nagrinėjimo ribas, konstatavo aplinkybes, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas ir dėl kurių nebuvo tarp šalių jokio ginčo. Kasatoriaus nuomone, pagal sutarties 3.3 punktą, kuriame nustatyta, kad turto perdavimas patvirtinamas priėmimo-perdavimo aktu, šis aktas tampa sudėtine sutarties dalimi. Šios sutarties sąlygos nė viena iš ginčo šalių neginčijo, taip pat neįrodinėjo, jog pasirašytas aktas nėra ginčijamos sutarties sudėtinė dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad priėmimo-perdavimo aktas nėra ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudėtinė dalis. Ši teismo išvada prieštarauja ir CK 6.180 straipsniui, kad bet koks rašytinis patvirtinimas, kuriuo numatoma papildomų ar pakeistų sutarties sąlygų, tampa sutarties dalimi. Nors ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamas daiktas apibrėžiamas kaip nauja spaudos sistema, turto priėmimo-perdavimo akte įrašius, kad perduodamas daiktas pagamintas 2003 m., tai tampa sudėtine sutarties dalimi ir esmine sąlyga, papildomai apibūdinančia perduodamą daiktą. Be to, tai patvirtina, kad ginčo objekto naujumą šalys siejo ir su daikto pagaminimo metais. Pardavėjas turto priėmimo-perdavimo akte nurodydamas, kad perduoda 2003 metais pagamintą daiktą, prisiėmė atitinkamą pareigą ir atsako už jos įvykdymą pagal CK 6.327 straipsnį.

6. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo nerūpestingas ir pasirašė turto perdavimo aktą, kuriame nurodyti neteisingi perduodamo daikto pagaminimo metai, tačiau tokius jo veiksmus pateisina tuo, jog ne atsakovas rengė šio akto tekstą, jog pagaminimo metai buvo perkelti iš lizingo sutarties, kurios šalis jis nebuvo. Tokios teismų išvados prieštarauja CK 6.185 straipsnio 3 daliai, kurioje imperatyviai nustatyta, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra įmonės, preziumuojama, kad su sutarties sąlygomis susipažinta tinkamai ir tos sąlygos yra privalomos pasirašiusiai šaliai.

7. Tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, tiek apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindimą, turėjo įvertinti visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 14 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą teismas privalo nurodyti argumentus, dėl kurių atmeta kai kuriuos įrodymus. Bylą nagrinėję teismai rėmėsi tik atsakovo pateiktais įrodymais bei visiškai nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų bei paties atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą. Teismai nepasisakė dėl šių įrodymų įrodomosios reikšmės bei vertinimo: 1) spaudos sistemos gamintojos - įmonės „Xeikon international” rašto, kuriame nurodyta, kad ieškovui perduota spaudos sistema nėra naujas aparatas, kad jis pagamintas dar 2000 m. birželį ir buvo perduotas įmonei „Man Roland“, kuri jį išsiuntė į Singapūrą ir naudojo kaip demonstracinį aparatą; 2) 2003 m. liepos 11 d. UAB „Folis“ užsakymo patvirtinimo, patvirtinančio, kad atsakovas užsakė demonstracinį aparatą, naudotą demonstravimo salėse, išspausdinusį mažiau nei 100 000 A4 formato atspaudų; 3) 2004 m. birželio 8 d. „MAN Roland Oy“ raštų, patvirtinančių, kad „Man Roland Finland OY“ UAB „Folis“ pardavė panaudotą demonstracinį aparatą „DICOpress 500“, kad ši mašina buvo naudojama Singapūre ne komercinei produkcijai, o demonstraciniais tikslais, taip pat jog šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos per derybas; 4) atsakovo atstovų A. M. ir S. T. paaiškinimų teisme; 5) įrodymų dėl garantinio termino; 6) to fakto, kad atsakovui buvo sumokėta kaina atitinkanti naujos spaudos sistemos kainą ir visiškai neatitinkanti faktinės daikto kainos; 7) apeliacinės instancijos teismui pateikto spaudos mašinomis prekiaujančios Latvijos įmonės „Starlett“ LTD 2006 m. vasario 15 d. rašto, kad verslo praktikoje yra privaloma nurodyti aplinkybes, kurių atsakovas nenurodė, t. y. aplinkybes, kad spaudos sistema buvo naudojama kaip demonstracinis aparatas, nurodant konkretų naudojimo laikotarpį bei parodų skaičių; 8) Trečiojo asmens atstovo paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.) teismas gali daryti išvadas, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau išvados turi būti daromos iš byloje esančių įrodymų visumos.

8. Asmens teisė į apeliaciją suprantama kaip galimybė iš esmės bylą peržiūrėti aukštesnės instancijos teisme neperžengiant apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo ribų, siekiant ištaisyti žemesnės instancijos teismo klaidas. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų įrodymų, netyrė, kokią įtaką spaudos sistemos naujumui galėjo turėti jos naudojimo demonstraciniais tikslais terminas, nebuvo tiriamos aplinkybės dėl garantinio termino, dėl CK 6.327 straipsnio netinkamo aiškinimo ir kt., todėl neišsamus ir nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas apeliacinės instancijos teisme vertintinas kaip procesinis pažeidimas, darantis neteisėtą ir nepagrįstą teismo procesinį sprendimą.

9. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės dėl atsakovo apgaulingų veiksmų. Ieškovas nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl ginčo spaudos sistemos kokybės ar kainos, todėl aplinkybės, ar perduotos mašinos kokybė buvo gera nebuvo įrodinėjamos šioje byloje ir teismas šių aplinkybių neturėjo vertinti. Be to, teismo išvados dėl kokybės paketo prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atliekant spaudos sistemos instaliavimo darbus ir neradus „kokybės paketo”, kuris taip pat turėjo būti instaliuojamas, instaliavimo ir apmokymų sutartyje jo nebuvimą ieškovas nurodė kaip trūkumą: „nebuvo rasta kokybės paketo”. Toks įrašas prieštarauja ir paneigia teismo prielaidą, kad tai buvo užsakymas papildomai instaliuoti „kokybės paketą”.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Folis“ prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, įvertinę visus byloje esančius duomenis, konstatavo, kad kasatoriui buvo perduota nauja spaudos sistema. Spaudos sistemos naujumo klausimas - fakto, o ne teisės klausimas, todėl kasatoriaus skundas turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad žemesniųjų instancijų teismai yra konstatavę, jog kasatoriui lizingo pagrindais buvo perleista nauja spaudos sistema. Analogiškai aplinkybės dėl kokybės paketo buvimo ar nebuvimo klausimas bei jo įtaka spaudos sistemos naujumui yra fakto klausimas.

2. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo CK normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigas bei verslininko civilinę atsakomybę, taikymo nepagrįsti, nes ieškinys pareikštas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Apgaulė, ginčijant sandorį pagal CK 1.91 straipsnį, gali pasireikšti tik esant vienos iš sandorio šalies kaltei ir tai turi įrodyti sandorį ginčijantis asmuo.

3. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismai tyrė, ar atsakovas nepranešė klaidingų žinių, tačiau neanalizavo, ar nebuvo apgaulės, nutylint svarbias aplinkybes. Teismai, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką tokio pobūdžio bylose, tyrė, ar nebuvo apgaulės nutylint svarbias aplinkybes, tačiau to nenustatė. Teismų išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismai vertino UAB „Folis“ veiksmus pagal CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus civilinės teisės principus. Be to, taikant šiuos principus privalo būti vertinami šalių veiksmai tiek iki sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu, tiek ir jai pasibaigus. UAB „Folis“ elgėsi sąžiningai: lizingo pagrindais pardavė kasatoriui vieną naują 8 spalvų spaudos sistemą, kurios kokybė ir komplektiškumas buvo aiškiai ir nedviprasmiškai suderintas su ieškovu (sutarties 1.3 punktas) ir pateiktas sutarties priede Nr. 1 (sutarties 1.3 punktas). Tuo tarpu ieškovo veiksmai nesuderinami su sąžiningumo ir protingumo principais: nors spaudos sistema jo netenkino, tačiau iki pat laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Folis“ prašymu pritaikymo jis aktyviai naudojosi šia spaudos sistema komerciniais tikslais, nors sistemos instaliavimo ir paleidimo metu galėjo matyti spaudos sistemos skaitiklį ir pagaminimo metus, tačiau dėl to jokių pretenzijų niekam nereiškė, nekreipė į tai dėmesio ir tik daugiau kaip po pusės metų pradėjo reikšti pretenzijas.

4. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad spaudos sistema „iki sandorio sudarymo buvo demonstracinis aparatas ir buvo naudojama demonstraciniais tikslais parodoje“ ir tai yra pagrindas teigti, jog jis buvo apgautas. UAB „Folis“ buvo informavęs kasatorių, kad spaudos sistemos įsigijimo metu tokių spaudos sistemų gamyba jau buvo nutraukta ir kad likę tik keletas vienetų, stovinčių įvairiose pasaulio parodose. Be to, parašu patvirtindamas susipažinimą su visomis pirkimo-pardavimo sutartyje išdėstytomis sąlygomis, ieškovas turėjo visas galimybes susipažinti su daikto įsigijimo sąlygomis, įskaitant ir sąlygas, išdėstytas firmos „MAN Roland Finland Oy“ pasirašytame užsakymo patvirtinime. Pažymėtina, kad spaudos sistema, kuri buvo naudojama parodoje demonstracijos tikslais, niekuo nesiskiria nuo analogiškų spaudos sistemų, kurios nebuvo naudojamos parodoje, tai patvirtina „MAR Roland Finland OY“ 2004 m. gruodžio 20 d. raštas. Tai reiškia, kad bet kuri nauja spaudos sistema, iškeliavusi iš gamintojo „MAN Roland Druckmachinen AG“ gamyklos, galėjo būti panaudota demonstracijoms parodoje, vėliau parduota kaip nauja galutiniams naudotojams. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad žodis „naudotas“ teismui pateiktuose dokumentuose atsirado atlikus vertimą iš anglų kalbos ir kasatorius šį žodį analizuoja atskirai nuo sakinio (frazės), kuriame šis žodis buvo pavartotas - „DICOpress 500“, kurio serijos numeris 19756/2013, buvo naudojamas IPP/Singapūre demonstraciniais tikslais, o ne komercinei produkcijai“ („MAN Roland Finland OY“ 2004 m. birželio 8 d. raštas). Iš sakinio, kuriame buvo pavartotas žodis „naudojamas“, akivaizdu, kad jis reiškia tik tam tikrą laikotarpį besitęsusį spaudos sistemos demonstravimą.

5. Nors kasatorius teigia, kad jis ketino įsigyti iš atsakovo sutarties sudarymo metais, t. y. 2003-iaisias, pagamintą spaudos sistemą, tačiau ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Ginčijamoje sutartyje pagaminimo metai neįrašyti ir prekės naujumas nesusietas su prekės pagaminimo metais, todėl teismai padarė teisingą išvadą, kad spaudos sistemos pagaminimo metų nėra pagrindo pripažinti šalių suderinta esmine ir būtina sutarties sąlyga. Kasatoriaus sutarties aiškinimas, siejant prekės naujumą su pagaminimo metais, kurie turėtų sutapti su sutarties pasirašymo metais, neatitinka protingumo principo, nes spaudos sistema galėjo būti pagaminta 2002 metų gruodžio paskutinėmis dienomis, o ieškovas ją galėjo įsigyti 2003 metų pirmosiomis dienomis - ir tai, jei būtų remiamasi kasatoriaus pozicija, reikštų, kad spaudos sistema nėra nauja ir kasatorius yra apgautas; spaudos sistema galėjo būti pagaminta 2003 metų sausio pirmosiomis dienomis, o kasatorius ją galėjo įsigyti 2003 metų pabaigoje – ir tai reikštų, kad spaudos sistema yra nauja. Netikslus įrašas turto priėmimo-perdavimo akte apie perduodamo daikto pagaminimo metus atsirado ne dėl UAB „Folis“ tyčinių nesąžiningų veiksmų, padarytų turint tikslą suklaidinti kitą pirkimo-pardavimo sandorio šalį, bet dėl trečiojo asmens naudojamos programinės įrangos sutarties sudarymo metu.

6. Teismai tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepažeidė CPK normų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2003 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas UAB „Folis“ įsipareigojo parduoti vieną naują 8 spalvų sistemą „MAN Roland DICOpress 500“ pirkėjui UAB „Hanza lizingas“ pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Šalys patvirtino, kad turtas pagal lizingo sutartį bus perduotas valdyti ir naudotis lizingo gavėjui I. Šapiro įmonei „InSpe“, kuris vykdant minėtą sutartį atlieka visas pirkėjo funkcijas, išskyrus apmokėjimą ir sutarties sąlygų keitimą. Lizingo gavėjui įtvirtinta teisė tiesiogiai pareikšti pretenzijas pardavėjui dėl turto kokybės, komplektiškumo ir atitikties sutarčiai. Sutarties priede Nr. 1 išvardytas turto komplektiškumas ir kokybė pagal sutarties 1.3 punktą. 2003 m. spalio 14 d. pirkėjas, pardavėjas ir lizingo gavėjas pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, kad perduodama pagal sutartį 8 spalvų spaudos sistema „MAN Roland DICOpress 500“, pagaminimo metai – 2003-ieji. Pardavėjas UAB „Folis“ 8 spalvų sistemą „MAN Roland DICOpress 500“ įsigijo iš „MAN Roland Finland Oy“. Aparatas, kurį pagal ginčijamą sutartį UAB „Folis“ pardavė pirkėjui UAB „Hanza lizingas“, buvo pagamintas 2000 m. birželio mėn. „Xeikon NV“ ir parduotas „MAN Roland“ bei naudojamas Singapūre demonstraciniais tikslais. Tokių spaudos sistemų gamintojo „MAN Roland Druckmaschinen AG“ (pirminė įmonė firmos „MAN Roland Finland Oy“ atžvilgiu) rašte nurodyta, kad vykdant spaudos sistemų „DICO Press 500“ įrengimų montavimo, instaliavimo, paleidimo darbus gali būti atliekama iki 100 000 vnt. testinių bandomųjų atspaudų. Ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyta spaudos sistema jos demonstravimo parodose ir demonstravimo salėse metu buvo padaryta atspaudų, kurių skaičius neviršija galimų atlikti bandomųjų testinių atspaudų skaičiaus tokio tipo spaudos sistemoms. Spaudos sistema buvo užsakyta 2003 m. liepos mėnesį, o spaudos sistemos modeliai, kuriuose „kokybės paketas“ jau yra standartinė sudedamoji sistemos dalis, pradėti gaminti vėliau (nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šioje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančia atsakovo UAB,,Folis” ir trečiojo asmens UAB,,Hanza lizingas” pasirašytą 2004 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį kaip sudarytą apgaulės būdu ir pritaikyti restituciją; priteisti iš atsakovo UAB,,Folis” ieškovo I. Šapiro įmonės „InSpe“ naudai patirtas 421 001,58 Lt išlaidas, kurias sudaro išpirkimo įmokos bei PVM, palūkanos, sutarties mokestis, sumokėtos draudimo įmokos, kelionės išlaidos, sumos, išleistos patalpoms įrengti, spaudos sistemą išjungti ir pervežti bei sandėliuoti, išlaidos darbuotojams išlaikyti, taip pat 1 000 000 Lt neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas bei 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Akivaizdu, kad visų kitų ieškinio reikalavimų nagrinėjimas priklauso nuo to, ar bus patenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia kaip sudarytą apgaulės būdu. Kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje yra tai, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai aiškino ir taikė Civilinio Kodekso 1.91 straipsnį, reglamentuojantį sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl apgaulės, nes šiuo pagrindu buvo pareikštas reikalavimas dėl ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Kasacinio skundo argumentai, susiję dėl Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigas bei verslininko civilinę atsakomybę, netaikymo, nesudaro kasacijos dalyko, nes nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas ne dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, o dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl apgaulės.

Civilinio kodekso 1.91 straipsnyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies ieškinį. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Kasacinio skundo argumentai, kad ieškinio tenkinimui nebūtina nustatyti ieškovo veiksmuose tyčios, nepagrįsti. Teisėjų kolegija jau pažymėjo, kad ieškovas nereiškė reikalavimo dėl sutartinės atsakomybės taikymo, o prašė sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001, 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002, 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003). Taigi apgaulė gali pasireikšti tik tyčia ir tam, kad būtų pripažintas sandoris negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės, būtina nustatyti tyčinius veiksmus, kurie gali pasireikšti tiek tylėjimu, tiek aktyviais veiksmais. Taigi teismai tinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 1.91 straipsnį ir nenukrypo nuo suformuotos praktikos, aiškindamiesi, ar atsakovas veikė tyčia.

Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad apgaule gali būti pripažintas ne tik klaidingų žinių pranešimas, bet ir svarbių aplinkybių nutylėjimas kitai šaliai, kad pastaroji sudarytų šį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2005, 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003). Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdami bylą teismai taikė Civilinio kodekso 1.91 straipsnį nenukrypdami nuo suformuotos praktikos šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad turi būti vertinama, ar atsakovas, kaip ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties šalis, atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Taigi buvo tiriama tiek aplinkybės, ar atsakovas tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias, tiek ar tyčia nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio sąlygų, siekdamas suklaidinti ieškovą, tačiau tokių aplinkybių teismai nenustatė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant nustatyti, ar sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, svarbu aiškintis ne vien tik, ieškovo teigimu, jį apgavusios šalies veiksmus ruošiantis sudaryti sandorį bei jo sudarymo metu, bet svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės buvimo abiejų šalių veiksmai turėtų būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovas teigia, kad atsakovas jam pardavė ne 2003 m. pagamintą naują spaudos sistemą, o jau naudotą ir taip apgavo ieškovą, nes buvo tariamasi dėl naujos spaudos sistemos įsigijimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų jau nustatytų aplinkybių. Taigi teismai byloje yra nustatę, kad pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta atsakovo ir trečiojo asmens, sutarties objektas buvo apibrėžtas kaip,,nauja 8 spalvų spaudos sistema MAN Roland DICO press 500”. Nepaisant to, teismų sprendimais buvo konstatuota, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui, tariantis dėl ginčo aparatūros įsigijimo, buvo žinoma, jog firma,,MAN Roland” yra nutraukusi ieškovo pageidaujamos įsigyti konkrečios spaudos sistemos gamybą ir kad galima įsigyti tik demonstravimui parodose esančius aparatus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčijamą spaudos sistemos pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė 2003 m. liepos 14 d. Šią dieną ieškovas ir trečiasis asmuo UAB,,Hanza lizingas” pasirašė ir lizingo sutartį. Spaudos sistema ieškovui buvo pristatyta 2003 m. rugsėjo 16 d. (T. 1, b. l. 17), o 2003 m. spalio 9 d. buvo pasirašyta instaliavimo ir apmokymo sutartis, kurioje konstatuota, kad atlikti visi aparatūros instaliavimo pas ieškovą darbai bei darbo su aparatu apmokymai (T. 1, b. l. 18-19). Tik atlikus visus instaliavimo darbus ir apmokius personalą dirbti su spaudos sistema, 2003 m. spalio 14 d. buvo pasirašytas minėtos sistemos priėmimo-perdavimo aktas, kurį pasirašė trys šalys: ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo. Šio akto 3 punkte konstatuojama, kad pasirašydamas šį aktą lizingo gavėjas (ieškovas) patvirtina, kad turtas, jo komplektacija, kokybė, techninė būklė atitinka turto pirkimo dokumentuose (pirkimo-pardavimo sutartyje, PVM sąskaitoje – faktūroje, važtaraštyje ir kt.), lizingo sutartyje ir jų prieduose sutartas sąlygas, pateikti visi turto valdymui, naudojimui, aptarnavimui būtini dokumentai, kad pardavėjas įvykdė visus įsipareigojimus pagal pirkimo dokumentus. Taigi pretenzijų, pasirašant spaudos sistemos priėmimo-perdavimo aktą, ieškovas niekam nepareiškė. Pažymėtina ir tai, kad aparatūros montavimo ir instaliavimo darbus atliko bei dirbti su ja apmokė firmos,,MAN Roland Finland Oy”, kurioje ir buvo užsakyta spaudos sistema, atstovai. Taigi ieškovas turėjo visas įmanomas galimybes pamatyti, įsitikinti, o prireikus ir pasitikslinti kreipdamasis į dirbančius specialistus (apmokančius, konsultuojančius) dėl įsigyto aparato charakteristikų, kartu ir jo pagaminimo metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismai, vertindami atsakovo veiksmus, netaikė Civilinio kodekso normų, įpareigojančių atsakovą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Teismai pagrįstai analizavo tiek atsakovo, tiek ieškovo veiksmus ir elgesį ginčo sutarties sudarymo metu, objektyviai vertino byloje surinktus įrodymus. Dėl šių aplinkybių kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad buvo pažeistos Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, nebuvo aiškintasi tikrųjų šalių ketinimų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš bylos medžiagos nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovas įrodė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės ir todėl gali būti pripažintas negaliojančiu. Nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai, kad teismai rėmėsi tik atsakovo pateiktais įrodymais bei visiškai nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų bei paties atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Teismai savo sprendimuose analizavo šalių pateiktus įrodymus ir vertino spręsdami, ar ginčijama sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės.

Konstatavus, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas jį apgavo sudarant ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako, nes jie yra arba dėl fakto klausimų, arba juridiškai nereikšmingi šioje situacijoje.

Kasaciniam teismui, atmetus kasacinį skundą, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme. Pagal atsakovo ir advokatų pasirašytą teisinių paslaugų sutartį atsakovas įsipareigojo sumokėti 3000 Lt už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 298 1 punktą už atsiliepimą į kasacinį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 1200 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nustatytus kriterijus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą atsakovui priteistina iš ieškovo 1200 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo I. Šapiro firmos „InSpe“ (į. k. 2065038) atsakovo UAB „Folis“ (į. k. 1040305) naudai 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Sigitas Gurevičius

Algimantas Spiečius