Dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB SEB Vilniaus banko prašymą įregistruoti įkeitimo lakštą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. Laurinaitienės įmonei „Elvaista“ ir Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarei J. Valaitienei

Civilinė byla Nr. 3K-3-641/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.6.1; 128.17 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Laurinaitienės įmonės „Elvaista“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB SEB Vilniaus banko prašymą įregistruoti įkeitimo lakštą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. Laurinaitienės įmonei „Elvaista“ ir Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarei J. Valaitienei.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas AB SEB Vilniaus bankas prašė įregistruoti įkeitimo lakštą, kuriuo įkeičiamas A. Laurinaitienės įmonei „Elvaista“ priklausantis turtas – apyvartoje esančios prekių atsargos (panaudoti automobiliai), užtikrinant skolininko A. Laurinaitienės įmonės „Elvaista“ 72 405 eurų paskolos pagal 2005 gegužės 25 d. kredito sutartį Nr. 1850507110437-04 su kreditoriumi AB SEB Vilniaus banku grąžinimą. Šalių susitarimu įkeičiamų daiktų vertė yra 405 220 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2006 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo AB SEB Vilniaus banko prašymas įregistruoti įkeitimo lakštą buvo atmestas ir grąžintas pareiškėjui. Hipotekos teisėjas nustatė, kad įkeičiamas turtas (prekių atsargos – automobiliai) yra individualiais požymiais apibūdinti daiktai, kurie vienu ar kitu būdu atskiriami nuo kitų vienarūšių daiktų (CK 4.4 straipsnis), be to, tai yra kilnojamieji daiktai, kurie privalo būti įregistruoti turto registre (CK 4.253 straipsnio l dalis). Teisėjas nurodė, kad pagal Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-96, 25.4 punktą, įkeičiant automobilį (identifikuojamą kilnojamąjį daiktą, įregistruotą turto registre), įkeitimo lakšte duomenys rašomi iš transporto priemonės registracijos dokumento, nurodant daikto tipą, markę, valstybinį numerį, registracijos liudijimo numerį, registracijos vietą. Pareiškėjo pateiktame įregistruoti įkeitimo lakšte nenurodyti įkeičiamus daiktus identifikuojantys duomenys, lakštas užpildytas nesilaikant Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos nuostatų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. Laurinaitienės įmonės „Elvaista“ atskirąjį skundą, 2006 m. birželio 9 d. nutartimi skundą atmetė ir Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2006 m. kovo 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo teisėjo argumentais, kad įkeitimo lakšte nurodytas įkeičiamas turtas – panaudoti automobiliai – yra individualiais požymiais apibūdinti daiktai (CK 4.4 straipsnis), ir iš to padaryta išvada, jog įkeitimo lakštas užpildytas nesilaikant Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos nuostatų 25.4 punkto reikalavimų. Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad įmonė verčiasi prekyba automobiliais ir kad jie įmonėje apskaitomi kaip prekių atsargos, negali pašalinti Instrukcijos nuostatų pažeidimo. Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad, sprendžiant prašymą dėl įkeitimo įregistravimo, reikėjo vadovautis Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 25.5.7 punkto nuostatomis.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, prisidėjimai prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. Laurinaitienės įmonė „Elvaista“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – patenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti įkeitimo lakštą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, nenurodydamas konkrečių motyvų, kurių pagrindu atmetė suinteresuoto asmens argumentus, išdėstytus atskirajame skunde, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus. Apygardos teismas nepateikė motyvuotų išvadų, o tik pakartojo pirmosios instancijos teismo hipotekos teisėjo nutartyje nurodytus teiginius.

2. Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos nutarimu Nr. 1 patvirtinto 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ II dalyje „prekių atsargos“ yra apibrėžtos kaip trumpalaikis turtas – pirktos prekės, skirtos perparduoti, ir kt. nurodytas turtas. Teismai į tai ir į byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su įmonės turto apskaita, neatsižvelgė, todėl neįvertino, kad prašomo įregistruoti įkeitimo lakšto pagrindu yra įkeičiamas ne skolininkui priklausantis ilgalaikis turtas, kuris įkeitimo santykiuose turi būti identifikuotas, bet prekių atsargos, t. y. trumpalaikis turtas, kurio detaliai identifikuoti nereikia. Teismai nepagrįstai prekių įkeitimo teisiniams santykiams taikė ne CK 4.202 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias būtent tokio pobūdžio santykius, bet CK 4.4 straipsnį ir 4.253 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 4.202 straipsnį įkaito davėjas, įkeitęs apyvartoje esančias prekių atsargas, turi teisę keisti įkeistų prekių atsargų sudėtį ir formą su sąlyga, kad nemažės bendra jų vertė. Taigi skolininkas A. Laurinaitienės įmonė „Elvaista“, vykdydamas jo steigimo dokumentuose numatytą veiklą, turėjo teisę įkeisti automobilius kaip apyvartoje esančias prekes, taip pat šiuos automobilius parduoti ir įsigyti kitus automobilius, kurie, kaip prekių atsargos, taptų įkeitimo objektu jų įsigijimo nuosavybėn momentu.

3. Teismai, netinkamai parinkę taikytiną CK normą (netaikydami CK 4.202 straipsnio, kurį privalėjo taikyti), nepagrįstai nurodė, kad įkeitimo lakštas turėjo būti užpildytas laikantis Instrukcijos 25.4 punkto reikalavimų. Šiuo atveju turėjo būti taikomas Instrukcijos 25.5.7 punktas, kuriame nustatyta, kad, įkeičiant prekių atsargas, įkeitimo lakšte turi būti nurodyta prekių rūšis, laikymo vieta, kiekis, bendra vertė. Kadangi pagal CK 4.202 straipsnį įkeičiant esančias apyvartoje prekių atsargas (prekes, žaliavas, pusgaminius, pagamintą produkciją), prekių atsargų sudėties ir kiekio pagal atskiras rūšis nurodyti nereikia, tai skolininkui prievolės įvykdymui užtikrinti įkeičiant prekių atsargas, esančias apyvartoje, įkeitimo lakšte turi būti nurodyti tik šie duomenys: prekių rūšis, laikymo vieta ir bendra vertė.

Pareiškėjas AB SEB Vilniaus bankas ir suinteresuotas asmuo Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė J. Valaitienė pareiškė prisidėjimus prie kasacinio skundo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pareiškėjo AB SEB Vilniaus banko pateiktu įregistruoti įkeitimo lakštu įkeistas A. Laurinaitienės įmonei „Elvaista“ priklausantis turtas – apyvartoje esančios prekių atsargos (panaudoti automobiliai), užtikrinant skolininko A. Laurinaitienės įmonės „Elvaista“ 72 405 eurų paskolos pagal 2005 gegužės 25 d. kredito sutartį Nr. 1850507110437-04 su kreditoriumi AB SEB Vilniaus banku grąžinimą. Įkeitimo lakšte nenurodyti automobilių (individualiais požymiais apibūdinto, registruotino kilnojamojo turto) identifikaciniai duomenys, nustatyti Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos nuostatų 25.4 punkte.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo

CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimai pažeidžiami, jeigu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodomi ar neišdėstomi teismo padarytų išvadų motyvai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas išvadas motyvuoja tais pačiais teiginiais kaip pirmosios instancijos teismas, tai savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad teismo nutarties išvados yra nemotyvuotos. Motyvų paskirtis yra pagrįsti išvadas, kurios turi atsakyti į iškeltus klausimus. Jeigu apeliaciniame skunde keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie buvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo, tai gali būti, kad apeliacinės instancijos teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Svarbu yra ne tai, kad apeliacinės instancijos teismo dokumente pakartojami pirmosios instancijos teismo teiginiai, argumentai ar motyvai. Tokio draudimo CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose nėra, kitos CPK normos jo taip pat nenumato. Toks draudimas ir nebūtų pagrįstas, nes gali būti, kad tam tikrai išvadai padaryti galimas tik vienintelis motyvas. Aplinkybė, kad apeliacine tvarka priimtame dokumente pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai pakartojami, negali būti vertinama kaip apeliacijos neįvykdymas, nes tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos motyvus, nors ir pateiktus pirmosios instancijos teismo, apsvarstė ir įvertino, o nurodydama savo procesiniame dokumente pateikė juos kaip savo apsvarstytus ir patvirtintus bei, jos nuomone, pagrįstus ir teisėtus. Teismo priimamas dokumentas turi būti motyvuotas, t. y. turi būti nurodyti teisinio ir faktinio pobūdžio paaiškinimai. Jų nebuvimas arba formalus nurodymas, vadinamieji pseudomotyvai (pvz., nuorodos, kad išvados nepagrįstos ar neteisėtos, nepaaiškinant, kodėl ir iš ko išplaukia toks teiginys), yra procesinių reikalavimų pažeidimas, bet prie tokių pažeidimų nepriskiriamas kitos instancijos teismo motyvų pakartojimas. Į tuos pačius klausimus ir argumentus apeliacinės instancijos teismas gali atsakyti tokiais pat motyvais kaip ir pirmosios instancijos teismas, ir tai nevertinama kaip motyvų nenurodymas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus pripažino nepagrįstais (išvada), o nepagrįstumą grindė teiginiais, nurodytais pirmosios instancijos teismo nutartyje (motyvai). Esant tokioms aplinkybėms, negalima teigti, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nurodė visiškai nemotyvuotas išvadas.

Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl įkeitimo objekto

Kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK normas, reglamentuojančias įkeitimo teisinius santykius, taip pat Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos nuostatas, pripažintinas pagrįstu.

Pagal CPK 549 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant prašymą įregistruoti sutartinį įkeitimą, Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka patikrinama, ar įkeitimo lakštas surašytas teisingumo ministro nustatyta forma, ar jis yra visas ir tinkamai užpildytas bei patvirtintas notaro, ar surašytas laikantis įstatymų reikalavimų, ar sumokėta rinkliava. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų 42 ir 70 punktus vienas iš įkeitimo lakštui keliamų reikalavimų yra jo išsamus užpildymas; hipotekos teisėjas, atlikdamas prašymo įregistruoti įkeitimą teisinį tyrimą, patikrina, ar daiktas gali būti įkeistas, taip pat ar jis tinkamai identifikuotas (46.3 punktas); jeigu prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų, hipotekos teisėjas rašytine motyvuota nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti arba atmeta prašymą įregistruoti hipoteką (49 punktas); 17.7 punkte nurodyta, kad vieni iš hipotekos registre įrašomų duomenų apie sutartinius įkeitimus – tai įkeitimo objekto aprašymas, kad objektą būtų galima identifikuoti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-96 patvirtintos Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 25.4.1 punkte nurodyta, kad, įkeičiant transporto priemonę, įregistruotą kelių transporto priemonių registravimą vykdančioje įstaigoje (t. y. registruotiną kilnojamąjį daiktą), iš transporto priemonės registracijos dokumento įrašomi šie duomenys: identifikavimo numeris, tipas, valstybinis numeris, registracijos liudijimo numeris, markė, registracijos vieta; 25.5.7 punkte nurodyta, kad prekių atsargos (įkeitimo objektai, kurie neregistruojami turto registruose) aprašomos nurodant prekių rūšį, laikymo vietą, kiekį ir bendrą vertę, o tais atvejais, kai pagal CK 4.202 straipsnį įkeičiamos esančios apyvartoje prekių atsargos (prekės, žaliavos, pusgaminiai, pagaminta produkcija), prekių atsargų sudėties ir kiekio pagal atskiras rūšis nurodyti nereikia.

Šioje byloje, taikant nurodytas nuostatas, kyla klausimas, ar automobiliai gali būti įkeičiami pagal įkeitimo lakštu įformintą sutartinį įkeitimą kaip prekių atsargos ir kokie įkeitimo objekto identifikavimo duomenys tokiu atveju turi būti įrašomi įkeitimo lakšte. Siekiant atsakyti į iškeltą klausimą, nurodytas nuostatas reikėtų aiškinti vadovaujantis įstatymų viršenybės, sutarčių laisvės principais, taip pat CK nuostatomis dėl įkeitimo objektų. Sutartinis įkeitimas yra sandorio (įkeitimo objekto savininko vienašalio pareiškimo ar įkeitimo sutarties) pagrindu atsiradęs prievolės užtikrinimo būdas (CK 4.199 straipsnio 1 dalis), todėl vertinant įkeitimo lakšto teisėtumą atsižvelgtina į bendrąsias sutarčių teisės normas.

Pagal CK 1.2 straipsnio nuostatas civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius ir kt. principais; civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Sutarčių laisvės principo esmė atskleidžiama CK 6.156-157 straipsniuose, pagal kurių nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams; sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, tačiau negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Iš šių nuostatų išplaukia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai gali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis teisėmis, jeigu nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, taip pat kitų asmenų teisių ar viešojo intereso. Taigi, vertinant civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmus teisėtumo aspektu, būtina patikrinti ne tai, ar yra konkreti teisės norma, leidžianti atlikti tokius veiksmus (sudaryti susitarimus), bet, priešingai, ar nėra nustatyto tokių veiksmų atlikimo draudimo.

Pagal CK 4.201 straipsnio nuostatas įkeitimo objektu gali būti kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės. CK 4.202 straipsnio norma reglamentuoja prekių atsargų, esančių apyvartoje, kaip specifinio įkeitimo objekto, ypatumus: įkaito davėjas turi teisę keisti įkeistų prekių atsargų sudėtį ir formą su sąlyga, kad nemažės bendra jų vertė. Tai reiškia, kad, įkeičiant prekių atsargas, įkeičiami ne konkretūs daiktai, bet tam tikras prekių kiekis už tam tikrą šalių susitartą vertę. Šiuo atveju konkretūs daiktai, sudarantys įkeistą prekių atsargų visumą, nėra apsunkinti įkeitimu, nes įkaito davėjui juos leidžiama parduoti ir jų vietoje įgyti naujus. CK 4.202 straipsnio nuostatos nedraudžia kaip prekių, esančių apyvartoje, atsargas įkeisti ne tik neregistruotinus, bet ir registruotinus kilnojamuosius daiktus, jeigu tie daiktai įkaito davėjo buhalteriniuose dokumentuose apskaitomi kaip trumpalaikis materialusis turtas – prekės. Sutarties šalys yra laisvos susitarti, kad kaip prekių atsargos būtų įkeičiami registruotini kilnojamieji daiktai (šioje byloje – automobiliai). Atsižvelgiant į prekių atsargų, kaip įkeitimo objekto, prigimtį, reikalavimas įkeitimo lakšte nurodyti kiekvienos prekės identifikavimo duomenis yra nepriimtinas, nes, minėta, konkretūs daiktai nėra apsunkinami įkeitimu (įkaito davėjui juos pardavus, įkeitimas šiems daiktams pasibaigia, tačiau jis lieka prekių atsargoms už šalių susitartą įkeitimo sumą). Šioje byloje įkaito turėtojas sutiko su tokios rūšies įkeitimu, be to, nenustatyta ir imperatyviųjų teisės normų ar viešojo intereso pažeidimų, todėl nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti įregistruoti įkeitimo lakštą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismo hipotekos teisėjo ir apygardos teismo teisėjų kolegijos argumentai dėl automobilių, įkeičiamų kaip apyvartoje esančios prekių atsargos, identifikavimo duomenų nurodymo įkeitimo lakšte (Instrukcijos 25.4 punktas) yra nepagrįsti įstatymo nuostatomis ir prieštarauja vienam iš kertinių civilinėje teisėje sutarčių laisvės principui. Dėl tokių argumentų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutartys naikintinos ir, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje faktinės aplinkybės yra visiškai aiškios ir sprendžiami tik materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kurie yra kasacinio teismo kompetencija, priimtinas naujas sprendimas – prašymą įregistruoti sutartinį įkeitimą patenkinti (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2006 m. kovo 24 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo AB SEB Vilniaus banko prašymą patenkinti.

Įpareigoti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių įregistruoti 2006 m. kovo 21 d. įkeitimo lakštą, kuriuo įkeičiamas A. Laurinaitienės įmonės „Elvaista“ (į. k. 133050951) apyvartoje esančios prekių atsargos (panaudoti automobiliai), esančios Kaune, Taikos pr. 135, už 405 220 Lt sumą, užtikrinant skolininko A. Laurinaitienės įmonės „Elvaista“ 72 405 eurų paskolos pagal 2005 gegužės 25 d. kredito sutartį Nr. 1850507110437-04 su kreditoriumi AB SEB Vilniaus banku grąžinimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis