Civilinė byla Nr.3K-3-639/2006 Procesinio sprendimo kategorija 60
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kordulė“ kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Fudo“ ieškinį atsakovui UAB „Kordulė“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Fudo“ nurodė, kad atsakovas UAB „Kordulė“ atvežė jam krovinį – 8500 kg šviežių grybų (voveraičių), kurių kaina 5,50 EUR už kilogramą, viso – 46 750 EUR. Atsakovo vežto krovinio CMR važtaraštyje Nr. KA 0000417 buvo nurodyta, kad prekė greitai gendanti, laikymo temperatūra - + 2 C - + 4 C laipsniai. Tačiau šviežios voveraitės buvo vežamos pažeistu temperatūriniu režimu, ko pasėkoje krovinys nukentėjo, o jis (ieškovas) patyrė nuostolių. 2004 m. spalio 5 d. ieškovo bendrovė pareiškė vežėjui (atsakovui) pretenziją dėl krovinio sugadinimo 62 773,63 Lt sumai. UAB „ERGO Lietuva“, kurioje atsakovas UAB „Kordulė“ yra apsidraudęs vežėjų automobiliais civilinės atsakomybės draudimu, kreipėsi į nepriklausomus ekspertus krovinio sugadinimo priežastims ir žalos dydžiui nustatyti. 2004 m. spalio 4 d. ekspertizės aktu Nr. 102 ir jo Priedu buvo nustatytas 50 218,91 Lt dydžio nuostolis bei konstatuota, kad šviežių grybų kokybė pablogėjo dėl temperatūrinio režimo pažeidimo transportavimo metu. Remdamasi eksperto išvada ir laikydama, kad vežėjo (atsakovo) vairuotojas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų reguliariai tikrinti šaldymo prietaisų būklę ir palaikyti nurodytą temperatūrą transportavimo metu (priedas Nr. 2 prie draudimo poliso Nr. 102290), draudimo bendrovė kompensavo ieškovui 21 652,15 Lt nuostolių. Manydamas, kad likusią nuostolių dalį turi atlyginti atsakovas, ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovo 28 556,76 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005 m. sausio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ieškovo nurodytais pagrindais.
Atsakovui pateikus prieštaravimus, Mažeikių rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 5 d. galutiniu sprendimu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 4 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir ieškinį patenkino. Nustatęs, kad krovinį priėmęs vežėjo vairuotojas, nors ir matė, kad krovinys pervežimo metu buvo perkrautas, ir dėl to buvo pažeista laisva šalto oro cirkuliacija tarp dėžučių, tačiau nepadarė apie tai jokios žymos važtaraštyje, niekam apie tai nepranešė ir gabeno prekes toliau, teismas sprendė, kad tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo atleisti atsakovą (vežėją) nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą. Ieškovo 2004 m. spalio 5 d. atsakovui pareikštą pretenziją, kuria ieškovas prašė atsakovo atlyginti dėl sugadinto krovinio patirtus nuostolius, įvertinęs kaip tinkamą ir pakankamą pretenziją, kuri pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punktą sustabdo ieškinio senaties termino eigą reikalavimams dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pareikšti (nes iš pretenzijos aiškiai nustatomas ieškovo reikalavimo pobūdis, dydis ir vežėjo atsakomybės pagrindas), teismas laikė, kad ieškovas nepraleido CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. birželio 27 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. galutinį sprendimą iš esmės paliko nepakeistą; sumažino iš atsakovo priteistų palūkanų dydį ir priteisė ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2005 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Spręsdama dėl vežėjo (atsakovo) atsakomybės už krovinio sugadinimą, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad krovinio iškrovimo vietoje buvo atliktas atsakovo vežto krovinio (šviežių voveraičių, važtaraštyje nurodytų kaip greitai gendančių produktų) būklės įvertinimas, ir šio įvertinimo rezultatai (88,89 proc. krovinio vertės netekimas arba 50 218,91 Lt padarytos žalos dydis) buvo užfiksuoti 2004 m. spalio 4 d. ekspertizės akte Nr. 102 ir jo Priede, kurių šalys neginčijo. Faktas, kad krovinys buvo sugadintas pakrovimo metu, byloje nėra nustatytas. Vežėjo vairuotojas matė, kad krovinys buvo kraunamas iki refrižeratoriaus lubų, tačiau nei įspėjo apie tai siuntėją, nei padarė apie tai žymą važtaraštyje, nei atsisakė vežti krovinį. Be to, ekspertizės akte nustatyta, kad šviežių voveraičių kokybė pablogėjo dėl temperatūrinio režimo pažeidimo transportavimo metu, o ne dėl netinkamai sukrauto krovinio gabenimo. Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, įrodo vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepraleido CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, nes 2004 m. spalio 5 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria prašė atlyginti dėl krovinio sugadinimo patirtus nuostolius. Šioje pretenzijoje aiškiai nurodytas reikalavimo pobūdis, dydis ir vežėjo atsakomybės pagrindas, todėl ji sustabdė ieškinio senaties termino eigą ieškovo reikalavimui pareikšti. Atsakovas per protingą terminą neatsakė į ieškovo pareikštą pretenziją (CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punktas), ir tai, kolegijos nuomone, prilyginama sutikimui dėl pretenzijoje pareikštų nuostolių atlyginimo. Be to, gavėjas (ieškovas), priimdamas krovinį, atliko krovinio būklės ekspertizę ir ja remdamasis padarė atitinkamas žymas važtaraštyje. Tokie krovinio gavėjo veiksmai, kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad vežėjas buvo tinkamai informuotas apie krovinio sugadinimą, t. y. taip, kaip to reikalauja CMR konvencija. Atkreipusi dėmesį į tai, kad CMR konvencijos 27 straipsnyje yra nustatytas 5 proc. metinių palūkanų dydis, todėl teismas, priteisdamas palūkanas pagal prievoles, turi taikyti šią metinių palūkanų normą, teisėjų kolegija, priteistų iš atsakovo palūkanų dydį sumažino iki 5 proc.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Kordulė“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. galutinį sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 32 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ 47 punkte duotų išaiškinimų, todėl nepagrįstai sprendė, kad vežėjas buvo tinkamai informuotas apie krovinio sugadinimą, ir tai lėmė nepagrįstą teismų išvadą dėl ieškinio senaties termino eigos sustabdymo. CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatytai pretenzijai, sustabdančiai ieškinio senatį, keliami griežtesni reikalavimai nei įprastai pretenzijai ar reklamacijai (CMR konvencijos 30 straipsnis). Vien iš rašytinio reikalavimo, be reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, vežėjas negali nuspręsti dėl atlygintinos žalos dydžio ir pagrindo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas kartu su 2004 m. spalio 5 d. pretenzija būtų pateikęs ir dokumentus, pagrindžiančius jo reikalavimą. Ieškovo prašomos atlyginti žalos dydis ir priežastys buvo nustatyti 2004 m. spalio 4 d. ekspertizės akte Nr. 102, surašytame praėjus 3 paroms po krovinio perdavimo gavėjui, nedalyvaujant vežėjo atstovams, todėl vežėjas (kasatorius) negalėjo įvertinti ieškovo 2004 m. spalio 5 d. pretenzijos pagrįstumo, o tokia pretenzija negali būti laikoma pretenzija CMR konvencijos 32 straipsnio prasme, t. y. pretenzija, sustabdančia ieškinio senaties termino eigą. Be to, pretenzijos ir/ar ją pagrindžiančių dokumentų pateikimas vežėjo civilinės atsakomybės draudikui, o ne tiesiogiai vežėjui, taip pat negali būti laikoma pretenzija, sustabdančia ieškinio senaties terminą (CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punktas). Kasatoriaus teigimu, ieškovui neįrodžius, kad jis įteikė vežėjui pretenziją, sustabdančią senaties termino eigą (CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punktas), teismai turėjo taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo krovinio pristatymo dienos, t. y. 2004 m. spalio 1 d. Kadangi vienerių metų terminas pasibaigė 2005 m. spalio 3 d., o UAB „Fudo“ ieškinį teismui pateikė tik 2005 m. gruodžio 29 d., tai teismai turėjo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Fudo“ prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad į CMR važtaraštį įrašyta reklamacija atitiko CMR konvencijos 30 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Vežėjui apie įvykį buvo pranešta, tačiau jis į pateiktą reklamaciją nereagavo ir priemonių žalos dydžiui nustatyti nesiėmė, todėl žalos dydis buvo nustatytas vežėjo draudiko prašymu nepriklausomų ekspertų. Ekspertizės aktas Nr. 102 atsakovui buvo išsiųstas. Gavęs 2004 m. spalio 5 d. pretenziją, turėdamas draudiko pateiktą ekspertizės aktą ir trečiąjį CMR važtaraščio egzempliorių su reklamacija dėl krovinio gabenimo pažeidžiant temperatūrinį režimą, atsakovas turėjo pakankamai duomenų sprendimui dėl pretenzijos pagrįstumo priimti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
2004 m. rugsėjo 4 d. atsakovas UAB „Kordulė“ priėmė vežimui krovinį (šviežius grybus), kurio vežimas buvo įformintas 2004 m. rugsėjo 29 d. CMR važtaraščiu Nr. KA 0000417. Krovinio gavėju CMR važtaraštyje nurodytas ieškovas UAB „Fudo“. 2004 m. rugsėjo 30 d. krovinio iškrovimo metu buvo pastebėta, kad dalis krovinio yra sugadinta. CMR važtaraščio 24 grafoje buvo įrašyta reklamacija dėl pakeisto temperatūrinio režimo. 2004 m. spalio 5 d. ieškovas (gavėjas) pareiškė atsakovui (vežėjui) pretenziją dėl krovinio sugadinimo 62 773,63 Lt sumai. Atsakovo civilinės atsakomybės draudiko UAB „ERGO Lietuva“ iniciatyva buvo nustatyta krovinio sugadinimo priežastis ir dydis. 2004 m. spalio 4 d. ekspertizės aktu Nr. 102 ir jo priedu apskaičiuota 50 218,91 Lt dydžio nuostolių suma, dalį kurios (21 652,15 Lt) ieškovui kompensavo draudimo bendrovė, o likusios nuostolių dalies (28 556,76 Lt) atlyginimo ieškovas reikalauja iš atsakovo.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 32 straipsnį, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas (vežėjas) buvo tinkamai informuotas apie krovinio sugadinimą ir tai sustabdė ieškinio senaties termino eigą.
Byloje nustatyta, kad atsakovas (vežėjas) gabeno iš Rusijos į Lietuvą (Kauno m.) 32 padėklus, 4608 dėžutes šviežių voveraičių. CMR važtaraštyje buvo nurodyta, kad tai yra greitai gendanti prekė, transportuotina esant + 20 C - + 40 C temperatūrai. Vežėjas, priimdamas krovinį vežti, jokių pastabų nepadarė. 2004 m. spalio 1 d. atgabenus krovinį gavėjui ir šiam atidarius automobilį-refrižeratorių, buvo pastebėta, kad voveraitės yra apgedusios, todėl jų iškrovimas buvo sustabdytas iki atvyks vežėjo draudiko atstovas. Apie tai vežėjo vairuotojas informavo vežėją. Grybų kokybę užfiksavo vežėjo civilinės atsakomybės draudiko kviestas ekspertas, kuris 2004 m. spalio 4 d. ekspertizės akte Nr. 102 grybų sugedimo priežastimi nurodė temperatūrinio režimo pažeidimą transportuojant krovinį. Gavėjas iš karto padarė įrašą CMR važtaraščio 24 grafoje, kad krovinys gautas pažeidus temperatūrinį režimą ir kad dėl to surašytas aktas. Be to, 2004 m. spalio 5 d. gavėjas išsiuntė vežėjui pretenziją, kurioje informavo vežėją apie voveraičių atvežimą pažeistu temperatūriniu režimu, dėl ko dalis voveraičių sugedo, taip pat apie vežėjo draudiko iniciatyva eksperto nustatytą sugedusių voveraičių kiekį ir dėl to atsiradusius nuostolius – 18 180,50 EUR, kuriuos prašė skubiai atlyginti. Atsakovas į ieškovo pareikštas pretenzijas neatsakė.
CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatytas vienerių metų terminas ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo už krovinio sugadinimą pareikšti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo krovinio pristatymo gavėjui momento. Pareiškus pretenziją, ieškinio senaties termino eiga sustabdoma iki tos dienos, kai gaunamas pretenzijos atmetimas ir grąžinami prie pretenzijos pridėti dokumentai. Pretenzijos atmetimu laikytinas aiškus ir nedviprasmiškas atsisakymas patenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą. Neatsakymas į pretenziją nelaikytinas pretenzijos atmetimu.
Bylą nagrinėję teismai, patenkindami ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, sprendė, kad ieškovo atsakovui pareikštoje pretenzijoje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, jų dydis ir vežėjo atsakomybės pagrindas, todėl atsakovas turėjo pakankamai duomenų sprendimui dėl pretenzijos pagrįstumo priimti. Teismai padarė išvadą, kad ieškovo pareikšta pretenzija sustabdė vienerių metų ieškinio senaties termino eigą ieškiniui dėl nuostolių už sugedusias voveraites atlyginimo pareikšti (CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punktas). Ieškinio senaties termino eiga nebuvo atnaujinta. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas teismų nustatytas bylos aplinkybes, sutinka su teismų padarytomis išvadomis, kad ieškovo pareikšta pretenzija sustabdė ieškinio senaties termino eigą iki ieškinio teisme pareiškimo. Dėl to kasatoriaus argumentas, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punktą, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.
Ta aplinkybė, kad prie atsakovui pareikštos pretenzijos nebuvo pridėtas 2004 m. spalio 4 d. ekspertizės aktas Nr. 102, dėl aukščiau nurodytų argumentų nėra pagrindas pripažinti pretenziją netinkama CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punkto prasme.
Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Egidijus Laužikas
Pranas Žeimys
