Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-657/2006

Procesinio sprendimo kategorija 24.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Z. K. prašė priteisti iš atsakovės R. G. 32 000 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad pagal 1996 m. vasario 16 d. rašytinę paskolos sutartį jis paskolino atsakovei 3000 JAV dolerių (12 000 Lt) iki 1996 m. gegužės 16 d. Atsakovė nurodytu terminu grąžino 1000 JAV dolerių (4000 Lt) ir liko skolinga 2000 JAV dolerių. Pagal 1997 m. balandžio 1 d. notaro patvirtintą paskolos sutartį atsakovė iš ieškovo pasiskolino 32 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad šios sutarties sudarymo metu jis perdavė atsakovei 5000 JAV dolerių (20 000 Lt), į paskolos sutartyje nurodytą 32 000 Lt sumą žodiniu susitarimu buvo įtraukta 2000 JAV dolerių (8000 Lt) atsakovės skola pagal 1996 m. vasario 16 d. paskolos sutartį bei papildomai numatyta 4000 Lt palūkanų kaip atlygis už naudojimąsi paskola. Atsakovė nei per sutartyje nurodytą terminą (iki 1998 m. balandžio 2 d.), nei iki šiol skolos negrąžino. Ieškovas nurodė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes atsakovė savo veiksmais (nuolat žadėdama skolą grąžinti) senaties termino eigą nutraukė.

Atsakovė prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį, nes ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 1998 m. balandžio 2 d., tačiau dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą laiku nesikreipė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui Z. K. iš atsakovės R. G. 28 000 Lt skolos, 4000 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 32 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad tiek 1996 m. vasario 16 d., tiek 1997 m. balandžio 1 d. šalių sudarytos paskolos sutartys atitinka 1964 m. CK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą rašytinės sandorio formos reikalavimą. Atsakovė nepateikė teismui leistinų įrodymų, patvirtinančių tinkamą ir visišką prievolės įvykdymą ieškovui (1964 m. CK 244 straipsnio 3 dalis). Atsakovės argumentus, kad ji skolą ieškovui grąžino per S. K., teismas atmetė kaip neįrodytus, nes atsakovė apie tokį prievolės įvykdymo būdą ieškovo neinformavo, be to, ji negalėjo tiksliai paaiškinti, kokias sumas grąžino ieškovui per nurodytą asmenį ir kokias – tiesiogiai. Teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros, taip pat protingumo ir sąžiningumo principais, nustatė, kad 1997 m. balandžio 1 d. paskolos sutarties dalyką sudaro ieškovo atsakovei sutarties sudarymo metu perduoti 5000 JAV dolerių (20 000 Lt), 2000 JAV dolerių (8000 Lt) dalis negrąžintos skolos pagal 1996 m. vasario 16 d. paskolos sutartį bei 1000 JAV dolerių (4000 Lt) dydžio palūkanos. Teismas padarė išvadą, kad prievolė neįvykdyta, atsakovė nustatytu terminu ieškovui skolos ir palūkanų negrąžino, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 32 000 Lt skolą yra pagrįstas ir teisėtas (1964 m. CK 291, 292 straipsniai). Teismas taip pat nustatė, kad ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti prasidėjo 1998 m. balandžio 3 d. (suėjus skolos grąžinimo terminui) ir baigėsi 2001 m. balandžio 3 d., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Konstatavęs, kad atsakovė skolos negrąžino, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu ir remdamasis ieškovo paaiškinimais, teismas pripažino nustatyta ieškovo nurodytą aplinkybę, jog atsakovė neneigė savo prievolės ieškovui ir žadėjo jam savo įsipareigojimą įvykdyti. Šią aplinkybę teismas pripažino pakankamu pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovės R. G. apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji grąžino skolą dalimis (CPK 178 straipsnis). Be to, skolos grąžinimo aplinkybei patvirtinti atsakovė privalėjo pateikti teismui rašytinius įrodymus, nes tiek 1964 m. CK 293 straipsnyje, tiek šiuo metu galiojančio CK 6.875 straipsnyje nustatytas draudimas ginčyti rašytinę paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais (CPK 177 straipsnis). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, nurodydama, kad, nesant byloje įrodymų apie skolos grąžinimą, nėra pagrindo netikėti ieškovo parodymais, jog atsakovė nuolat žadėjo įvykdyti savo sutartinę prievolę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė R. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai netaikė 1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalies, netinkamai taikė 1964 m. CK 90 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikant ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/1999, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-372/2005). Ieškovo praleistas ieškinio senaties terminas buvo atnaujintas nesant svarbių priežasčių, pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaujantis vien tik ieškovo interesais. Ieškovo nurodyta vienintelė termino praleidimo priežastis – atsakovės žadėjimas įvykdyti sutartinę prievolę – nepripažintina išskirtinai svarbia ieškinio termino eigos metu egzistavusia aplinkybe, trukdžiusia laiku kreiptis į teismą. Be to, teismas nenustatė, kada ši aplinkybė atsirado ir kada išnyko.

2. Teismas, vertindamas įrodymus dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje, bei šalių lygiateisiškumo principą. Senaties termino praleidimo priežasčių svarbumą turėjo įrodyti ieškovas (CPK 12, 42, 178 straipsniai), tačiau jis tokių įrodymų teismui nepateikė, teismas rėmėsi vien tik ieškovo paaiškinimais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Z. K. prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

Kasatorės argumentas dėl nukrypimo nuo teismų praktikos yra nepagrįstas, nes civilinių bylų, kuriomis remiamasi kasaciniame skunde, ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Įstatyme nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos termino praleidimo priežastys galėtų būti pripažintos svarbiomis. Tai yra teismo prerogatyva. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir atsižvelgdamas į termino praleidimo aplinkybes, pagrįstai atnaujino ieškovo praleistą terminą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pagal 1997 m. balandžio 1 d. notaro patvirtintą paskolos sutartį ieškovas Z. K. paskolino atsakovei R. G. 32 000 Lt. Skolos grąžinimo terminas buvo nustatytas 1998 m. balandžio 2 d., tačiau atsakovė iki šiol skolos negrąžino. Atsakovė nuolat žadėjo grąžinti skolą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi fakto klausimai nėra kasacijos dalykas. Kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje yra, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė pagal notaro patvirtintą paskolos sutartį pasiskolino iš ieškovo 32 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 1998 m. balandžio 2 d. Teismai nustatė, kad atsakovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad skolą grąžino ieškovui. Tai rodo, kad atsakovė savo prievolės tinkamai neįvykdė, todėl ji nėra pasibaigusi (1964 m. CK 244 straipsnis, 2000 m. CK 6.65, 6.123 straipsniai) ir jai išliko pareiga grąžinti paskolos davėjui (ieškovui) tokią pat pasiskolintų pinigų sumą. Teismai, nagrinėję bylą, nustatė, kad atsakovė nuolat žadėjo grąžinti skolą, todėl pripažino, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Kasaciniame skunde nurodyta, kad, atnaujindami praleistą ieškinio senaties terminą, teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisė normas, nukrypo nuo suformuotos praktikos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymai (1964 m. CK ir 2000 m. CK) nustato ieškinio senaties terminus, per kuriuos valstybė, siekdama užtikrinti civilinių teisių santykių stabilumą, garantuoja pažeistos teisės gynimą, nustato ilgesnius ar trumpesnius ieškinio senaties terminus. Reikalavimui dėl skolos priteisimo 1964 m. CK 84 straipsnyje nustatytas trejų metų, o 2000 m. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje – dešimties metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu asmuo, žinodamas apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į skolininką arba nereiškia jam ieškinio teisme, tai skolininkas gali tikėtis, kad paskolos davėjas atsisako skolos arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tačiau tais atvejais, kai skolos davėjas aktyviais ir teisėtais veiksmais per visą ieškinio senaties laiką, taip pat praėjus senaties terminui, iki pat bylos iškėlimo teisme siekė atgauti paskolintus skolininkui pinigus, o skolininkas per visą tą laiką skolą pripažino ir vis žadėjo ją grąžinti, tai skolininkui nebuvo pagrindo tikėtis, kad paskolos davėjas atsisako savo teisės į pinigų susigrąžinimą, o paskolos davėjui buvo pagrindas manyti, kad jo teisės pažeidimas bus pašalintas skolininko gera valia. Skolininko veiksmai, kaip žadėjimas grąžinti skolą, laikomi patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties termino eigą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nustatė, kad atsakovė negrąžino ieškovui pasiskolintų pinigų nustatytu terminu ir nuolat žadėjo grąžinti ieškovui pinigus, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismų nustatytos aplinkybės turėjo būti kvalifikuotos ne kaip pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, o kaip pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties eiga buvo nutraukta ir prasidėjo iš naujo, todėl ieškinio senaties terminas iki ieškinio pareiškimo nebuvo pasibaigęs, t. y. kasacinio skundo argumentai, kad ieškinys turėjo būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino, nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti kasacinio skundo jame nurodytais argumentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Sigitas Gurevičius

Algimantas Spiečius