A. B. pagal BK 166 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-52-1214/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34892-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2;

1.2.10.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Danutės Jočienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Zenonui Burokui,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalies, susijusios su A. B. padarytos nusikalstamos veikos pripažinimu mažareikšme ir jo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės.

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 166 straipsnio 1 dalį 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti A. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. B. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. M. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas.

A. B. pagal BK 166 straipsnio 1 dalį, pripažinus veiką mažareikšme (BK 37 straipsnis), nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Panaikinta A. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš A. B. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. B. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 166 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. rugsėjo 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prisijungęs prie A. M. priklausančios „Facebook“ paskyros, kurios adresas (duomenys neskelbtini), stebėjo A. M. elektroninių ryšių tinklais siunčiamus neviešus, privataus pobūdžio asmeninius pranešimus, juos fiksavo ir laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. juos pateikė Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistams, taip pat 2023 m. sausio 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui kaip 2023 m. sausio 24 d. prašymo priedą, taip padarydamas nukentėjusiajai A. M. neturtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir A. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatavo, kad, vadovaujantis BK 37 straipsniu, A. B. turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 166 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jam nutraukiama.

2.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad A. B. prie nukentėjusiosios „Facebook“ paskyros prisijungė, stebėjo, fiksavo asmeninius pranešimus apie vienerius metus ir vėliau juos pateikė vaiko teisių specialistams bei policijos tyrėjui. A. B. teigė, kad jis jungėsi prie nukentėjusiosios paskyros pasinaudodamas likusiais prisijungimo duomenimis ir, tik paspausdamas mygtuką prisijungti, stebėjo ir fiksavo privataus pobūdžio asmeninius susirašinėjimus, nes buvo susirūpinęs dėl vaikų saugumo, juos pateikė vaiko teisių specialistams. A. B. nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusioji vartojo alkoholinius gėrimus, patvirtino ir liudytoja J. V.. Nors ši liudytoja nurodė, kad yra pikta ant nukentėjusiosios, ir jos parodymų įrodomoji vertė vertinama atsakingiau, tačiau atmesti juos visiškai nėra pagrindo. Taip pat iš A. B. gynėjo pateiktų susirašinėjimų su vaikais ir J. V. matyti, kad A. B. iš tiesų galėjo turėti pagrindą jaudintis dėl vaikų gerovės. Sutiktina, kad A. B., perskaitęs nukentėjusiosios privataus pobūdžio asmeninius pranešimus, įskaitant ir jos sukurtus, galėjo būti susirūpinęs dėl vaikų saugumo. Būtent šiuos pranešimus jis pateikė vaiko teisių specialistams. Be to, nukentėjusiajai vaiko teisių specialistų atvykimas neturėjo sukelti ypač didelių neigiamų išgyvenimų, nes ji, sukurdama netikrą susirašinėjimą, siekė patikrinti, ar A. B. kreipsis į atitinkamas institucijas, todėl suprato, jog gali kilti tokių pasekmių. Apklausiama teisme ji nurodė, kad vaiko teisių specialistų atvykimas jos nenustebino, prieš tai jie buvo susisiekę telefonu.

2.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. B. nusikalstama veika nesukėlė jokių realių didelių neigiamų padarinių, vaikai nebuvo atimti iš nukentėjusiosios dėl neteisėtų A. B. veiksmų. Pats faktas, kad nukentėjusioji lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas psichologus, nepatvirtina, kad nukentėjusiosios psichologinė būklė siejasi su būtent šioje byloje nustatytais A. B. veiksmais. Tarp šalių vyko skyrybos, buvo konfliktiniai santykiai, taigi natūralu, jog tai galėjo sukelti neigiamų išgyvenimų, emocijų. Be to, kaip minėta, pati nukentėjusioji, siekdama patikrinti, ar A. B. skaito jos žinutes, sukūrė netikrą susirašinėjimą su sūnumi. Atsižvelgdamas į visumą šių aplinkybių, t. y. tiek objektyvius A. B. atliktus veiksmus, tiek siekį užtikrinti vaikų gerovę ir saugumą bei pačios nukentėjusiosios elgesį, teismas nusprendė, kad A. B. padaryti veiksmai nors ir atitinka BK 166 straipsnio 1 dalį, tačiau pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitus bendruosius teisės principus, būtų pagrįstas represinių ir kraštutinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau pats baudžiamasis procesas, prasidėjęs dar nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., taikyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, kaltinamojo statusas A. B. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį.

3. Atleisdamas A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas iš naujo sprendė civilinio ieškinio klausimą – jį patenkino iš dalies ir panaikino A. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik A. B. gynybine versija (tik dalimi jo parodymų), o ne visa bylos medžiaga. Neteisėtą prisijungimą prie asmeninės paskyros A. B. motyvavo susirūpinimu vaikų saugumu, nes A. M. girtauja. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad tik prisijungęs prie svetimos paskyros, paskaitęs laiškus A. B. surado įrodymų apie vaiko teisių pažeidimus ir kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Informacija, kurios jis nežinojo, negalėjo būti motyvas neteisėtai jungtis prie svetimos paskyros.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. net neužsiminė apie susirūpinimą vaikų saugumu. Jis nurodė, kad prie A. M. paskyros jungėsi, nes turėjo įtarimą, kad ji yra susiradusi kitą vyrą, ir prisijungęs rado duomenų, kuriuos išsisaugojo, nes manė, jog jie bus naudingi teisminiuose procesuose kaip įrodymai. Akivaizdu, kad A. B. neteisėtai jungėsi prie svetimos paskyros arba iš smalsumo, arba ieškodamas savo interesams reikalingos informacijos. Iš Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. spalio 4 d. rašto Nr. 12SD-4366 nustatyta, kad dėl tariamų vaiko teisių pažeidimų A. B. kreipėsi nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. net 6 kartus ir teikė duomenis iš asmeninio A. M. susirašinėjimo. Visi skundai nepasitvirtino, jokių vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Tuo metu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose pagal A. M. ieškinį atsakovui A. B. buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4379-829/2022 dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo. Su ieškiniu A. B. nesutiko. Akivaizdu, kad A. B., diskredituodamas A. M. dėl tariamų vaiko teisių pažeidimų, siekė asmeninių tikslų – išvengti didesnių vaiko išlaikymo išmokų.

4.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas ignoravo kitus asmeninio susirašinėjimo panaudojimo būdus: 1) byloje yra 2023 m. sausio 24 d. A. B. prašymas nutraukti dėl jo tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą A. M. pagal BK 166 straipsnio 1 dalį, šis prašymas buvo grindžiamas jos asmeninio susirašinėjimo kopijomis. Abejotina, kad siekis pačiam išvengti atsakomybės ir kartu vaikų motinos patraukimas baudžiamojon atsakomybėn galėtų būti laikoma susirūpinimu vaikų saugumu; 2) A. M. susirašinėjimai buvo platinami jos pažįstamiems asmenims (J. V., R. P.), siekiant pakenkti jos santykiams. Tai iš esmės ir pavyko, teismas net negalėjo visiškai remtis J. V. parodymais, nes ši pyksta ant nukentėjusiosios. Siekis, kad A. M. susipyktų su draugėmis, niekaip negali būti paaiškinamas susirūpinimu vaikų saugumu.

4.4. Nusikaltimo padarymo būdą apeliacinės instancijos teismas nustatė tik iš A. B. parodymų, t. y. nurodė, kad A. B. pasinaudojo jo kompiuteryje nukentėjusiosios paliktais prisijungimo duomenimis ir tik paspausdamas mygtuką prisijungti. Teismas anksčiau buvo pažymėjęs, kad prisijungimo būdas ir pastangos neturi reikšmės baudžiamosios atsakomybės taikymui, tačiau šiuo atveju tos pačios aplinkybės nepagrįstai buvo vertinamos kaip mažinančios veikos pavojingumą. Net jeigu A. B. prisijungė prie A. M. „Facebook“ paskyros nesinaudodamas specialiomis priemonėmis, jis tai darė nuolat, daugybę kartų, ištisus metus.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas BK 37 straipsnio taikymą siejo su nusikalstamomis pasekmėmis, neatsižvelgdamas į tai, kad BK 166 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formalioji. Žalą šis teismas vertino dviprasmiškai, t. y. nurodė, kad nusikaltimas A. M. didelių neigiamų išgyvenimų neturėjo sukelti, bet galiausiai konstatavo, kad nukentėjusioji patyrė emocinio ir psichologinio pobūdžio išgyvenimų, A. B. pažemino jos garbę ir orumą, todėl nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir neigiamiems išgyvenimams kompensuoti iš kaltinamojo priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, žalos A. B. praktiškai nepadarė, nes A. M. ir taip jau buvo prislėgta dėl skyrybų, blogų santykių su A. B.. Tokie teiginiai nepagrįsti – A. B. dėl konfliktinių santykių žinojo, kaip blogai jaučiasi A. M., ir dar papildomai jos atžvilgiu elgėsi neteisėtai įsibraudamas į jos paskyrą ir platindamas asmeninę susirašinėjimo informaciją, siekdamas jai dar labiau pakenkti.

4.6. Pati nukentėjusioji sukūrė netikrą susirašinėjimą su sūnumi, siekdama patikrinti įtarimą, kad A. B. skaito jos žinutes. Šiuo atveju nesuvokiama, kaip nukentėjusiosios veiksmai, kuriais ji siekė apsisaugoti nuo A. B. nusikalstamų veiksmų, mažina atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens veiksmų pavojingumą. A. B. prie A. M. paskyros prisijungė ir stebėjo privačius susirašinėjimus nuo 2021 m. rugsėjo mėn., o A. M. ėmėsi tikrinti, ar yra sekama A. B., 2022 m. vasarą, prieš skundus Vaiko teisių apsaugos tarnybai 2022 m. rugpjūčio 25 d. Taigi A. B. neteisėtai stebėjo susirašinėjimą apie 11 mėn., kol A. M. ėmėsi veiksmų. Kita vertus, A. M. veiksmai negali būti laikomi provokavimu įvykdyti nusikaltimą, nes ji tokių veiksmų ėmėsi, kai A. B. jau buvo įvykdęs šią nusikalstamą veiką.

4.7. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, jog padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjctOTc2LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-27-976/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-27-976/2023">2K-27-976/2023</a>, 2K-68-976/2023).

4.8. BK 37 straipsnio taikymas šioje byloje vertintinas pagal toliau išdėstytus kriterijus:

4.8.1. objektas. A. B. veiksmais buvo pažeista privataus žmonių bendravimo viešojo ryšio priemonėmis tvarka ir slaptumas. Teisė į nevaržomą susižinojimą asmeniui garantuojama konstituciniu lygiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis nustato, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami;

4.8.2. veika. A. B. neteisėtai, neleistinai prisijungė prie internetinės A. M. „Facebook“ paskyros ir kontroliavo susirašinėjimą elektroninėje erdvėje nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., kol A. M. pasikeitė slaptažodį (2022 m. lapkričio 15 d. įtariamojo apklausos protokolas), tai yra vienerius metus, tai atitiko ir nukentėjusiosios parodymus. A. B. ne tik neteisėtai susipažino su A. M. privačiais susirašinėjimais su įvairiais asmenimis, juos skaitė, bet ir fiksavo jų turinį – darė elektronines kopijas ir neteisėtai gautą informaciją panaudojo: su šešiais skundais teikė ją Vaiko teisių apsaugos tarnybai; teikė policijos tyrėjui; platino A. M. pažįstamiems asmenims (bent jau liudytojoms J. V., R. P.);

4.8.3. padariniai ir žala. BK 166 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo veiksmų atlikimo momento. Veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal minėtą įstatymą net ir nesant jokių pasekmių, tai yra nesant padarytos turtinės ar neturtinės žalos. Sprendžiant ne veikos kvalifikavimo klausimą, o šios konkrečios veikos pavojingumo laipsnį, konstatuotina, kad nukentėjusiajai A. M. buvo padaryta žala. A. M. dėl A. B. veiksmų patyrė neigiamų išgyvenimų: pažeminimą, reputacijos, tarpasmeninių santykių, psichikos sveikatos pablogėjimą. Teismas pagrįstai neturtinę žalą įvertino 500 Eur ir priteisė ją atlyginti iš A. B.. Tiek teisės teorijoje, tiek ir praktikoje veika mažareikšme laikoma tada, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms vertybėms arba kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Šiuo atveju žala buvo konstatuota ir įvertinta konkrečia pinigų suma tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo;

4.8.4. tyčia. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad prie A. M. paskyros jungiasi neteisėtai ir neleistinai, ir to siekė. Jo tyčia buvo siekiama kontroliuoti, fiksuoti asmeninį A. M. susirašinėjimą, gautą informaciją panaudoti prieš jos interesus ir kiek įmanoma tai daryti ilgiau;

4.8.5. tikslai, motyvai. Motyvai nustatyti iš A. B. subjektyvių parodymų ir objektyvių duomenų. A. B. nurodė motyvą – vaikų saugumą, nes galimai jų motina A. M. nesaikingai vartojo alkoholį, tačiau šias aplinkybes paneigia faktinės bylos aplinkybės, pripažįstamos ir paties A. B., t. y. kad jis prie A. M. paskyros prisijunginėjo ir stebėjo privačius susirašinėjimus nuo 2021 m. rugsėjo mėn., o A. M. ėmėsi tikrinti, ar yra sekama A. B., tik 2022 m. vasarą: A. B. provokavo netikrais susirašinėjimais dėl alkoholio vartojimo, po to jis nusikopijavo susirašinėjimą ir šį susirašinėjimą su skundu pateikė Vaiko teisių apsaugos tarnybai. T. y. A. B. duomenis apie alkoholio vartojimą gavo tik neteisėtos kontrolės pabaigoje, nuo veikos pradžios praėjus apie 11 mėnesių. 2021 m. lapkričio 15 d. įtariamojo apklausos metu A. B. nurodė ir kitą motyvą – manė, kad A. M. susirado kitą vyrą, todėl norėjo tai patikrinti paskaitydamas jos susirašinėjimą. Taip pat jis nurodė, kad tikėjosi surinkti duomenis, kuriuos panaudos teisme bylinėdamasis su A. M. dėl vaikų išlaikymo dydžio. A. B. neteisėtai gautos informacijos panaudojimas atskleidžia tikruosius jo motyvus ir tikslus, t. y. susirašinėjimo kopijas jis siuntė net keliems subjektams: Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, reikalaudamas iš jos atsakomybės už netinkamą vaikų priežiūrą; policijai – reikalaudamas patraukti A. M. baudžiamojon atsakomybėn; A. M. pažįstamiems asmenims (J. V., R. P.), pabrėždamas jos amoralų elgesį. Taigi A. B. prie A. M. „Facebook“ paskyros neteisėtai prisijungė dėl smalsumo ir savanaudiškų tikslų – siekdamas diskredituoti A. M. prieš tarnybas ir pažįstamus asmenis, išvengti didesnių išlaidų dėl išlaikymo mokėjimo padidinimo teisme ir keršto – nutrūkus santuokiniam gyvenimui, pabloginti A. M. socialinius ryšius, psichologinę savijautą ir netgi patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn.

4.9. Vertinant A. B. veiksmų pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į asmens susižinojimo kontrolei keliamus aukštus reikalavimus ir daugiapakopį teisėtumo užtikrinimą. Būtent ikiteisminio tyrimo metu asmens susižinojimo neliečiamumas teisėtai gali būti pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 154 straipsnio tvarka: prokuroro prašymu ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jeigu tokiu veiksmu būtų gauta informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą ir panašiai. Nutarčiai keliami griežti reikalavimai. Toks veiksmas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius ir tik ypatingais atvejais, tiriant sudėtingas bylas, kontrolė gali būti vieną kartą pratęsta 3 mėnesiams. Net ir siekiant viešojo intereso apsaugos – nusikaltimo atskleidimo, nukentėjusiųjų interesų apsaugos, susižinojimo laisvė gali būti pažeista ne ilgiau nei 9 mėnesiams ir tik įstatymo nurodytais atvejais. A. B. šią teisę pažeidinėjo vienerius metus, vedamas smalsumo ir siekio pakenkti buvusiai faktinei sutuoktinei A. M.. Jo veiksmai buvo neteisėti, lyginant su BPK 154 straipsnyje nustatyta susižinojimo kontrole.

4.10. A. B. veika, atsižvelgiant į ilgą trukmę (apie vienerius metus), daugkartinius prisijungimus, motyvus ir tikslus (savanaudiškumą, piktybinį siekį persekioti nukentėjusiąją ir jai pakenkti), neteisėtai gautos informacijos panaudojimo būdus (platinimą, daugkartinius skundus siekiant administracinės, baudžiamosios atsakomybės bei socialinių ryšių pablogėjimo), vienarūšių nusikaltimų atžvilgiu laikytina itin pavojinga. Be to, A. B. savo veiksmų kritiškai nevertino, nesiėmė jokių priemonių padarytai žalai atlyginti ar sumažinti. A. B. veikos vertinimas kaip mažareikšmės yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes iš esmės paneigia baudžiamosios atsakomybės taikymą už asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimą (BK 166 straipsnis).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

6. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, A. B. padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 166 straipsnio 1 dalyje, pripažindamas mažareikšme ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisdamas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnį.

7. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

8. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjctOTc2LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-27-976/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-27-976/2023">2K-27-976/2023</a>, 2K-32-489/2024).

9. Pagal BK 166 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai perėmė paštu ar per pasiuntinių paslaugos teikėją siunčiamą siuntą ar siuntinį arba neteisėtai perėmė, fiksavo ar stebėjo asmens elektroninių ryšių tinklais siunčiamus pranešimus, arba neteisėtai fiksavo, klausėsi ar stebėjo asmens pokalbius elektroninių ryšių tinklais, arba kitaip pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą. Šio nusikaltimo objektas – privataus žmonių bendravimo viešojo ryšio priemonėmis tvarka ir slaptumas. Objektyviąją pusę sudaro neteisėtas veikimas ar neveikimas, pažeidžiantis asmens susižinojimo neliečiamumą įvairiais būdais, taip pat ir tokiais, kai perimamos paštu ar per pasiuntinių paslaugos teikėją siunčiamos siuntos, siutiniai, elektroninių ryšių tinklais siunčiami pranešimai, jie fiksuojami ar stebimi, taip pat fiksuojami, klausomi ar stebimi asmens pokalbiai šiais tinklais. Sudėtis yra formalioji, t. y. veika laikoma baigta atlikus tam tikrus neteisėtus veiksmus. Veika padaroma tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-216/2007, 2K-137/2014).

10. Žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principas įtvirtintas Konstitucijos 22 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, o 4 dalyje nustatyta, kad nuo savavališko ar neteisėto kišimosi į asmeninį ir šeimos gyvenimą, kėsinimosi į garbę ir orumą asmenį saugo įstatymas ir teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos yra vienos svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų, kuriomis asmens privatus gyvenimas saugomas ne tik nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, bet ir nuo kitų asmenų neteisėto kišimosi. Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Be to, pagal Konstituciją, žmogaus orumo apsauga, garantuojama Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje, neatsiejama nuo jo privataus gyvenimo apsaugos, garantuojamos 22 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada).

11. Pagal Konstituciją, riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2023 m. spalio 12 d. nutarimai).

12. Pažymėtina, kad Konstitucijos 22 straipsnio 1–4 dalys, kuriose garantuojama asmens teisė į privatumą, inter alia (be kita ko), teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir jo neliečiamumą, taip pat teisė į asmens susirašinėjimo, pokalbių telefonu ir kitokio susižinojimo neliečiamumą, ir įtvirtintas savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimos gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą draudimas, suponuoja tai, kad visos Konstitucijos 22 straipsnio dalys yra tarpusavyje susijusios ir turi būti aiškinamos kartu; nebūtų įmanoma tinkamai užtikrinti asmens teisės į jo privataus gyvenimo, asmens garbės ir orumo gerbimą, susirašinėjimo ar kitokio susižinojimo neliečiamybę, jei informacija apie asmens privatų gyvenimą būtų renkama kitaip, nei nustatyta Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje, t. y. ne tik teismo motyvuotu sprendimu ir ne tik pagal įstatymą, arba jei įstatymuose nebūtų nustatytos atitinkamos asmens teisių apsaugos garantijos, skirtos asmeniui nuo savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimos gyvenimą apsaugoti (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas).

13. Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 28 straipsnyje yra nustatytas vienas esminių principų, kuris reiškia, kad žmogaus teisėtas elgesys nėra neribotas ir absoliučiai laisvas. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d., 2022 m. spalio 12 d. nutarimai).

14. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 166 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą grindė tuo, jog A. B. nukentėjusiosios A. M. susirašinėjimą stebėjo ir fiksavo ilgą laikotarpį – nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. rugsėjo 2 d., todėl ilgalaikis ir daugkartinis jungimasis prie nukentėjusiosios informacinių sistemų ir jos duomenų peržiūra negali būti pripažinti mažareikšmiais nusikalstamais veiksmais.

15. Apeliacinės instancijos teismas, nepritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, skundžiamo nuosprendžio 26–28 punktuose nurodė motyvus, kodėl jis A. B. padarytą nusikaltimą, nurodytą BK 166 straipsnio 1 dalyje, pripažįsta mažareikšmiu (šios nutarties 2.1–2.2 punktai).

16. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, teismų pateiktus motyvus ir byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo – BK 37 straipsnio – nuostatas.

17. Byloje nustatyta, kad A. B. laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. rugsėjo 2 d., prisijungęs prie nukentėjusiajai A. M. priklausančios „Facebook“ paskyros, stebėjo A. M. elektroninių ryšių tinklais siunčiamus neviešus, privataus pobūdžio asmeninius pranešimus, juos fiksavo ir pateikė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams ir policijos tyrėjui, taip padarydamas A. M. neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas A. B. padarytą nusikaltimą mažareikšmiu, nevertino tos aplinkybės, kad A. B. nukentėjusiosios privačius susirašinėjimus stebėjo ilgą laikotarpį, jungimaisi prie A. M. asmeninės paskyros buvo daugkartiniai, ir tai nebuvo vienkartinis veiksmas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas, motyvuodamas A. B. veiksmų nepavojingumą, nurodė, kad jis A. M. privataus pobūdžio susirašinėjimus stebėjo, fiksavo susirūpinęs vaikų saugumu. Tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, A. B. A. M. žinutes pateikė ne tik valstybinėms institucijoms, bet ir kitiems – nukentėjusiosios pažįstamiems – asmenims (draugei J. V., giminaitei R. P.), o tai rodo, jog A. B., kaip jis teigė, ne tik siekė apsaugoti vaikus, bet ir turėjo asmeninių interesų, t. y. diskredituoti A. M. ir pakenkti jos reputacijai prieš kitus asmenis. A. B. neteisėtų veiksmų pavojingumo nepaneigia ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji, įtardama, kad A. B. skaito jos žinutes, sukūrė netikrą susirašinėjimą.

18. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš BK 37 straipsnio taikymo praktikos, sprendžiant dėl nusikaltimo (ne)pripažinimo mažareikšmiu, atsižvelgiama, be kita ko, į nusikaltimo padarymo būdą, laiką bei kilusius padarinius. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog A. B. savo neteisėtais veiksmais ilgą laiką jungėsi prie A. M. priklausančios „Facebook“ paskyros ir stebėjo A. M. elektroninių ryšių tinklais siunčiamus neviešus, privataus pobūdžio asmeninius pranešimus, juos fiksavo ir pateikė valstybinėms institucijoms, taip padarydamas A. M. neturtinę žalą, kurią įvertino 500 Eur. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas BK 37 straipsnio taikymą siejo su nusikalstamomis pasekmėmis, tačiau jas vertino prieštaringai, dviprasmiškai, t. y. nurodė, kad nusikaltimas A. M. didelių neigiamų išgyvenimų (pasekmių) nesukėlė, vaikai iš jos nebuvo paimti, tačiau galiausiai konstatavo, jog nukentėjusioji vis dėlto patyrė emocinio ir psichologinio pobūdžio išgyvenimų. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. B. pažemino jos garbę ir orumą, todėl nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir neigiamiems išgyvenimams kompensuoti iš kaltinamojo priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (pažeistą įstatymo saugomą vertybę – privataus žmonių bendravimo viešojo ryšio priemonėmis tvarką ir slaptumą, ilgą veikos laikotarpį – vienerius metus, daugkartinius prisijungimus prie nukentėjusiosios paskyros, tiesioginę tyčią, motyvą – sąmoningą siekį pakenkti nukentėjusiajai ir menkinti jos reputaciją ir orumą, kilusias neigiamas pasekmes ir jai priteistą neturtinės žalos atlyginimą neigiamiems išgyvenimams konstatuoti), A. B. veiksmai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, todėl jis apeliacinės instancijos teismo buvo nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 37 straipsnį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl šio teismo nuosprendis naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Darius Kantaravičius

Olegas Fedosiukas

Danutė Jočienė