Nr. DOK-75
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02089-2024-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 8 d. paduotu atsakovo R. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu iškeldino atsakovą iš ieškovei priklausančių patalpų. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir taikyti taikiąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje leisti atsakovui gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-75
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02089-2024-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 8 d. paduotu atsakovo R. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu iškeldino atsakovą iš ieškovei priklausančių patalpų. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir taikyti taikiąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje leisti atsakovui gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo, nes neįvertino aplinkybės, kad atsakovas neturi galimybių gyventi kitur, su sūnumi nepalaiko artimų santykių tam, kad galėtų gauti iš jo pagalbos. Atsakovas supranta, kad jam vienintelis nuosavybės teise priklausęs turtas buvo parduotas iš varžytynių, tačiau, tenkinus ieškinį, atsakovas neturėtų, kur gyventi, nes neturi kito nekilnojamojo turto ar būsto. Be to, atsakovas turi sunkių sveikatos problemų, todėl tiek būsto paieška, tiek persikraustymas kitur gyventi jam būtų itin sudėtingas. Be to, teismai neįvertino, kad atsakovas yra įtrauktas į laukiančiųjų eilę socialiniam būstui gauti.
3. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją asmens teisė į būstą ginama vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad asmens iškeldinimas, nesuteikiant kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu atsižvelgiant ir sveikatos būklę bei socialinį statusą, iš esmės pažeidžia asmens interesus, todėl būtent tokie asmens interesai nusveria teisėtus valstybės tikslus, o iškeldinimas nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui pasiekti.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas klausimas dėl atsakovo prašymų atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė
