Kasacinio skundo Nr. DOK-20/2025 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00397-2015-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Danutės Jočienės, spręsdama nuteistojo Ž. P. ir jo gynėjo advokato Jovito Elzbergo kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
nustatė:
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad netinkamai atlikus įrodymų tyrimą ir vertinimą, neatsižvelgus į visas reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą bei padarius esminius baudžiamojo proceso pažeidimus Ž. P. nepagrįstai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Teismai pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas rėmėsi tik Ž. P. kaltinančiais įrodymais, be jokio pagrindo atmesdamas jį teisinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atidžiai neįvertino apeliacinio skundo argumentų, dėl jų nepasisakė ir paliko visas abejones dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismas šališkai ir subjektyviai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir jų vertinimą grindė prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas neatribojo civilinės atsakomybės nuo baudžiamosios atsakomybės, kas lėmė neteisėto nuosprendžio priėmimą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-20/2025 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00397-2015-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Danutės Jočienės, spręsdama nuteistojo Ž. P. ir jo gynėjo advokato Jovito Elzbergo kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
nustatė:
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad netinkamai atlikus įrodymų tyrimą ir vertinimą, neatsižvelgus į visas reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą bei padarius esminius baudžiamojo proceso pažeidimus Ž. P. nepagrįstai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Teismai pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas rėmėsi tik Ž. P. kaltinančiais įrodymais, be jokio pagrindo atmesdamas jį teisinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atidžiai neįvertino apeliacinio skundo argumentų, dėl jų nepasisakė ir paliko visas abejones dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismas šališkai ir subjektyviai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir jų vertinimą grindė prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas neatribojo civilinės atsakomybės nuo baudžiamosios atsakomybės, kas lėmė neteisėto nuosprendžio priėmimą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su Ž. P. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei savaip vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Kasatoriai siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, Ž. P. palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
Kasaciniame skunde kasatoriai, teigdami, jog apeliacinės instancijos teismas nevykdė pareigos patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, pateikia savo bylos faktinių aplinkybių vertinimą. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, bet ir BPK 1straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas nuteistojo Ž. P. ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas Ž. P. padarytus sukčiavimo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeitė ir du nusikaltimus, už kuriuos Ž. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikavo į vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas Ž. P. padarytus svetimų elektroninių mokėjimo priemonių neteisėto laikymo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeitė ir du nusikaltimus, už kuriuos Ž. P. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo į vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas Ž. P. nusikalstamas veikas perkvalifikavęs į tęstines, taip pat nuteistojo veiksmus kvalifikavęs pagal naują baudžiamojo įstatymo (BK 182 straipsnio 3 dalies) redakciją iš naujo sprendė bausmės skyrimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs Ž. P. teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimą kaip kompensaciją už apysunkius nusikaltimus skyrė švelnesnes bausmes, o už sunkų tęstinį nusikaltimą nors ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos trukmę nustatė beveik dvigubai mažesnę nei galimas skirti šios bausmės vidurkis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, nepagrįstai pridėjo dalį bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį šią klaidą ištaisė ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir Ž. P. paskyrė galutinę laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams vienam mėnesiui (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam galutinės subendrintos bausmės dydis nustatytas – laisvės atėmimas ketveriems metams). Taip pat apeliacinės instancijos teismas sumažino civiliniam ieškovui UTA „Spolka z o. o. (ankstesnis pavadinimas „Timex S. A.“) pirmosios instancijos teismo priteistą sumą turtinei žalai atlyginti iki 82 056,80 Eur.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į esminius nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl Ž. P. padarytų veikų kvalifikavimo, dėl civilinės atsakomybės atribojimo nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl termino paskelbti nuosprendį pažeidimo ir kt.) atsakyta.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).??? Kasatorių teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, Ž. P. palankią įvykių interpretaciją.
Kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo yra subjektyvi kasatorių nuomonė ir vertinimas, nepateikiant konkrečių ir pagrįstų duomenų dėl galimo teismo šališkumo.
Taigi kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo Ž. P. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo Ž. P. ir jo gynėjo advokato Jovito Elzbergo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Sigita Jokimaitė
Danutė Jočienė