M. B. pagal BK 295 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-39-489/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14044-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.6; 2.1.7.5; 2.4.7.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Stanislavui Barsuliui (Stanislav Barsul),

nuteistajam M. B., jo gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu M. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 295 straipsnį (2000 m. rugsėjo 9 d. redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – M. B. nuteistas pagal BK 295 straipsnį (2000 m. rugsėjo 9 d. redakcija) 200 MGL dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 30 d. tarp 6.45 val. ir 7.17 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas VĮ „O“ (duomenys neskelbtini) Saugos ir saugumo departamento vadovas, neteisėtai panaudojo specialią įrangą – rašiklio tipo diktofoną „Olympus VP-10“ (serijinis Nr. 202113066) su daugiakrypčiais stereomikrofonais, kurie leidžia padaryti garso įrašus pasirinktu formatu iki 27 val., ir su integruota atmintimi, paliko jį įjungtą laikinai einančios VĮ „O“ generalinio direktoriaus pareigas R. Č. darbo kabinete po spintele ir taip rinko informaciją apie juridinio asmens VĮ „O“ struktūros pokyčius, kol 2021 m. balandžio 30 d. apie 19.34 val. diktofoną „Olympus VP-10“ rado ir paėmė VĮ „O“ Saugumo skyriaus vadovas Ž. J..

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino M. B. pagal BK 295 straipsnį, nes, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, jis padarė išvadą, jog byloje neįrodytas būtinasis BK 295 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tikslas. Teismas sutiko su gynybos argumentais, kad vienas iš M. B. specialios technikos neteisėto įrengimo ir panaudojimo tikslų buvo siekis įsirašyti numanomą jo pokalbį su VĮ „O“ direktoriaus pareigas einančia R. Č., tačiau, kolegijos vertinimu, jo tikslai vien tuo neapsiribojo.

3. Bylos įrodymais nustatyta, kad M. B. diktofoną atnešė su savimi ne į konkretų pokalbį dėl atleidimo, o įrengė slapta, paliko visą dieną įjungtą, suvokdamas, kad bus įrašytas ne tik jo galimas pokalbis, bet ir visa kita informacija, kuri gali būti susijusi su privačiu R. Č. gyvenimu ir su VĮ „O“ veikla. M. B. žinojo, kad paprastai valdybos posėdžiai vyksta ne generalinio direktoriaus pareigas einančios R. Č. darbo kabinete, jis, kaip anksčiau vadovavęs tai pačiai įmonei, suvokė, kad svarbūs įmonės klausimai, tarp jų ir struktūrinių pokyčių klausimai, sprendžiami ir tiesiogiai bendraujant, aptariant priimamus ar priimtus sprendimus su kitais asmenimis vadovo kabinete. Teismas nustatė, kad VĮ „O“ struktūriniai pokyčiai buvo itin reikšmingi M. B., kadangi jie buvo susiję ir su jo darbo ateitimi šioje įmonėje. M. B. galėjo numanyti, bet ne tiksliai žinoti, kokie bus priimti valdybos galutiniai sprendimai, kokios bus valdybos narių pozicijos atskirais klausimais, įskaitant ir susijusius su M. B. vadovaujamu Saugos ir saugumo departamentu, todėl jis turėjo interesą gauti ir tokią informaciją. Sprendžiant dėl M. B. veikos tikslų, svarbiomis aplinkybėmis laikyta tai, jog pats diktofonas paliktas iš anksto, šio techninės galimybės leidžia padaryti visos darbo dienos įrašus (pagal specialisto išvadą, baterijos veikimo laikas iki 27 val., o iš viso rasta padaryta 5,21 val. garso įrašų).

4. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybei, kuria buvo kaltinamas M. B., pagrįsti nėra pakankamai duomenų, t. y. kad M. B. rinko informaciją apie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės struktūros pokyčius, o ši informacija (duomenys neskelbtini) laikoma konfidencialia. Nustatyta, kad byloje nėra duomenų, jog VĮ „O“ struktūra įtvirtinama įmonės Strateginiame veiklos plane ir (arba) atitinkamose jo dalyse. Pagal VĮ „O“ naudojamos ir saugomos informacijos sąrašo, (duomenys neskelbtini), I skyriaus („Viešai neskelbtina ir neteiktina informacija“) 1 punktą, tokia informacija yra „Įmonės vidaus teisės aktai ir jų projektai“. Paprastai įmonių struktūra tvirtinama būtent tokiuose vidaus teisės aktuose, tačiau ir šiuo atveju to pagrindimo byloje nėra. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pašalino iš kaltinimo nuorodą į tai, kad M. B. rinko būtent konfidencialią informaciją. Pažymėta ir tai, kad byloje nėra pagrindo manyti, jog, įrengdamas ir panaudodamas diktofoną, M. B. turėjo tikslą rinkti informaciją ir apie fizinį asmenį R. Č.. Taip pat nepasitvirtino dalis kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, kad M. B. specialią techniką įrengė ir panaudojo žinodamas, jog 2021 m. balandžio 30 d. vyks uždaras VĮ „O“ valdybos posėdis, kuris, vadovaujantis VĮ „O“ valdybos darbo reglamento 48 punktu: „Valdybos posėdis gali būti fiksuojamas darant garso įrašą (išskyrus atvejus, kai svarstomas klausimas yra konfidencialus)“, negalėjo būti fiksuojamas darant garso įrašą dėl VĮ „O“ struktūros pakeitimo, todėl šios buvo pašalintos.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas M. Dūda prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes apsiribojo tik BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo nurodymu, tačiau neišdėstė argumentų ir išvadų, paaiškinančių, kaip konkrečiai pasireiškė pirmosios instancijos teismo padarytas minėtas pažeidimas.

5.2. Teismas nesilaikė BPK 331 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes skundžiamas nuosprendis grindžiamas prieštaringomis išvadomis, išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės neatitinka nusikaltimo, nustatyto BK 295 straipsnyje, sudėties.

5.2.1. Nuosprendyje nustatyta, kad inkriminuota aplinkybė, jog M. B. specialią techniką įrengė ir panaudojo žinodamas, kad 2021 m. balandžio 30 d. vyks uždaras VĮ „O“ valdybos posėdis, kuris negalėjo būti fiksuojamas darant garso įrašą dėl VĮ „O“ struktūros pakeitimo, laikytina neįrodyta, todėl ši aplinkybė pašalinta iš kaltinimo. Tačiau teismas prieštaringai kartu nurodė, kad šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nepaneigia M. B. tikslo rinkti informaciją apie VĮ „O“ svarbius struktūrinius pokyčius, o M. B. galėjo numanyti, bet ne tiksliai žinoti, kokie bus priimti valdybos galutiniai sprendimai, kokios bus valdybos narių pozicijos atskirais klausimais, įskaitant ir klausimus, susijusius su M. B. vadovaujamu Saugos ir saugumo departamentu, todėl jis turėjo interesą gauti tokią informaciją. Kasatorių teigimu, šia išvada teismas iš esmės konstatavo, jog M. B. žinojo, kad 2021 m. balandžio 30 d. turėjo vykti VĮ „O“ valdybos posėdis, ir žinojo, kad R. Č. kabinete paaiškės galutiniai valdybos sprendimai ir valdybos narių pozicijos atskirais klausimais, todėl tokia teismo išvada prieštarauja jau vėliau teismo nustatytai aplinkybei, kad M. B. nežinojo, jog 2021 m. balandžio 30 d. vyks VĮ „O“ valdybos posėdis R. Č. kabinete.

5.2.2. Pagal apeliacinės instancijos teismo pakeistą kaltinimą, M. B. nuteistas už tai, kad jis panaudojo diktofoną, šį diktofoną paliko R. Č. kabinete ir taip rinko informaciją apie VĮ „O“ struktūros pokyčius. Teismas M. B. pripažino kaltu ir nuteisė už diktofone rastą įrašą, tačiau neinkriminavo to, kokiu tikslu jis panaudojo diktofoną.

5.3. Skundžiamu nuosprendžiu pažeistos ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išsamumo ir nešališkumo reikalavimų – įrodymus vertino selektyviai, nutylėtos ir nevertintos reikšmingos bylai aplinkybės, išvadas šis teismas grindė prielaidomis. Grindžiant išvadą dėl M. B. tikslo rinkti informaciją apie VĮ „O“ struktūros pokyčius, yra remiamasi liudytojo V. V. parodymais, konstatuojama, kad liudytojo parodytą aplinkybę patvirtina ir R. Č. bei paties nuteistojo parodymai, 2021 m. rugpjūčio 2–10 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas diktofono „Olympus VP-10“ užfiksuotas garso įrašas.

5.3.1. Liudytojo V. V. parodymai tėra subjektyvi liudytojo nuomonė, spėjimas, kokiu tikslu įrenginys paliktas R. Č. darbo kabinete.

5.3.2. Aplinkybė, kad, dar planuojant VĮ „O“ struktūrinius pokyčius, M. B. iš anksto rinko apie tai informaciją sau žinomais slaptais būdais, nei pagal prokuroro pateiktą kaltinimą, nei pagal pirmą kartą bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo pakeistą kaltinimą, nei pagal antrą kartą bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo pakeistą kaltinimą nebuvo inkriminuota nuteistajam.

5.3.3. R. Č. parodymais remtasi selektyviai, nutylint, kad liudytoja po to, kai kategoriškai buvo parodžiusi, jog M. B. buvo pavogęs iš valdybos debesies dokumentą, galiausiai parodė, kad negali patvirtinti, ar tikrai M. B. buvo pasiėmęs dokumentą apie naują struktūrą. R. Č. parodymų dalis neatitinka kitų įrodymų turinio. Objektų apžiūros protokolu remtasi taip pat selektyviai.

5.3.4. Atsižvelgiant į M. B. parodymus, kad jis jau žinojo apie Saugos ir saugumo departamento pabaigą dar iki valdybos posėdžio, dar nereiškia, jog tokią informaciją jis rinko ir tai darė slaptais ar neteisėtais būdais.

5.3.5. Nevertintos aplinkybės, susijusios su M. B. diktofono įrengimu, – šis iš anksto atneštas su savimi ne į konkretų pokalbį, o įrengtas R. Č. kabinete dar iki jo. M. B., kaip buvęs Saugos ir saugumo departamento vadovas, žinojo, kad VĮ „O“ turi priemonių, kurios leidžia užfiksuoti, ar asmuo turi su savimi klausymosi įrenginį.

5.3.6. Nepagrįstai nuosprendyje nurodoma, kad diktofonas „Olympus VP-10“ buvo rašiklio tipo, kuris nesukeltų įtarimų. Bylos medžiagoje esantis apžiūros protokolas, taip pat interneto naršyklės vaizdų paieškos sistemos rezultatai, atlikus paiešką pagal raktažodžius „Olympus VP-10“, nesudaro prielaidų manyti, jog diktofonas yra rašiklio tipo. Ši techninė priemonė nėra užmaskuota ar integruota į rašiklį, diktofonas „Olympus VP-10“ jokia apimtimi nėra tapatus rašikliui, jį lengva identifikuoti kaip diktofoną.

5.3.7. Konstatuojant, kad diktofono techninė savybė, t. y. veikimo laikas, teismui leidžia įžvelgti ne tik M. B. tikslą įsirašyti jo atleidimo pokalbį, neatsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes. Iš byloje surinktų duomenų yra žinoma, kad įrenginys įsigytas iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“. Patikrinus šios įmonės diktofonų pasiūlą matyti, kad įrenginių veikimo trukmė yra nuo 12 val., tai reiškia, kad jie visi geba įrašyti visos darbo dienos įrašus. Dėl to ši aplinkybė neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad buvo ir kitų nei M. B. nurodytų tikslų.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas (BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys), nepagrįstai M. B. veiką kvalifikavo pagal BK 295 straipsnį. M. B. veikos padarymo metu nusikalstamos veikos, nurodytos BK 295 straipsnyje, nusikaltimo dalykas buvo speciali technika. 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo BK 295 straipsnio pakeitimai, kuriais BK 295 straipsnyje vartojama sąvoka „speciali technika“ pakeista sąvoka „techninės priemonės“. Minėtais BK pakeitimais įstatymų leidėjas išplėtė nusikalstamos veikos dalyką, nustatydamas atsakomybę už neteisėtą bet kokių techninių priemonių įrengimą ir panaudojimą, siekiant BK 295 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Iki šio pakeitimo galiojusia BK 295 straipsnio redakcija išreikšta įstatymų leidėjo valia nustatė atsakomybę ne už bet kokių techninių priemonių panaudojimą – nenustatyta atsakomybė už buitinio diktofono panaudojimą, t. y. jis nelaikomas specialia technika.

5.4.1. Neteisėtas specialios technikos įrengimas ir panaudojimas kriminalizuotas Lietuvos Respublikos Seimui 1996 m. liepos 11 d. priėmus BK 137 straipsnio (neteisėtas asmens susirašinėjimas) pakeitimo ir papildymo 224² straipsniu (neteisėtas specialios technikos įrengimas ir panaudojimas) įstatymą Nr. I-1477, kuriuo pakeistas ir papildytas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas. Tai, kad, perkeliant šią veiką į naująjį BK, speciali technika nuo naujojo BK įsigaliojimo būtų buvusi laikoma kitokio pobūdžio technika, nei apibrėžta anksčiau, įstatymų leidėjas nenurodė nei naujojo BK projektų lydimuosiuose dokumentuose, nei jokiuose naujojo BK leidybos proceso etapuose. Dar įstatymo projekto Lietuvos Respublikos Seime svarstymo stadijoje vienas iš įstatymo projekto rengėjų ir teikėjų Egidijus Bičkauskas vykusiame Lietuvos Respublikos Seimo septyniasdešimt pirmajame posėdyje, teikdamas priimti įstatymo projektą, detalizuodamas įstatymo projektą, nurodė, jog kalbama apie specialios technikos panaudojimą, kur diktofonas nėra speciali technika.

5.4.2. Įstatymų leidėjas specialios technikos sąvoką įtvirtino Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) 2 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. birželio 10 d. iki 2002 m. birželio 28 d.). Šioje OVĮ redakcijoje speciali technika apibrėžta kaip techninės priemonės, skirtos elektros ryšių, telegrafo ir kitiems pranešimams kontroliuoti, telefoniniams pokalbiams klausytis bei jų įrašams daryti, taip pat stacionariai gyvenamųjų, administracinių ir kitokių patalpų bei transporto priemonių garso ir vaizdo kontrolei ir kurioms panaudoti reikia sankcijos. Įsigaliojus vėlesnei OVĮ redakcijai (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. birželio 28 d. iki 2013 m. sausio 1 d.), joje specialios technikos sąvokos neliko.

5.4.3. Pirmosios instancijos teismo BK 295 straipsnio dispozicijos pokyčio analizėje teisėkūros prasme, grindžiant, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. liepos 19 d. priimtu BK XXVI skyriaus pavadinimo, 175¹ ir 295 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1384 įstatymų leidėjas tariamai tik suderino sąvokas su kitu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, selektyviai remtasi 2010 m. gruodžio 23 d. aiškinamuoju raštu „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 25, 26, 27, 97, 196, 197, 217, 218, 250, 250¹, 251, 252, 253, 254, 256, 257¹, 267, 267¹, 270, 270¹, 271, 277¹, 288, 295, 310 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 224¹, 249¹, 250², 250³, 250⁴, 250⁵, 252¹ ir 270² straipsniais įstatymo projekto“. Pažymėta, kad šis 2010 m. įstatymo projektas, kurio aiškinamuoju raštu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nebuvo priimtas. Jis buvo keistas ir galutiniame įstatymo projekte Nr. XIP-892(3), kuris priimtas 2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. XI-1901, nuostatų dėl BK 295 straipsnio pakeitimo nebeliko, o minėti pakeitimai priimti tik 2022 m. liepos 19 d. Nors šis įstatymo projektas nebuvo priimtas, tačiau aiškinamajame rašte nurodytos priežastys, kurios pagrindžia, jog įstatymo leidėjo siekis nebuvo suderinti sąvokas. Aiškinamajame rašte dėl įstatymo projekto Nr. XIP-892(2) konkrečiai dėl BK 295 straipsnio nurodoma, jog BK 295 straipsnyje vartojamos specialios technikos sąvokos turinio neatskleidžia jokie teisės aktai, be to, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis technika būtų priskiriama specialiai (kriterijų svarba ta, kad, esant vienodoms aplinkybėms, bet skirtingiems vertinimo kriterijams, gali būti padaromos skirtingos išvados), todėl yra tikslintina BK 295 straipsnyje nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis.

5.4.4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar diktofonas „Olympus VP-10“ laikytinas specialia technika, rėmėsi 2021 m. liepos 23 d. specialisto išvada Nr. 11-1766 (21), tačiau joje nurodytos tik diktofono techninės charakteristikos, nėra nustatyta, ar eksperto tirtas diktofonas priskiriamas specialiai technikai.

5.5. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar M. B. veika padaryta tiesiogine tyčia, nepagrįstai išplėtė tiesioginės tyčios sąvoką nusikalstamos veikos, nurodytos BK 295 straipsnyje, apimtimi. Pagal BK 295 straipsnio dispoziciją, tikslas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais. Tai reiškia, jog nors kaltė egzistuoja kaip savarankiškas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, tačiau nagrinėjamu atveju jai nustatyti yra svarbus ir tikslas. Būtent tyčinių baudžiamųjų teisės pažeidimų atveju tyčia veikos sudėtyje nurodo poelgio kryptingumą ir tikslą. Netinkamas baudžiamojo įstatymo aiškinimas ir taikymas lėmė tai, kad nusikalstama veika, nurodyta BK 295 straipsnyje, kvalifikuota pagal tai, kokia informacija galėjo būti ar buvo surinkta (t. y. pagal nusikalstamos veikos pasekmes), o ne pagal tai, kokią informaciją kasatoriaus ginamasis tikėjosi surinkti (t. y. pagal nusikalstamos veikos tikslą). Skundžiamo nuosprendžio turinys suponuoja tai, kad M. B. kaltė pasireiškė ne tiesiogine tyčia, o neatsargia kaltės forma. Nuteistajam inkriminuotas tikslas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad M. B., kaip anksčiau vadovavęs tai pačiai įmonei, turėjo numanyti ir suvokti, jog svarbūs įmonei klausimai, tarp jų ir struktūrinių pokyčių klausimai, sprendžiami ir tiesiogiai bendraujant, aptariant priimamus ar priimtus sprendimus su kitais asmenimis vadovo kabinete.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato M. Dūdos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK reikalavimų pažeidimų (BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalys, 305 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 5 dalis)

7. Iš kasaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su BPK reikalavimų pažeidimais (išvadų prieštaringumas, rėmimasis prielaidomis, netikslus inkriminuotų aplinkybių nurodymas), matyti, jog šie išimtinai yra susiję su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo M. B. tikslo rinkti informaciją apie VĮ „O“ struktūros pokyčius nustatymo. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus, tačiau abiejų teismų išvados dėl M. B. veiksmų atitikties BK 295 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviesiems požymiams sutapo ir yra vienodos.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apeliacinės instancijos teismas nuosprendį surašo laikydamasis BPK XXIII skyriaus („Nuosprendžio priėmimas“) pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis panaikinamas, o apeliacinės instancijos teisme priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, jo aprašomoji dalis turi būti surašoma laikantis pirmosios instancijos teismo apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų. BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis jis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Įstatymas nenurodo jokių specifinių naujo (išteisinamojo ar apkaltinamojo) nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau naujame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-1073/2018">2K-201-1073/2018</a>). Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti aiškiai nurodyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas, naujame nuosprendyje negali būti įrodymų vertinimo spragų.

9. Savo ruožtu pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal šią dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo išvados daromos, nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, jog iš jo turinio būtų aišku: 1) kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, ir 2) kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais nustatant tiesą byloje nelaiko kitų įrodymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

10. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje matyti, kad teismas aprašomosios nuosprendžio dalies pradžioje išdėstė pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinio skundo esmę, proceso dalyvių prašymus dėl apeliacinio skundo. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas, nurodęs sprendimą dėl apeliacinio skundo tenkinimo, išdėstė aplinkybes, kuo nuteistasis buvo kaltinamas, bylą apeliacine tvarka nagrinėjant pirmą kartą pakeistas kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvadas, kurioms jis pritarė. Nors plačiau nepasisakęs, tačiau neapsiribodamas vien pritarimu dėl objektyviųjų BK 295 straipsnyje nurodytų nusikalstamos veikos požymių nustatymo, apeliacinės instancijos teismas išvardijo tokias išvadas patvirtinančius byloje esančius įrodymus. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje įvardytas pirmosios instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso reikalavimų, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pažeidimas, nurodyti ir teisiniai argumentai, iš kurių aišku, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas, ir motyvuotas BPK 329 straipsnio 2 punkte nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio pagrindas. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais kitaip įvertinti apskųsto nuosprendžio įrodymai, nuosekliai išplaukia iš teismo ištirtų įrodymų. Iš baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamasis teismas grindė būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – tikslo – nustatymo pagrįstumą.

11. Aptariamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo taip pat neturi. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus, dėl bylos įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo iš esmės pažeistos BPK nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės.

12. Iš naujo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad, antrą kartą nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal pateiktus kasacinio teismo nurodymus ėmėsi priemonių, kad išsamiai patikrintų aplinkybes, ar M. B. gynybos versija dėl tikslo įrašyti tik savo pokalbį su laikina įmonės vadove yra logiška. Taip pat, vadovaudamasis kitu kasacinio teismo išaiškinimu, kad BK 295 straipsnyje nurodytos veikos pavojingumą pirmiausia lemia ne renkamos informacijos specifinis turinys, o specialios technikos neteisėtas panaudojimas ją renkant, apeliacinės instancijos teismas iš naujo vertino bylos įrodymus ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Teismo buvo padaryta išvada, kad M. B. neteisėtu veiksmu slapta įnešant ir panaudojant diktofoną buvo siekiama rinkti direktorės kabinete informaciją, kuri bus išsakyta jame per būsimus pokalbius, apie VĮ „O“ struktūros pokyčius. Ši išvada padaryta analizuojant tiek atskirų asmenų parodymus, tiek byloje nustatytas kitas aplinkybes, kad M. B. 2021 m. balandžio 30 d. nuo pat ankstaus ryto į R. Č. darbo kabinetą atsinešė diktofoną su dviem daugiakrypčiais stereomikrofonais, tai darė panaudodamas apgaulę ir slapta, diktofonas buvo paliktas visą dieną įjungtas, jo atminties talpa buvo didelė (27 valandų įrašymo galimybė). Teismas taip pat kruopščiai analizavo bylos aplinkybes tiek dėl gautos informacijos, tiek dėl pačios informacijos apie įmonę poreikio ir reikalingumo M. B.. Nurodydamas bylos duomenis, teismas aiškiai išdėstė, kad M. B. buvo reikalinga ir reikšminga informacija apie būsimus įmonės struktūrinius pokyčius. Šią informaciją jam svarbu buvo žinoti dėl jo darbo perspektyvos įmonėje. Kasaciniame skunde pateikiama nuomonė, kad atskiri bylos įrodymai, liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kitaip, tačiau tokie teiginiai, nors ir paremti savo bylos duomenų vertinimu, nesudaro pagrindo įžvelgti esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, nes yra ginčijamas įrodymų pakankamumas vienoms ar kitoms bylos aplinkybėms nustatyti, taip pat kasatoriai ginčija vertinimą dėl jų patikimumo. Tokio pobūdžio teiginiai, susiję su nustatytų byloje aplinkybių kritika, nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

13. Atitinkamai kasatorių akcentuojama versija dėl nuteistojo negalėjimo įsinešti į R. Č. kabinetą mobiliojo ryšio telefono teismo argumentuotai buvo paneigta remiantis R. Č., M. J., D. J., V. V. parodymais (nuosprendžio 15 punktas). Nepagrįsti ir kasatorių teiginiai, jog teismas padarė prielaidą dėl diktofono tipo. Pažymėtina, kad byloje aptariamas diktofonas „Olympus VP-10“ kaip esantis rašiklio tipo įvardytas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1766(21), taigi teismas, apibūdindamas diktofoną, vadovavosi byloje esančiais specialiaisiais duomenimis.

14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo teiginiais, kad padarytas akivaizdus esminis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, kuris sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą sprendimą ir pažeidė M. B. teises į gynybą, nes teismas, šalindamas iš kaltinimo atskiras aplinkybes, dėl nustatytų kaip įrodytų bylos aplinkybių išdėstė prieštaringas išvadas, nuteisė M. B. už tai, ką paliktas diktofonas įrašė, tačiau aiškiai neinkriminavo to, kokiu tikslu jis panaudojo diktofoną. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad M. B. specialią techniką įrengė ir panaudojo žinodamas, jog 2021 m. balandžio 30 d. vyks uždaras VĮ „O“ valdybos posėdis, nepaneigia išvados dėl šio teismo nustatyto bendro M. B. tikslo rinkti informaciją apie VĮ „O“ svarbius struktūrinius pokyčius. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, kad diktofono slaptas įrengimas įmonės vadovės darbo kabinete, jo nustatymas įrašinėti nuolat patys savaime objektyviai sudaro sąlygas rinkti konfidencialią informaciją apie svarbius įmonės pokyčius, nes pokalbių metu tiesiogiai yra sprendžiami svarbūs įmonės klausimai. Priešingai kasacinio skundo teiginiams, apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio 21 ir 22 punktuose teismas aiškiai nurodė įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes. Nuosprendyje nurodytas konkretus M. B. padarytos veikos laikas, vieta, veikos padarymo būdas, neteisėtai panaudota speciali įranga, rinktos informacijos pobūdis. Nors teismas paneigė M. B. siekį gauti konfidencialią informaciją ir atskirai neakcentavo M. B. veiksmų specialaus tikslo t. y. aprašydamas veiką tiesiogiai nepažymėjo, kad tikslas buvo rinkti informaciją apie VĮ „O“ svarbius struktūros pokyčius, bet iš pašalintų kaltinimo aplinkybių bei įrodytomis pripažintų aplinkybių turinio toks tikslas aiškus.

15. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naujas apkaltinamasis nuosprendis priimtas iš esmės nepažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, iš jo turinio aišku, kodėl pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas laikomas netinkamu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą ir pagal jo argumentus tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, iš esmės pažeidė kasatorių nurodytas BPK nuostatas.

Dėl BK 295 straipsnio taikymo

16. Kasatoriai ginčija, kad M. B. naudotas diktofonas atitinka specialios technikos sąvokos esmę, akcentuoja, kad įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais išplėtė nusikalstamos veikos, nurodytos BK 295 straipsnyje, dalyko sąvoką, nustatydamas atsakomybę už bet kokių techninių priemonių įrengimą ir panaudojimą. Teigiama, kad diktofonas „Olympus VP-10“ negali būti priskirtas specialiai technikai pagal bylai aktualios baudžiamojo įstatymo redakcijos BK 295 straipsnio prasmę, todėl M. B. veikoje nėra nustatytas nusikaltimo dalykas.

17. Pagal M. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu galiojusią BK 295 straipsnio redakciją, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo ne technines priemones, kaip nurodyta galiojančioje šiuo metu BK 295 straipsnio redakcijoje, o specialią techniką žmogui sekti, informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją ar jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.).

18. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 295 straipsnio dispozicijos pokyčius, išdėstė prielaidas ir selektyvų atskirų dokumentų vertinimą, formaliai traktavo Operatyvinės veiklos įstatymo aktualias bylai nuostatas. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį, kad galiojantys teisės aktai nenurodo ir nedetalizuoja specialios technikos sąvokos, sutinka su abiejuose teismų sprendimuose pateiktu BK 295 straipsnio dispozicijos pokyčių ir joje nurodytos technikos sąvokos aiškinimu.

19. BK 295 straipsnis pakeistas 2022 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. XIV-1384 (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.), kuriame specialios technikos sąvoka pakeista techninių priemonių sąvoka, tačiau minėto straipsnio pakeitimai buvo inicijuoti dar 2010 m. (įstatymo projektas Nr. XIP-892(2)). Iš 2010 m. gruodžio 23 d. aiškinamojo rašto „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 25, 26, 27, 97, 196, 197, 217, 218, 250, 250¹, 251, 252, 253, 254, 256, 257¹, 267, 267¹, 270, 270¹, 271, 277¹, 288, 295, 310 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 224¹, 249¹, 250², 250³, 250⁴, 250⁵, 252¹ ir 270² straipsniais įstatymo projekto“ matyti, kad, siekiant išspręsti minėtos sąvokos reglamentavimo spragą (specialios technikos sąvokos turinio neatskleidžia jokie teisės aktai, be to, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis technika būtų priskiriama specialiai), įstatymų leidėjo buvo siekta tikslinti BK 295 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nors įstatymo projektas Nr. XIP-892(2), kurio aiškinamuoju raštu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nebuvo priimtas, o baudžiamojo įstatymo pakeitimai įsigaliojo tik 2022 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. XIV-1384, tai nepaneigia teismo išvados dėl to, jog įstatymų leidėjas neturėjo tikslo suteikti šiam baudžiamojo įstatymo straipsniui kitokį turinį. Minėto aiškinamojo rašto nuostatos atskleidžia įstatymo leidėjo ketinimus keisti aptariamą BK straipsnį ne dėl poreikio kriminalizuoti tam tikrą veiką siekiant išplėsti baudžiamąją atsakomybę, o siekiant išspręsti informacijai rinkti naudojamos technikos neapibrėžtumo problemą. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, iš aiškinamojo rašto nuostatų negalima daryti išvados, kad įstatymų leidėjas ketino išplėsti nusikalstamos veikos dalyką.

20. Nors teismai nesivadovavo iki 2000 m. BK įsigaliojimo galiojusiais teisės aktais, bylai aktualios ir Operatyvinės veiklos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. birželio 10 d. iki 2002 m. birželio 28 d.) 2 straipsnio 6 punkto nuostatos, apibrėžusios specialios technikos sąvoką. Šiame įstatyme specialia technika laikomos techninės priemonės, skirtos elektros ryšių, telegrafo ir kitiems pranešimams kontroliuoti, telefoniniams pokalbiams klausytis ir jų įrašams daryti, taip pat stacionariai gyvenamųjų, administracinių ir kitokių patalpų bei transporto priemonių garso ir vaizdo kontrolei ir kurioms panaudoti reikia sankcijos. Vėlesnis Operatyvinės veikos įstatymas, o dar vėliau ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas tokios sąvokos nenumatė, minėti teisės aktai išskyrė tik techninių priemonių panaudojimo tvarką (speciali ir bendra tvarka). Įvertinus tuometinį specialios technikos apibrėžimą, matyti, kad ir jame terminas „speciali technika“ aiškinamas vartojant būtent techninių priemonių sąvoką, šios sąvokos vartojamos kaip sinonimai. Savo ruožtu apibrėžimas nedetalizuoja jokių specialių įrenginių techninių savybių, bet iš jo matyti, jog technikos priemonių pripažinimą specialia nulemia šių naudojimo paskirtis, t. y. susižinojimo, gyvenamųjų ar kitų patalpų garso ir vaizdo kontrolė, įrašų darymas.

21. Iš išdėstytų argumentų matyti, kad tiek teisėkūros dokumentuose, tiek galiojusiame įstatyme specialios technikos ir techninių priemonių sąvokos neturėjo atskirties, kuri būtų susieta būtent su tam tikrais įrangos požymiais. Dėl šios priežasties kasatorių skunde perteikiamas lingvistinis specialios technikos sąvokos aiškinimas, kuriame akcentuojamas išskirtinių iš bendros grupės savybių turintis daiktas, yra neteisingas. Jei neteisėtai, teisės aktų uždraustu būdu įrengiant, panaudojant įrašymo priemones galima slapta kontroliuoti ir (ar) fiksuoti fizinių asmenų veiksmus, pokalbius, kitokį susižinojimą, tokia įranga laikytina nagrinėjamos nusikalstamos veikos dalyku. Byloje nustatyta, kad M. B. panaudojo diktofoną „Olympus V-10“. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1766(21) nurodyta, kad minėtas įrenginys yra rašiklio tipo diktofonas, kuriame yra įdėta baterija ir 2 daugiakrypčiai stereomikrofonai, leidžiantys daryti garso įrašus pasirinktu formatu (.pcm,.mp3 arba.wma). Diktofone yra integruota 4 GB talpos atmintis ir USB jungtis, apytikslis baterijos veikimo laikas – iki 27 val. Diktofono kataloge rastas garso įrašas, kurio trukmė 5 val. 21 min. (2 t., b. l. 15–18). Pirmiau minėta, kad įjungtas diktofonas buvo paslėptas VĮ „O“ laikinai generalinio direktoriaus pareigas ėjusios R. Č. kabinete po spintele, t. y. sunkiai matomoje vietoje, priklijuojant lipniąja juostele. Iš šių aplinkybių matyti, kad slaptai panaudotas diktofonas „Olympus V-10“ objektyviai sudarė prielaidas daryti administracinių patalpų garso įrašus, slapta fiksuoti asmenų susižinojimą. Dėl šios priežasties jis laikytinas specialia technika, t. y. BK 295 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku.

22. Kasaciniame skunde taip pat ginčijama, kad neteisingai nustatyta, jog M. B. veikė tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LTEwNzMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154-1073/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154-1073/2021">2K-154-1073/2021</a>). Kasatoriai iš esmės netinkamą kaltės nustatymą sieja su tuo, kad nenustatytas informacijos rinkimo tikslas. Tačiau pirmiau minėta, kad M. B. neteisėtos informacijos rinkimo tikslas nustatytas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17 punkte aiškiai nurodyta, kodėl teismas priėjo išvadą, kad M. B., panaudodamas diktofoną, informaciją rinko veikdamas tiesiogine tyčia. Šios teismo išvados paneigia kasacinio skundo teiginius, kad byloje atskleista tik neatsargi nuteistojo kaltė.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė M. B. veiksmuose neteisėto specialios technikos panaudojimo informacijai rinkti požymį ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Darius Kantaravičius

Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas