Baudžiamoji byla Nr. 2K-50-489/2025
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00205-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.2;
2.1.15.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,
nuteistajai I. T., jos gynėjui advokatui Sauliui Urbonavičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. T. gynėjo advokato Sauliaus Urbonavičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu I. T. išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį kaip nepadariusi šios nusikalstamos veikos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pateiktas ieškinys dėl 780 Eur žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir I. T. nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Priteista iš nuteistosios I. T. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai 150 Eur žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. T. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, siekdama turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi šiomis aplinkybėmis:
1.1. I. T., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – eidama Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos (toliau – ir Biblioteka) direktoriaus pareigas, neturėdama teisinės galimybės savo, kaip įstaigos vadovės, įsakymu paskirti sau premijos, tyčia pasinaudodama savo einamomis pareigomis ir tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, iki 2021 m. gruodžio 28 d. nutarė trims jai pavaldžioms darbuotojoms paskirti didesnes premijas, nei buvo numatyta parengtame 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymo „Dėl darbuotojų paskatinimo“ projekte, ir gauti iš to turtinės naudos – įkalbėti jos pasirinktas darbuotojas perduoti jai dalį joms išmokėtų didesnių, nei buvo numatyta įsakymo projekte, premijų. Įgyvendindama šį nusikalstamą sumanymą, I. T. ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 28 d. Bibliotekos patalpose įkalbėjo Kultūrinės veiklos padalinio vadovę L. D. perduoti jai dalį numatytos paskirti premijos, taip pat surinkti ir perduoti jai dalis numatytų paskirti premijų iš vyriausiosios bibliotekininkės J. T. ir vyriausiosios buhalterės I. D..
1.2. Tęsdama piktnaudžiavimo veiksmus, I. T. 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu „Dėl darbuotojų paskatinimo“ Nr. P-33 paskyrė trims Bibliotekos darbuotojoms premijas, padidindama įsakymo projekte numatytus premijų dydžius, t. y. L. D. numatytą 878 Eur premiją padidino iki 1118 Eur, J. T. numatytą 808 Eur premiją padidino iki 1048 Eur, o I. D. numatytą 546 Eur premiją padidino iki 846 Eur. Nurodytoms darbuotojoms gavus numatyto dydžio premijas, I. T. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 9 d., tiksliai nenustatytu metu, Bibliotekos patalpose iš L. D. tiesiogiai gavo 150 Eur, kurie buvo I. D. išmokėtos premijos dalis.
1.3. Tokiais veiksmais I. T. piktnaudžiavo tarnyba ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus, Bibliotekos nuostatų, patvirtintų 2016 m. kovo 31 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-88, 20.2 papunktį, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Bibliotekos direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymu „Dėl bibliotekos darbo apmokėjimo tvarkos tvirtinimo“ Nr. O-7.3 patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos darbo apmokėjimo tvarkos II skyriaus („Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis“) 14 punktą.
1.4. Tokiais savanaudiškais veiksmais, naudodamasi tarnybine padėtimi, I. T. diskreditavo ir sumenkino savo vykdytas savivaldybės institucijos – Bibliotekos – vadovo (direktoriaus) pareigas, panaudodama jas priešingais, nesuderinamais su valstybės tarnyba, asmeniniais turtiniais interesais. Dėl tokių tyčinių savanaudiškų veiksmų didelę žalą patyrė ir pati institucija – Biblioteka, jos vadovė I. T. tyčia nesilaikė Bibliotekos veiklą ir jos darbuotojų skatinimo tvarką reglamentuojančių nurodytų teisės aktų reikalavimų, tarp jų ir reikalavimo nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, taip diskreditavo Bibliotekos vardą šios įstaigos darbuotojų ir įstaigos steigėjos Klaipėdos rajono savivaldybės akyse.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios I. T. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas daugelį bylos aplinkybių išnagrinėjo pakankamai išsamiai, nuosprendyje jas tiksliai išdėstė, vis dėlto dalis pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neatitinka įrodymų visumos. Teismas nusprendė, kad byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai vieni kitus papildo ir sudaro vientisą loginę grandinę, patvirtinančią, kad nuteistoji, neturėdama teisinės galimybės paskirti sau premijos, tyčia, pasinaudodama einamomis Bibliotekos direktoriaus pareigomis ir tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, įkalbėjo Bibliotekos darbuotoją L. D. perduoti jai dalį numatytos paskirti premijos, taip pat surinkti ir perduoti jai dalis numatytų paskirti premijų iš kitų Bibliotekos darbuotojų – J. T. ir I. D. – ir, šioms darbuotojoms gavus padidinto dydžio premijas, iš L. D. gavo 150 Eur, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama sau turtinės naudos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistoji savo veiksmais diskreditavo ir sumenkino savo vykdytas Bibliotekos vadovo pareigas, sumenkino Bibliotekos autoritetą bei pasitikėjimą šios įstaigos veiklos skaidrumu ir teisėtumu, taip Bibliotekai padarė didelę neturtinę žalą, tarp jos veiksmų ir padarytos didelės neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas vertino, kad nuteistosios nusikalstami veiksmai atitinka visus BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Be to, apeliacinės instancijos teismas išsprendė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pateiktą civilinį ieškinį, konstatavo, kad bylos duomenimis neabejotinai yra patvirtinta tik 150 Eur dydžio nuteistajai perduota padidintos premijos suma, todėl šią sumą jis priteisė iš nuteistosios.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistosios I. T. gynėjas advokatas S. Urbonavičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas nuteistajai I. T. netinkamai pritaikė BK 228 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.
3.2. Kasaciniame skunde plačiai dėstomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2021 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021 bei išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 14 d. priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-788/2024 ir jose paminėtose nutartyse pateikti išaiškinimai dėl piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) sudėties požymio – didelės žalos nustatymo ir vertinimo, pvz., kad BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes; kvalifikuojant veiką kaip piktnaudžiavimą, be kita ko, būtina įvertinti, ar iš tiesų pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, apie pakankamą padarytos veikos pavojingumą; didelės žalos turinys, be kita ko, priklauso nuo to, kam ši žala buvo padaryta; šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais; neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui; kadangi įstatymas nepateikia universalių žalos masto nustatymo kriterijų, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansą visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičių ir kaip jie vertina prieš juos padarytus veiksmus; didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių; šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą.
3.3. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė jokių argumentų, kodėl aplinkybė, kad nuteistoji priėmė 150 Eur dydžio gimtadienio dovaną iš Bibliotekos darbuotojos asmeninių lėšų, rodo, kad ji padarė didelę žalą Bibliotekai. Teismas nepateikė pagrįstų argumentų, kokia didelė neturtinė žala atsirado Bibliotekai, Bibliotekos steigėjai – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ar kitiems asmenims, tik formaliai konstatavo didelės žalos buvimą. Teismas ignoravo byloje nustatytas aplinkybes, kad apie gimtadienio dovaną nuteistajai tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu, o kaltinimas buvo pateiktas praėjus daugiau nei metams nuo nuteistosios atleidimo iš pareigų.
3.4. Kasatorius, aptardamas byloje esančius liudytojų A. B.-N., B. M., J. K., A. K., K. S. parodymus, teigia, kad premijų skyrimo ir dovanos nuteistajai klausimas Bibliotekos steigėjai tapo žinomas tik po metų, o kalbos apie tai, jog daliai darbuotojų buvo padidintos metinės premijos, pradėjo sklisti tik vykstant teisminiam ginčui dėl nuteistosios atleidimo iš Bibliotekos vadovo pareigų. Byloje nebuvo nustatyta, kad šios aplinkybės sukėlė rezonansą ir buvo viešai aprašomos spaudoje ar buvo kitu būdu viešai aptarinėjamos. Be to, bylos įrodymai patvirtina, kad skirdama premijas nuteistoji suklydo ne iš piktos valios, bet dėl to, kad ji nežinojo premijų skyrimo tvarkos, o darbuotojai, atsakingi už tinkamą šios tvarkos taikymą, apie galimas ribas viršijančią premiją nuteistosios neinformavo. Toks formalus pažeidimas skiriant premijas nebuvo užfiksuotas ir Bibliotekos steigėjos paskirto audito metu. Taigi tokio pobūdžio pažeidimas negali būti laikomas padariusiu didelę žalą. Kasatorius pažymi ir tai, kad ne kiekviena veika ir ne kiekvienas neteisėtas veiksmas, kurio pasekmės pašalinamos kitomis priemonėmis, turi būti kriminalizuojami. Todėl šioje situacijoje nuteistosios veika, nesukėlusi sunkių pasekmių, neturėtų būti kvalifikuojama kaip nusikaltimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Tuo labiau kad nuteistoji buvo atleista iš Bibliotekos vadovo pareigų ne dėl savo kaltės, o kaip praradusi įstaigos steigėjo pasitikėjimą, t. y. nenustačius jos neteisėtų veiksmų.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi byloje nesančiais duomenimis, bylos įrodymus vertino netinkamai, dėl to priėmė nepagrįstą ir neargumentuotą nuosprendį. Teismas neįvertino visų proceso metu surinktų įrodymų, dėl jų pasisakė tik iš dalies, kiek to reikėjo kaltinimui pagrįsti. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistoji prašė Bibliotekos darbuotojų grąžinti jai dalį premijų ar su jomis dėl to tarėsi ir kad premijos darbuotojoms buvo skirtos būtent šiuo tikslu. Byloje esantys liudytojų J. T., L. D., I. D. parodymai patvirtina, kad dėl premijų išgryninimo ir dalies gautų pinigų grąžinimo nuteistajai niekada nebuvo kalbama, nuteistoji to neprašė ir nereikalavo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios I. T. gynėjo advokato S. Urbonavičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-7-104-719/2021 ir kt.).
6. Kaip matyti iš kasacinio skundo, jame ne tik keliami kasacinės instancijos teisme nagrinėtini teisės taikymo klausimai, bet ir teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes (kad nuteistoji I. T. įkalbėjo L. D. perduoti jai dalį numatytos paskirti premijos, taip pat surinkti ir perduoti jai dalis numatytų paskirti premijų iš J. T. ir I. D.), netinkamai įvertino įrodymus (liudytojų L. D., J. T., I. D. ir kitų parodymus), rėmėsi byloje nesančiais įrodymais ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistoji padarė jai inkriminuotą piktnaudžiavimo nusikalstamą veiką. Minėta, kad pakartotinis įrodymų vertinimas, be kita ko, ir jų patikimumo bei pakankamumo aspektais, kitokių, negu nustatė apeliacinės instancijos teismas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Dėl to, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas bylų nagrinėjimo kasacine tvarka nuostatas, nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka tikrinama, ar apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir ar pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes I. T. veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.
Dėl kasacinio skundo argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo
7. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, jie pasireiškė tuo, kad šis teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, neįvertino visų proceso metu surinktų įrodymų, pasisakė tik dėl kaltinimui pagrįsti reikiamos jų dalies ir padarė įrodymais nepagrįstas išvadas dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei nuteistosios I. T. kaltumo. Šie argumentai nepagrįsti.
8. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai dėl I. T. priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje neįrodyti piktnaudžiavimo nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai (I. T. susitarimas dėl premijų padidinimo, siekiant gauti dalį Bibliotekos darbuotojams paskirtų premijų, premijos dalies kaltinime nurodyta apimtimi perdavimas ir gavimas, tyčia – padidinus trims darbuotojoms premijas, savanaudiškas siekis gauti premijų dalį; taip pat nenustatyta, kad būtų buvusi padaryta didelė turtinė ar neturtinė žala), I. T. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisino. O apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad dalis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų neatitinka įrodymų visumos, priėmė priešingą sprendimą – pripažino I. T. kalta dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos sau. Šis teismas sutiko su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino liudytojų L. D., I. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nesugretino jų su nuteistosios I. T., liudytojos J. T., kitų liudytojų parodymais, tinkamai jų neįvertino, ir padarė išvadą, kad visuma duomenų, surinktų byloje ir ištirtų pirmosios instancijos teisme, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, vieni kitus papildo ir sudaro vientisą loginę duomenų grandinę, patvirtinančią, jog I. T. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis.
9. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kuria turi vadovautis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk0LTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-294-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-294-648/2017">2K-294-648/2017</a>, 2K-67-699/2018 ir kt.). Teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir 2) jog išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tos aplinkybės nustatymui svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais nustatant tiesą byloje nelaiko kitų įrodymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-385-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-385-507/2016">2K-385-507/2016</a>).
10. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta ir tai, kad įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus, savaime nereiškia įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-42-507/2017, 2K-365-719/2018 ir kt.).
11. Patikrinus kasacine tvarka apskųstą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo (kitaip nei pirmosios instancijos teismas) vertindamas bylos įrodymus ir priimdamas I. T. apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pirmiau nurodytų BPK nustatytų reikalavimų nepažeidė, o savo išvadas pagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šio teismo atliktas įrodymų vertinimas neprieštarauja pirmiau išdėstytiems teismų praktikos išaiškinimams ir tokių esminių trūkumų, kurie nurodyti kasaciniame skunde, neturi.
12. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro paduotą apeliacinį skundą, tikrindamas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, šalindamas iš kaltinimo nepasitvirtinusias aplinkybes, įvertino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą ir padarė pagrįstas išvadas dėl I. T. kaltumo piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos sau, ir šias išvadas pakankamai išsamiai motyvavo. Siekdamas išsiaiškinti liudytojų L. D., I. D. parodymų keitimo proceso metu priežastis ir pašalinti abejones dėl šių liudytojų ir liudytojos J. T., nuteistosios I. T. parodymų prieštaravimų, teismas savo inciatyva byloje atliko įrodymų tyrimą. Šio tyrimo metu teismas papildomai apklausė liudytojas J. T., L. D., I. D., pakartotinai išnagrinėjo šių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jų akistatų protokolus, taip pat dar kartą apklausė nuteistąją I. T. ir iš naujo įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, palyginęs juos su apeliacinės instancijos teisme gautais įrodymais, padarė kitokias negu pirmosios instancijos teismas išvadas dėl baudžiamajam įstatymui taikyti reikšmingų, įrodytomis pripažintų aplinkybių, t. y. Bibliotekos direktorės I. T. atliktų priešingų valstybės tarnybai veiksmų, siekiant turtinės naudos sau (neturėdama teisinės galimybės savo, kaip įstaigos vadovės, įsakymu paskirti sau premijos, įkalbėjo L. D. perduoti jai dalį numatytos paskirti premijos, taip pat surinkti ir perduoti jai dalis numatytų paskirti premijų iš J. T. ir I. D. ir, šioms gavus padidinto dydžio premijas, iš L. D. gavo 150 Eur, kurie buvo I. D. išmokėtos premijos dalis). Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, nustatydamas kasaciniame skunde ginčijamas faktines aplinkybes, teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino tiek nuteistąją I. T. kaltinančius, tiek ir ją teisinančius, įrodymus: pačios I. T., liudytojų J. T., L. D., I. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotus parodymus, nuosekliai analizavo jų turinį, šalino juose esančius prieštaravimus, vertino bylos duomenis, siedamas juos tarpusavyje ir atskirai, lygindamas su kitų byloje apklaustų liudytojų (A. K., J. K., A. B.-N. ir kitų) parodymais bei rašytiniais įrodymais (bylos dokumentais), nė vienam iš įrodymų neteikdamas išskirtinės reikšmės (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 22–27, 29–35, 42–44 punktai). Taip pat nuosprendyje pateikti išsamūs argumentai, pagrindžiantys, kodėl atmetamos gynybos iškeltos versijos ir kodėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl I. T. piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant turtinės naudos sau, neįrodytumo laikoma nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas ne tik ėmėsi BPK nustatytų priemonių, stengdamasis pašalinti prieštaravimus tarp liudytojų L. D., I. D. parodymų ir kitos bylos medžiagos, bet ir tinkamai reagavo į byloje nustatytus faktus, kad šios liudytojos, būdamos įspėtos dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme net kelis kartus keitė savo parodymus, ir nutarė pranešti prokurorui apie L. D. bei I. D. galimai padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
13. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir jų iš esmės nepažeidė.
Dėl didelės neturtinės žalos požymio
14. Kasaciniame skunde netinkamas BK 228 straipsnio 2 dalies taikymas argumentuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, jog nuteistosios I. T. veiksmais Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešajai bibliotekai buvo padaryta didelė neturtinė žala. Kasatoriaus teigimu, šis požymis naujame apkaltinamajame nuosprendyje tinkamai nepagrįstas ir nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos.
15. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas pažeidžiant tarnybos interesus, jos veiklos principus, esmę ir turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-64-139/2016, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Nesant didelės žalos, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstamas drausminiu, administraciniu ar civilinio pobūdžio teisės pažeidimu.
16. Didelė žala kaip piktnaudžiavimo sudėties požymis gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad, kadangi įstatymas nepateikia universalių žalos masto nustatymo kriterijų, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai), tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius, tai, kaip jie vertina prieš juos padarytus veiksmus, ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui. Sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti. Visais atvejais didelės neturtinės žalos padarymo konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-9-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-9-976/2020">2K-7-9-976/2020</a>, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-117-697/2023, 2K-7-1-788/2024 ir kt.).
17. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad nuteistoji savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą Bibliotekai, tokią išvadą pagrindė nuosprendžio 51 punkte nurodydamas aiškius argumentus. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, priešingai nei teigia kasatorius, nuosprendyje didelės neturtinės žalos požymis nėra preziumuojamas ar išvestas iš kitų teismo nustatytų piktnaudžiavimo sudėties požymių, o nustatytas byloje esančių įrodymų visumos analize ir pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistosios I. T. atlikti veiksmai netruko ilgą laiko tarpą, nebuvo sistemingi, tačiau jų pobūdis, siekiant turtinės naudos sau (didesnių premijų paskyrimas atskiriems Bibliotekos darbuotojams, įkalbant savo pavaldinę grąžinti jai paskirtos padidintos premijos dalį, taip pat surinkti ir perduoti padidintos premijos dalis iš kitų dviejų darbuotojų) patvirtina tai, kad nuteistoji aukščiau viešojo intereso iškėlė savąjį – asmeninį – interesą. Tenkindama šį interesą, nuteistoji, būdama 54 žmonių kolektyvo įstaigos direktore, privalėdama užtikrinti, kad šios įstaigos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, ne tik pati atliko priešingus tarnybai, neteisėtus veiksmus, bet ir į jų darymą įtraukė kitus asmenis. Tokie nuteistosios veiksmai aiškiai neatitinka nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio valstybės tarnautojui prilyginto asmens veiklos standartų, prieštarauja įstaigos veiklos viešumo ir skaidrumo reikalavimams, be kita ko, buvo nušviesti vietos žiniasklaidoje. Nuteistoji, pasinaudodama savo, kaip įstaigos vadovės, statusu ir įtaka, menkino tiek einamų pareigų, tiek įstaigos, kurioje dirbo, gerą vardą, formavo neigiamą kitų Bibliotekos darbuotojų, o taip pat steigėjos nuomonę apie įstaigą, pakirto pasitikėjimą įstaigos, kurios steigėjas yra savivaldybė, vadovu. Būtent dėl tokių nuteistosios veiksmų nukentėjo Bibliotekos, kaip viešojo juridinio asmens, kurio vienas iš tikslų yra didinti Klaipėdos rajono patrauklumą, skatinant gyventojų užimtumą kultūrine ir socialine įtrauktimi, viešųjų paslaugų kokybe ir prieinamumu, darnia socialinės ir ekonominės gerovės plėtra, autoritetas.
18. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog I. T. savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą Bibliotekai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuteistosios veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, pagal savo pavojingumą yra pasiekę nusikalstamai veikai būdingą pavojingumo laipsnį, todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas I. T. kalta dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
19. Darytina bendra išvada, kad nenustačius, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 228 straipsnio 2 dalį), naikinti šio teismo priimtą nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašo kasatorius, nėra teisinio pagrindo.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo
20. Kasatorius teismo posėdyje pateikė prašymą patenkinus kasacinį skundą priteisti I. T. jos 1955,97 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
21. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
22. Nagrinėjamoje byloje I. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, panaikinus pirmosios instancijos teismo jai priimtą išteisinamąjį nuosprendį, buvo pripažinta kalta ir nuteista už paminėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą. Šia nutartimi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nuteistosios gynėjo kasacinis skundas atmetamas. Atsižvelgiant į tai, tenkinti kasatoriaus prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo nėra BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios I. T. gynėjo advokato Sauliaus Urbonavičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Albinas Antanaitis
Tomas Šeškauskas
