Dėl praleisto termino nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-42/2010

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą dėl praleisto termino nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo; suinteresuoti asmenys M. G., A. G.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą dėl praleisto termino nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo.

1995 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartimi M. G. perleido savo motinai O. B. namą su priklausiniais, dovanojimo sutartis nebuvo įregistruota. Mažeikių rajono apylinkės teismas 1995 m. liepos 10 d. sprendimu priteisė iš M. G. sutuoktinio A. G. 212 246,51 Lt Lietuvos taupomojo banko (dabar – „Swedbank“, AB) naudai, o 1995 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė Lietuvos taupomojo banko (dabar – „Swedbank“, AB) Mažeikių skyriaus ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2008 m. kovo 21 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismas, pripažindamas pareiškėjos garbingą amžių ir aplinkybę, kad teisme vyko ginčas dėl dovanojimo sutarties teisėtumo, svarbiomis priežastimis, atnaujino pareiškėjai O. B. trijų mėnesių terminą 1995 m. balandžio 6 d. namo dovanojimo sutarčiai įregistruoti. Pareiškėjas „Swedbank“, AB, nurodęs, kad turėjo dalyvauti byloje kaip suinteresuotas asmuo, nes buvo pažeistos jo, kaip A. G. kreditoriaus, teisės, prašė atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą, įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu, pareiškėjos O. B. prašymą dėl termino atnaujinimo atmesti – tada jam atsirastų galimybė ginti savo teisėtus interesus, nukreipiant išieškojimą į skolininko A. G. turto dalį bendrojoje nuosavybėje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, nurodęs, kad pareiškėjas „Swedbank“, AB (tuo metu Lietuvos taupomasis bankas) savo teises aktyviai gynė ir jas įgyvendino civilinio proceso tvarka byloje dėl dovanojimo sutarties, ginčas buvo išspręstas dar 1995 m. rugsėjo 19 d., o procese dėl praleisto termino atnaujinimo nebuvo sprendžiama dėl „Swedbank“, AB teisių ir pareigų, todėl negalima teigti, kad buvo pažeisti banko, kaip kreditoriaus, interesai, taigi proceso atnaujinimas CPK 166 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negalimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių motyvų dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas „Swedbank“, AB savo teises įgyvendino civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įsiteisėjusios Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio pareiškėjo „Swedbank“, AB teisėms ir pareigoms turi būti nustatoma, atsižvelgiant į ginčijamų teisinių santykių turinį: ginčas dėl pačios dovanojimo sutarties teisėtumo pagal Lietuvos taupomojo banko (dabar „Swedbank“, AB) ieškinį išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas; apdovanotoji O. B. praleido trijų mėnesių laikotarpį dovanojimo sutarčiai viešame registre įregistruoti ir nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais liko įregistruotos dovanotojos M. G. vardu, o Lietuvos taupomajam bankui (dabar – „Swedbank“, AB) jokių teisių ir pareigų neatsirado ir negalėjo atsirasti, todėl pareiškėjai O. B. kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo „Swedbank“, AB nereikėjo nurodyti suinteresuotu asmeniu; tai, kad A. G. yra banko skolininkas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad banko, kaip A. G. kreditoriaus, teisės gali turėti įtakos O. B. teisėms ir pareigoms. Pasisakydama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje, kurią prašoma atnaujinti, teisingai taikė CPK 576 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai pripažino aplinkybes, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas, svarbiomis.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas „Swedbank“, AB prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priteisti iš pareiškėjos O. B. kasatoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas, priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino to, kad, išnagrinėjus prašomą atnaujinti bylą, kurioje jis nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, ir suteikus galimybę pareiškėjai O. G. įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu, buvo pažeistas CPK 266 straipsnis ir kasatoriaus teisė nukreipti išieškojimą į iki tol M. G. vardu registruotą turtą, taigi, yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. G. prašymą, bylos Nr. 3K-3-295/2008; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje F. S. v. Telšių rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1302/2002), teismo pareiga įtraukti į procesą visus suinteresuotus asmenis gali būti siejama ir su būsiančia teismo sprendimo įtaka kitiems asmenims. Be to, kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai, spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo, peržengė šios proceso stadijos ribas ir faktiškai bylą išnagrinėjo iš esmės, nes kasatoriaus pateiktus naujus įrodymus nagrinėjo visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga – teismas nagrinėja ginčą, neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo užbaigtose bylose CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų – klausimas ne kartą nagrinėtas kasacinio teismo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal P. L. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal G. V. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje A. Š., R. A., J. Ž. v. A. U., J. K., Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-188/2005). Taigi, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.

Kasatorius argumentuoja, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai pakeitė jo finansinio reikalavimo patenkinimo iš nekilnojamojo turto, priklausiusio suinteresuotiems asmenims jungtine nuosavybes teise, galimybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo išspręstas nuosavybės teisių įregistravimo klausimas. Šias teises suinteresuotas asmuo M. G. perleido dovanojimo būdu savo motinai pareiškėjai O. B. Nė viena iš jų nėra kasatoriaus skolininkė: Mažeikių rajono apylinkės teismo 1995 m. liepos 10 d. sprendimu skola kasatoriui priteista iš suinteresuoto asmens A. G. ir pritaikyta subsidiarioji atsakomybė – nesant jo turto, trūkstamos sumos turėjo būti išieškotos iš akcinės bendrovės „Mažeikių baldai“ turto, taigi, šiuo teismo sprendimu nenustatyta bendrosios sutuoktinių prievolės, kad jie atsakytų tiek asmeniniu, tiek bendru turtu (1995 m. galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 25 straipsnis). 1964 m. CPK 404 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimas pagal vieno iš sutuoktinių asmenines prievoles nukreipiamas tik į jo asmeninį turtą arba jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatoriaus skolininko suinteresuoto asmens A. G. sutuoktinė M. G. padovanojo savo motinai pareiškėjai O. B. asmeninį turtą – jai A. G. dar 1994 m. lapkričio 2 d. dovanotą namą su priklausiniais. Kasatorius ginčijo tik dovanojimo sandorį, sudarytą M. G. ir jos motinos O. B., Mažeikių rajono apylinkės teismas 1995 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė šį jo reikalavimą. Kasatorius teisme neginčijo sutuoktinių A. G. ir M. G. sudaryto dovanojimo sandorio, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl termino paskesnei dovanojimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo nekeičia kasatoriaus teisių nukreipti išieškojimą į jo skolininko turtą. Neginčijęs skolininko sandorio, kuriuo jis dovanojo sutuoktinei savo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kasatorius prarado teisinį pagrindą nukreipti skolos išieškojimą į šią skolininko turto dalį, todėl paskesni veiksmai (ypač po Mažeikių rajono apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 19 d. sprendimo) nekeičia kasatoriaus teisių į ginčo objektą turinio. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartis objektyviai negali turėti įtakos kasatoriaus teisėms, pagrindo procesui atnaujinti nėra. Pateikdamas prašymą atnaujinti procesą, kasatorius nenurodė, kokios yra teisinės galimybės pakeisti nurodytus teisinius santykius ir galiojančių teismų sprendimų res judicata. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasatorius, kaip jis pats nurodo pareiškime dėl proceso atnaujinimo, pradėjęs aktyvius išieškojimo veiksmus tik 2008 m. vasario mėnesį, t. y. beveik po trylikos metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista skola iš A. G., priėmimo, prisiėmė sumažėjusių išieškojimo galimybių riziką. Proceso atnaujinimas nagrinėjamoje byloje šios rizikos nesumažina, nes lieka galioti 1994 m. lapkričio 2 d. sutuoktinių A. G. ir M. G. dovanojimo sutartis.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų, todėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 45,45 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš „Swedbank“, AB (kodas 112029651) 45,45 Lt (keturiasdešimt penkis litus 45 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Egidijus Laužikas

Janina Stripeikienė