Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

Dėl termino atnaujinimo, juridinio fakto nustatymo

N U T A R T I S

2010 m. vasario 8 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti ginčo pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, O. M., Ž. K. A., Z. I. A., rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja 2007-08-07 kreipėsi su pareiškimu į Kauno rajono apylinkės teismą. 2008-04-29 patikslintu pareiškimu pareiškėja teismo prašė:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. nuo 1927 m iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 2,57 ha žemės sklypą, esantį Kauno rajone, Riogliškių km.;

atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą Kauno apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. R. į 2,57 ha žemės sklypą, esantį Kauno rajone, Riogliškių km.;

atnaujinti praleistą terminą pateikti dokumentams dėl J. R. nuosavybės teise valdyto 2,57 ha žemės sklypo, esančio Kauno rajone, Riogliškių km.

Pareiškėja nurodo, kad jos tėvas J. R. iki 1940 metais įvykusios nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,57 ha žemės sklypą, esantį Kauno rajone, Riogliškių km. Apie paminėto sklypo buvimą pareiškėja sužinojo tik 2006 metais iš žemėtvarkos darbuotojų, dėl to praleido įstatymuose nustatytus terminus prašymui atkurti nuosavybės teises ir dokumentams, įrodantiems žemės sklypo priklausomybę pareiškėjos tėvui, pateikti.

2008-12-04 Kauno rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl praleistų terminų prašymui atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2008-12-02 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad Kauno rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje yra pateiktas pareiškimas tam pačiam suinteresuotam asmeniui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-02-06 nutartimi pareiškėjos atskirojo skundo netenkino ir Kauno apygardos administracinio teismo 2008-12-02 nutartį paliko nepakeistą.

2009-02-27 Kauno rajono apylinkės teismas atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir 2009-11-11 sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, nusprendė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl ginčo rūšinio teismingumo. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką reikalavimas atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra teismingas administraciniam teismui; šis reikalavimas negali būti sujungiamas su reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Kaip pagrįstai nurodo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pasisakiusi, jog klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo su kitais reikalavimais (dėl šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta byloje A. Č. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti), tuo tarpu reikalavimai dėl įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tokiu atveju gali būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta byloje R. R. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2005 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta byloje J. S. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija). Tačiau šioje byloje susiklostė aplinkybės, kad pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl nurodytų terminų atnaujinimo, tačiau teismas 2009-12-02 nutartimi atsisakė pareiškimą priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Kauno apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Specialioji teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kitas nagrinėjamos bylos aplinkybes – byla bendrosios kompetencijos teismuose yra nagrinėjama nuo 2007 rugpjūčio 7 dienos, Kauno apylinkės teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą.

Jei būtų laikomasi aukščiau paminėtos Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos, ginčo išnagrinėjimas dar labiau užsitęstų, nes civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų nebūtų galima išnagrinėti, kol administracinės teisenos tvarka nebūtų išspręstas reikalavimas atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti. Tokia situacija, atsižvelgiant į nurodytas nagrinėjamos bylos aplinkybes, yra netoleruotina užtikrinant bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką principo realų įgyvendinimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis). Bendrosios kompetencijos teismo kompetencija yra platesnė, negu administracinio teismo, ir gali apimti taip pat ir tuos atvejus, kuomet ginčas nėra vien tik civilinės teisinės prigimties. Kadangi kilęs ginčas yra kompleksinis (jame yra reiškiami administracinio teisinio bei civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, kurių išskyrimas ir išskaidymas tik apsunkintų ir užtęstų ginčo išnagrinėjimą iš esmės), byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartį byloje pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a:

Grąžinti bylą pagal R. V. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, O. M., Ž., K. A., Z. I. A., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojas

Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjas

Česlovas Jokūbauskas Dainius Raižys