Civilinė byla Nr. 3K-3-38/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
52.3; 114.8.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB,,Dimoreta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dimoreta“ ieškinį atsakovui G. G. dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys R. D. ir V. M.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo pripažinti šalių sudarytą rangos sutartį dėl garažo uždengimo ruberoidine danga negaliojančia CK 1.92 straipsnio pagrindu kaip sudarytą asmens, viršijusio įgaliojimus. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas G. G. su UAB „Dimoreta“ buvusiu vyriausiuoju finansininku V. M. 2003 m. gegužės 23 d. sudarė žodinę sutartį dėl atsakovui priklausančio garažo stogo dengimo. 2003 m. birželio 5 d. kilusio gaisro metu atsakovui buvo padaryta turtinės žalos. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-670-56/08) priteista iš UAB „Dimoreta“ atsakovo naudai 228 000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir kitos išlaidas, pripažinus, kad žalos buvo padaryta dėl UAB „Dimoreta“ darbuotojų kaltės. Šiuo sprendimu teismas UAB „Dimoreta“ priešieškinį dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia atsisakė priimti. Ieškovas taip pat nurodė, kad UAB „Dimoreta“ jokių sutarčių su atsakovu dėl stogo dengimo nesudarinėjo, bendrovės direktorė nežinojo apie atliekamus darbus, nesuteikė įgaliojimų sudaryti sutartis, nepatvirtino žodžiu sudaryto sandorio.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. 2-670-56/08) konstatuota, jog darbai pagal ginčijamą sutartį buvo atliekami su UAB „Dimoreta“ administracijos ir vieno iš savininkų žinia, šią aplinkybę patvirtino UAB „Dimoreta“ teiginys, kuriuo pripažįstama, kad vienas iš akcininkų, bendrovės direktorės vyras R. D., buvo nuvykęs patikrinti, kaip vyksta darbai. Pagal CK 2.133 straipsnį per atstovą sudaryto sandorio pasekmės turi būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Įsiteisėjusiame sprendime teismas nustatė, kad žalos G. G. buvo padaryta dėl UAB „Dimoreta“ darbuotojų, dirbusių pagal sudarytą rangos sutartį, veiksmų. Išnagrinėtoje byloje nustatyti faktai, kad žalos G. G. padarė UAB „Dimoreta“ darbuotojai, kurie dirbo sudarytos rangos sutarties pagrindu. Prejudiciniai faktai paneigia ieškovo teiginius, kad žodinė rangos sutartis buvo sudaryta neturinčių tam įgaliojimų asmenų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo UAB,,Dimoreta“ apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimas.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendime nustatyta, jog žalos ieškovui G. G. padaryta ne iš sutarties, sudarytos fizinių asmenų, o iš sutarties, sudarytos ieškovo ir atsakovės (UAB „Dimoreta“) vadovaujamų darbuotojų. Taigi rangos sutartį su G. G. sudarė ne privatūs asmenys, o UAB „Dimoreta“ darbuotojai, jos atstovai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB,,Dimoreta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį bei bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Byloje teismai nepagrįstai nenagrinėjo ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl ginčijamo sandorio sudarymo, tik apsiribojo išvada, kad ankstesnėje byloje nustatytas UAB,,Dimoreta“ ir G. G. rangos sutarties sudarymo faktas. Ankstesnėje išnagrinėtoje byloje Nr. 2-670-56/08 įrodinėjimo dalykas buvo dėl UAB,,Dimoreta“ darbuotojų kaltės kilęs gaisras, G. G. padaryta žala ir jos dydis. Tačiau šioje byloje įrodinėjimo dalykas – sutartinių santykių buvimas ar nebuvimas, sutarties V. M. sudarymas šiam viršijus įgaliojimus. Taigi nesutampant nurodytose bylose įrodinėjimo dalykui skundžiamuose sprendime ir nutartyje žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai taikė prejudicinius faktus reglamentuojančias proceso teisės normas, taip nukrypta nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje UAB,,Sarteksas“ v. UAB,,Beltateksas“ byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-37/2008 konstatuota, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjimo faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.
2. Pagal bylos įrodymus susitarimas dėl rangos darbų buvo sudarytas G. G., V. M. ir R. D., o ne su UAB,,Dimoreta“. Pagal CK 1.70 straipsnį juridinių asmenų vardu sandorius sudaro jų steigimo dokumentuose nurodyti organai arba atstovai. Ieškovo direktorė su G. G. sandorių nesudarė ir jiems sudaryti neįgaliojo kitų asmenų, vėliau ieškovas nepatvirtino ginčijamo sandorio, taigi jis negalėjo sukelti ieškovui teisinių padarinių.
Atsakovas G. G. atsiliepimu į ieškovo UAB,,Dimoreta“ kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Teismai teisingai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias prejudicinius faktus – įsiteisėjusiame teismo sprendime buvo aiškiai nustatyta, kad žalos G. G. padaryta UAB,,Dimoreta“ darbuotojų ir už tai atsakinga UAB,,Dimoreta“. Ankstesnėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas yra sudarę statybos rangos sutartį, kurios nėra pagrindo pripažinti negaliojančia CK 1.92 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.
2. Atsakovo ankstesnėje byloje UAB,,Dimoreta“ priešieškinio nepriėmimas neužkirto kelio šiam asmeniui atskirai pareikšti ieškinį ir ginčyti rangos sutartį. Tačiau per visą bylos pagal G. Gibo pareikštą ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo laikotarpį atsakovas nepareiškė ieškinio dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl prejudicinių faktų, kurių nereikia įrodinėti kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Civilinėje byloje nereikia įrodinėti fakto, kuriuo šalis remiasi ir kuris teismo jau nustatytas anksčiau nagrinėtoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui ar nutarčiai įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys teismo nustatytų faktų nebegali ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis UAB,,Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis AB DnB NORD bankas v. UAB,,Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.).
Nagrinėjamoje byloje dalyvauja tos pačios šalys, kurių ginčas buvo išnagrinėtas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo (bylos Nr. 2-670-56/2008) ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis). Nurodytoje byloje ieškinį pareiškė statybos darbų užsakovas (G. G.) atsakovui UAB,,Dimoresta“ dėl žalos atlyginimo, nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė UAB,,Dimoreta“ dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimo.
Įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose yra nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, kad: šalis siejo žodinis susitarimas dėl gyvenamojo namo garažo stogo bituminės dangos įrengimo darbų; rašytinės sutarties nebuvo sudaryta, nes tiek užsakomųjų darbų apimtis, tiek jų vertė buvo nedidelė; susitarimas dėl darbų buvo sudarytas G. G. ir UAB,,Dimoreta“, kuriai atstovavo įmonės darbuotojas V. M.; įmonėje faktiškai buvo susidariusi veiklos vykdymo ir pavedimų paskirstymo schema, pagal kurią V. M. ir R. D. (dirbę įmonėje finansininku, vadybininku) ieško darbo objektų, paskirsto darbą darbuotojams, juos nuveža į objektą, susitaria su užsakovais dėl darbų; V. M. faktiškai turėjo teisę veikti UAB,,Dimoreta“, vykdančios stogų dengimo, remonto ir statybos darbus, vardu ir interesais; darbai buvo atliekami žinant įmonės vadovybei ir (ar) savininkams; darbų atlikimas buvo įmonės kontroliuojamas ir pan. Šie ir kiti teisiškai reikšmingi faktai, kurie keliami nagrinėjamoje byloje, konstatuoti įsiteisėjusiame teismo sprendime, priimtame byloje tarp tų pačių šalių. Šioje byloje vienas iš nagrinėjimo dalykų buvo ir tai, ar žodinė rangos sutartis buvo sudaryta su UAB,,Dimoreta“, ar įmonės darbuotojas, susitaręs dėl darbų atlikimo, turėjo tokius įgaliojimus. Tai patvirtina išnagrinėtos bylos dėl žalos atlyginimo medžiaga (teismo posėdžio protokolas, apeliacinis skundas (jo 5 punktas apeliacinės instancijos teismo nutartyje), teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuoti faktai). Nagrinėjamoje byloje šalių teisiniai santykiai yra kildinami iš tos pačios rangos sutarties, materialinį teisinį reikalavimą šioje byloje dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia kaip sudarytos įmonės darbuotojų, viršijusių savo įgaliojimus, pareiškė įmonė statybos darbų užsakovui. Bylą nagrinėjusių teismų konstatuota, kad ieškinio reikalavimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie yra išnagrinėti kitoje byloje tarp tų pačių šalių.
Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės nenagrinėjo pareikšto reikalavimo. Su šiuo argumentu visiškai sutikti negalima, nes teismai rėmėsi išnagrinėtoje byloje konstatuotais faktais, kurie šalims buvo žinomi ir nebuvo prašoma juos tirti iš naujo (CPK 200 straipsnis); šalys ir jų atstovai (advokatai) teikė paaiškinimus teismo posėdžio metu, savo argumentus taip pat nurodė ir išdėstė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad naujų argumentų, nei yra pateikti, išnagrinėti ir įvertinti teismų priimtuose sprendimuose kitoje byloje, ieškovas nenurodė. Išnagrinėtoje kitoje byloje yra remtasi CK 2.133 straipsnio 2 dalimi kvalifikuojant šalių teisinius santykius dėl atsakovo, privalančio atlyginti žalą.
Dėl įgaliojimų veikti bendrovės vardu
CK 2.133 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas atstovavimas, apie kurį galima suprasti iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Šioje normoje nustatyta, kad jeigu atstovaujamojo elgesys davė pagrindą trečiajam asmeniui sąžiningai tikėti ir protingai manyti, kad jis sudaro sandorį su kito asmens atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilines teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartyje UAB,,Dausa“ v. AB,,Turto bankas“, bylos Nr. 3K-3-343/2005, išaiškinta, kad, byloje esant pakankamai duomenų, jog bendrovė pritarė sudarytam sandoriui, toks sandoris galioja.
Pirmiau nurodytoje kitoje byloje priimtame įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuriame nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamos bylos atžvilgiu, konstatuota, kad yra įrodytos ir nustatytos aplinkybės, kurios leido trečiajam asmeniui (statybos darbų užsakovui) protingai manyti, kad jis sudaro sandorį su atstovu. Ieškovas reikalavimą grindė CK 1.92 straipsnio nuostatomis, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymas ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršijo, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino. UAB,,Dimoreta“ veiklą reglamentuojančiuose įstatuose (pateikti ieškovo teismui, įregistruoti Vilniaus miesto valdybos įmonių registre 2001 m. birželio 2 d., registro Nr. AB 2001-643), jų 4.1 punkte nustatyta, kad bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, bendrovės vadovas-direktorius; 6.1 punkte nustatyta, kad bendrovės direktorius organizuoja ir vykdo bendrovės veiklą, jam priskirti Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei šiuose įstatuose direktoriaus kompetencijai priskirti klausimai. Įstatuose nenustatyta, kas ir kokiu būdu sudarinės sutartis vykdant įmonės veiklą. Pirmiau nurodyta, kad teismų sprendimuose kitoje byloje nustatyta, kad ginčijama rangos sutartis buvo sudaryta asmens, kuris veikė pagal įmonės įgaliojimus. Nors kasatoriaus skundžiami teismų sprendimai nėra išsamiai argumentuoti ir bylos nagrinėjimo pagal pareikštą ieškinio reikalavimą (dėl kitoje byloje tarp tų pačių šalių konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų) metu nebuvo šie faktai tiriami ir nustatinėjami iš naujo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nagrinėjamos bylos atveju nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus sprendimą ir nutartį. Dėl kitų kasaciniame skunde nurodytų argumentų, pvz., sutarčių aiškinimo aspektų ir kt., teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesusiję su nagrinėjamoje byloje taikoma teise.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtuose pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendime ir nutartyje padarytų išvadų, kuriomis atmestas ieškinys dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Iš ieškovo UAB,,Dimoreta“ priteistina 59,85 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB,,Dimoreta“ valstybei 59,85 Lt (penkiasdešimt devynis litus 85 centus) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
