Civilinė byla Nr. 3K-3-448/2012
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00290-2010-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.3;
35.6.1; 116.5.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario namas“ ieškinį atsakovams A. P. ir B. P. procesinių teisių perėmėjui R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių priėmimą ir peržiūrėjimą, actio Pauliana ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo ir ieškinio apmokestinumą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 13 d. atsakovų A. P. ir B. P. sudarytą pastatų dovanojimo sutartį, patvirtintą Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro J. Paliulio, ir taikyti restituciją natūra. Atsakovo A. P. skoliniai įsipareigojimai UAB „Pamario namas“ pagal 2008 m. gegužės 3 d. išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius sudarė 990 000 Lt. Atsakovas 2008 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartimi perleido sutuoktinei B. P. dalį savo asmeninės nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto – pastatus (gyvenamąjį namą, viralinę, garažą), (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 518 800 Lt. Perleidus ginčo turtą atsakovui turto liko už 274 404,17 Lt, todėl nukreipus išieškojimą į skolininko turtą neginčijamas ieškovo reikalavimas negali būti padengtas. Dėl to turto dovanojimo sutartimi atsakovas pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus.
Klaipėdos apygardos teismas, neatvykus į 2011 m. vasario 21 d. teismo posėdį atsakovų atstovui advokatui V. Mackoniui ir atsakovams A. P. ir B. P., jų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepripažino svarbiomis ir priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo BUAB „Pamario namas“ ieškinį tenkino – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 13 d. atsakovų A. P. ir B. P. sudarytą pastatų dovanojimo sutartį, patvirtintą Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro J. Paliulio, ir taikė restituciją natūra. Teismas konstatavo, kad, atsakovui neatlygintinai perleidus dalį savo turto sutuoktinei, sudarytas sandoris gali pažeisti įmonės kreditorių interesus, nes perleidus ginčo turtą atsakovui liko turto už 274 404,17 Lt. Nurodyta, kad atsakovas sudarydamas šį sandorį buvo nesąžiningas. Sudarytu dovanojimo sandoriu buvo sumažintas skolininko mokumas, taip pat galimybės, kad kreditoriaus BUAB „Pamario namas“ reikalavimas bus visiškai patenkintas.
Atsakovai pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydami panaikinti 2011 m. vasario 21 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Paaiškinta, kad prašyme atidėti teismo posėdį nurodytos neatvykimo priežastys turėtų būti vertinamos kaip svarbios, nes atsakovė B. P. serga paskutinės stadijos onkologine liga, ji yra sunkios būklės, todėl į Klaipėdą iš Druskininkų atvykti negali. Atsakovei reikalinga slauga, todėl į posėdį negalėjo atvykti ir atsakovas A. P. Atsakovai suinteresuoti dalyvauti byloje, todėl prašė bylos nagrinėjimą atidėti iki pagerės atsakovės būklė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, kai yra abi joje nurodytos aplinkybės, t. y. šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų apie atsakovės sveikatos būklę galima spręsti, kad jos liga yra tęstinio pobūdžio, atsakovė yra pateikusi atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir pasirūpinusi tinkamu atstovavimu, teismas nėra pripažinęs, kad atsakovų dalyvavimas byloje yra būtinas, todėl teismo posėdžio atidėjimas neribotam laikui byloje, kurioje ginamas viešasis interesas, reikštų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principų ir viešojo intereso pažeidimą. Pažymėta, kad vieno iš atsakovų liga negali būti kliūtis į posėdį atvykti kitam atsakovui ir jų abiejų atstovui. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutarė, kad nėra pagrindo atsakovų atstovo nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių pripažinti svarbiomis. Remdamasis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatomis, teismas išaiškino, kad yra laikoma, jog administratorius apie sandorius, kuriuos prašo pripažinti negaliojančiais, sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. UAB „Pamario namas“ bankroto byla buvo iškelta 2009 m. spalio 2 d., todėl laikytina, kad administratorius būtent 2009 m. spalio 2 d. anksčiausiai galėjo sužinoti apie ginčijamą sandorį. Taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, baigiasi 2010 m. spalio 1 d., o ieškovas ieškinį pareiškė 2010 m. vasario 24 d., t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 246 straipsnį liga savaime nėra svarbi priežastis, pateisinanti neatvykimą į teismo posėdį. Iš byloje esančių medicininių duomenų matyti, kad atsakovė serga sunkia onkologine liga, kuri yra tęstinio pobūdžio. Jai yra reikalinga slauga, todėl, norint sudaryti sąlygas patiems atsakovams apginti savo teises teismo posėdžio metu, bylos nagrinėjimas turėtų būti atidėtas neribotam laikui. Vis dėlto toks bylos nagrinėjimo atidėjimas nagrinėjamu atveju pažeistų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus ir viešąjį interesą, nes ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra atstovaujami profesionalaus teisininko ir kad atsakovų dalyvavimas byloje nėra pripažintas būtinu, nurodyta, jog atsakovai savo procesines teises galėjo įgyvendinti per savo atstovą. Nustatyta, kad ne tik atsakovai, bet ir jų atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, tačiau duomenų apie jo nedalyvavimą nepateikta. Nesant šių duomenų, nebuvo pagrindo pripažinti, kad advokatas, kartu ir atsakovai į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Pamario namas“. Ši nutartis įsiteisėjo 2009 m. spalio 2 d., todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuo šios datos nagrinėjamoje byloje skaičiavo actio Pauliana vienerių metų ieškinio senaties terminą (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-723-622/2012, kurioje A. P. pareiškė ieškinį atsakovams BUAB „Pamario namas“ ir UAB „Margasmiltė“ dėl sutarties, susitarimo, vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, įrodo, jog ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. P., nes tokia jo teisė dar nėra nuginčyta įstatymuose nustatyta teismine tvarka.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto aiškinimo ir taikymo. Vienerių metų actio Pauliana ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas nagrinėjamos bylos atveju turėjo būti nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, o ne IBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą. Ieškovo bankroto administratorius ginčija ne ieškovo, o atsakovų sudarytą sandorį. Ieškovas nėra dovanojimo sutarties šalis, todėl IBĮ nuostata negali būti taikoma, o vienerių metų actio Pauliana ieškinio senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kada ieškovas (o ne jo bankroto administratorius) sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmą kartą apie dovanojimo sutartį sužinojo arba turėjo sužinoti gavęs 2009 m. sausio 30 d. turto arešto aktą, kuriame nurodyta, kad pastatų savininkas yra ne A. P., o B. P. Šis turto arešto akto nuorašas 2009 m. sausio 30 d. buvo išsiųstas ieškovui registruotu laišku, todėl remiantis CPK 604 straipsniu laikomi ieškovui įteiktas praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, t. y. vasario 5 d. Būtent nuo šios dienos turėtų būti pradedamas skaičiuoti sutrumpintas actio Pauliana ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2010 m. vasario 5 d., o ieškinys atsakovams pareikštas tik 2010 m. vasario 24 d. – pasibaigus ieškinio senaties terminui. Nepagrįstai nurodyta, kad IBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos turi būti taikomas ne tik administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, bet ir visiems kitiems administratoriaus ieškiniams dėl trečiųjų asmenų sudarytų sandorių, kurių šalis nėra bankrutuojanti įmonė, pripažinimo negaliojančiais.
Dėl ieškinio pobūdžio. Kasatoriaus nuomone, sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir pažeidžiantis atsakovų teises, nes teismas klaidingai nustatė ieškinio pobūdį ir už jį mokėtiną žyminį mokestį. Sprendime už akių iš atsakovų valstybei priteista po 4594 Lt žyminio mokesčio, todėl vertintina, jog teismas ieškinį laikė turtiniu ir mokėtiną žyminį mokestį nustatė vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kadangi ieškinys pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu, prašyta pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją, todėl ieškinys yra neturtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. K. v. E. A. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2011">3K-3-264/2011</a>, konstatuota, kad actio Pauliana ieškinys yra neturtinis ir apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. 100 Lt. Teismas, priimdamas sprendimą už akių ir nustatydamas 9188 Lt žyminį mokestį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Ieškovas BUAB „Pamario namas“ atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 288 straipsnio 4 dalyje (2002 m. vasario 28 d. įstatymo redakcija Nr. IX-743) įtvirtinto pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą buvimo(CK 6.66 straipsnio 3 dalis ir actio Pauliana ieškinio pobūdis)
Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismas, neatvykus į 2011 m. vasario 21 d. teismo posėdį atsakovų atstovui advokatui V. Mackoniui ir atsakovams A. P. ir B. P., jų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepripažino svarbiomis ir priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo BUAB „Pamario namas“ ieškinį tenkino. Atsakovai, nesutikdami su priimtu sprendimu už akių, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydami panaikinti 2011 m. vasario 21 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Pažymėtina, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, tiek parengiamojo teismo posėdžio, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šalis, dėl kurios priimamas sprendimas už akių, neturi teisės skųsti jo apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau gali pasinaudoti CPK 287 straipsnyje nustatyta galimybe paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagal iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusias CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja, kad šalis neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti, ir pateikė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių yra pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir argumentai, patvirtinantys sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lavistos agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šveicarijos konfederacijos AB „MAYER & CIE AG“ v. N. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; kt.). Taigi šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas turi naikinti sprendimą už akių.
Kasaciniame skunde argumentuojama, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas, nes pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė ieškinio senaties institutą bankroto administratoriui reiškiant actio Pauliana ieškinį, taip pat netinkamai nustatė šio ieškinio pobūdį.
Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB,,Ortofina“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17/2006">3K-3-17/2006</a>; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M., D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).
Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kreditoriui (bankrutuojančiai įmonei) registruotu laišku buvo išsiųstas turto arešto akto nuorašas 2009 m. sausio 30 d., kuriame buvo nurodyta, kad pastatų savininkas yra ne A. P., o B. P. Tai nuo tada kreditorius turėjo sužinoti apie dovanojimo sutarties sudarymą ir nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje actio Pauliana ieškinio senaties terminas aiškinamas atsižvelgiant į bankroto santykių specifinį teisinį reguliavimą, nes ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu pareiškė BUAB „Pamario namas“ bankroto administratorius. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta jo teisė ir pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankroto administratorius tikrindamas bankrutuojančios įmonės pateiktus dokumentus apie jos sudarytus sandorius ir aptikęs įrodymų ne tik apie įmonės, bet ir apie jos skolininko sudarytą sandorį, atitinkantį CK 6.66 straipsnyje nustatytas sąlygas, gindamas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, gali pareikšti actio Pauliana ieškinį. Dėl to nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad bankroto administratorius negali reikšti actio Pauliana ieškinio bankrutuojančios įmonės skolininkui, jeigu jo sudarytas sandoris lemia bankrutuojančios įmonės reikalavimo patenkinimo iš skolininko turto negalimumą. Pažymėtina, kad toks kasatoriaus aiškinimas neatitinka bankroto proceso paskirties ir tikslo – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Taigi bankroto administratorius gindamas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir visų kreditorių teises ir interesus sužinojęs apie skolininko sudarytą CK 6.66 straipsnio sąlygas atitinkantį sandorį, kuris jo turtą gerokai sumažino ir dėl to kreditorius (bankrutuojanti įmonė) praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies gali pareikšti actio Pauliana ieškinį. Priešingu atveju sumažėtų bendras bankrutuojančios įmonės turto kiekis ir kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų bendrovei patenkinimo galimybė. Taigi ne tik bankrutuojanti įmonė, bet ir visi kreditoriai turi teisinį suinteresuotumą užtikrinti kreditoriaus, t. y. bankrutuojančios įmonės, turimų reikalavimų patenkinimą, nes nuo to, ar šis reikalavimas bus (nebus) patenkintas, priklauso kiekvieno kreditoriaus reikalavimų patenkinimo proporcija.
Nagrinėjamoje byloje taip pat yra svarbus ieškinio senaties termino skaičiavimas. Kaip pirmiau nurodyta, pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Šiuo atveju būtina nagrinėti, kada kreditorius, t. y. bankrutuojanti įmonė UAB „Pamario namas“, sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį dovanojimo sandorį. Dėl to nepagrįstai teismai, aiškindamiesi ieškinio senaties termino taikymą, rėmėsi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, reglamentuojančiu bankroto administratoriaus sužinojimo momentą, ginčijant būtent bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius. Nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas ne bankrutuojančios įmonės sudarytas sandoris, bet bankrutuojančios įmonės skolininko sudarytas sandoris CK 6.66 straipsnio pagrindu. Tokiu atveju ieškinio senaties terminai turi būti nustatomi remiantis CK nuostatomis.
Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad kreditoriui (bankrutuojančiai įmonei) registruotu laišku buvo išsiųstas turto arešto akto nuorašas 2009 m. sausio 30 d., kuriame buvo nurodyta, kad pastatų savininkas yra ne A. P., o B. P. Kasatorius argumentuoja, kad būtent nuo šios dienos, vėliausiai nuo vasario 5 d., turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (CPK 604 straipsnis, CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Ieškinys teisme buvo pareikštas ne kreditoriaus, bet jam atstovaujančio bankroto administratoriaus 2010 m. vasario 24 d., t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo turto arešto akto nuorašo gavimo.
Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-265/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-265/2009">3K-3-265/2009</a>). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-578/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-578/2007">3K-3-578/2007</a>; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N.-M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-338/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-338/2007">3K-3-338/2007</a>; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012; kt.).
Teismui konstatavus, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, svarstomos tokio termino praleidimo priežastys ir, įvertinus jas kaip svarbias, pažeistoji teisė gintina, o ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Pažymėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Nagrinėjamos bylos specifiką lemia tai, kad pagrindinė ieškinio senaties termino praleidimo priežastis yra objektyvi, ginčo šalims ir teismams žinoma aplinkybė, t. y. bankroto bylos iškėlimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Pamario namas“ bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2009 m. spalio 2 d. Iš šių byloje pateiktų duomenų darytina išvada, kad kreditorius (bankrutuojanti įmonė) per vienerių metų ieškinio senaties terminą, prasidėjusį 2009 m. vasario 5 d., negynė savo pažeistų teisių būtent dėl prasidėjusio bankroto proceso. Laikoma, kad bankroto administratorius apie įmonės sudarytus sandorius sužino tik nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, taigi ir apie ginčijamą sandorį, remiantis teismų nustatytomis aplinkybėmis, jis sužinojo anksčiausiai 2009 m. spalio 2 d. Ieškinį bankroto administratorius pareiškė jau 2010 m. vasario 24 d. Taigi, net esant nustatytoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, šioje byloje taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas buvo praleistas mažiau negu vieną mėnesį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta UAB „Ranga IV“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-270/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-270/2010">3K-3-270/2010</a>; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-1099/2003). Tokio intereso egzistavimą lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes padarinius.
Taigi, įvertinus nagrinėjamos bylos specifiką, viešojo intereso buvimą, nuo šalies valios nepriklausančią ir objektyviai teismų žinomą, nereikalaujančią papildomo įrodinėjimo, aplinkybę, t. y. bankroto bylos iškėlimą, trukdžiusią bankrutuojančiai įmonei laiku pareikšti ieškinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų nustatyti pirmiau nurodyti faktai pripažintini svarbiais sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad nagrinėjamu atveju neveikimas dėl ieškinio pareiškimo ginčijamo sandorio pagrindu priskirtinas įmonei, kuriai buvo iškelta bankroto byla, siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumą (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau ir ieškovo, jo kreditorių teises bei galimybes ginti savo pažeistus interesus (per bankroto administratorių), ieškinio senaties terminas atnaujintinas.
Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamus sprendimus priėmę teismai taikė ne tą įstatymą, t. y. ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti taikė ĮBĮ, bet ne CK nuostatas, kurias turėjo taikyti, kartu pažymi, kad kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad vien netinkamos teisės normos pritaikymas, jeigu, pritaikius tinkamą teisės normą, rezultatas išliktų toks pat, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą (nutartį), nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą (nutartį) formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-419/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-419/2005">3K-3-419/2005</a>; 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K.., UAB „Kriptonika“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2008">3K-3-135/2008</a>; kt.). Aptariamu atveju teismai priėjo prie pagrįstos ir teisingos išvados, kad BUAB „Pamario namas“ bankroto administratorius turi teisę ginčyti šalių sudarytą dovanojimo sandorį ir jo pareikštas ieškinys turėjo būti nagrinėjamas teisme; tik kompleksiškai analizuodami susiklosčiusius materialinius teisinius santykius ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo bankroto administratoriaus sužinojimo apie ginčo sandorį, o ne paties kreditoriaus, t. y. bankrutuojančios įmonės, sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tokio sandorio sudarymą momento (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Šis materialiosios teisės normų pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, taip pat nesudaro CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Dėl Actio Pauliana ieškinio reikalavimo pobūdžio – turtinis ar neturtinis – suvienodindama praktiką išsamiai pasisakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M., D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012. Šiame nutarime konstatuota, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šią išvadą dėl įstatymų leidėjo valios actio Pauliana ieškinį laikyti turtiniu reikalavimu patvirtina ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK 85 straipsnio pakeitimai, nes naujame šio straipsnio 1 dalies 11 punkte tiesiogiai įtvirtinta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Dėl to nepagrįstu laikytinas kasacinio skundo argumentas, kad teismai, kvalifikavę actio Pauliana reikalavimą kaip turtinį, neteisingai nustatė ieškinio pobūdį ir už jį mokėtiną žyminį mokestį.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjus bylą, nenustatyta, pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. gruodžio 13 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 51,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteistina 51,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. P. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 51,78 Lt (penkiasdešimt vieną litą 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Gražina Davidonienė
Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
