Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-20-648/2018
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00134-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija 21.1.7. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. atstovo advokato Jono Butkaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu M. D. buvo nubaustas 230 Eur bauda pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 1 d., apie 22.03 val., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus bei S. Dariaus ir S. Girėno g., vairavo automobilį BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas, 0,07 promilės, girtumo laipsnis), neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi M. D. atstovo advokato Jono Butkaus skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad teikti prioritetą kraujo tyrimo rezultatams ir netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais bei alkotesterio parodymais šioje byloje nėra teisinio pagrindo.
Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi M. D. atstovo advokato Jono Butkaus apeliacinis skundas netenkintas ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. D. atstovo advokato Jono Butkaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
Spręsdami bylą teismai vadovavosi ANK 32 straipsniu, tačiau šioje normoje numatytus teisingumo ir protingumo principus taikė išimtinai nusižengimą fiksavusios institucijos naudai, pažeisdami ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą ir pareigą vykdyti teisingą procesą. Teismai nesivadovavo ANK 566 ir 567 straipsnių nuostatomis ir įrodinėjimo pareigą perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidą, kad M. D. vartojo alkoholinius gėrimus, ir padarė bylos medžiaga nepagrįstą išvadą, kad nealkoholiniame aluje nėra alkoholio, taip pažeisdamas procesines teisės normas, reglamentuojančias teisingą procesą, ir buvo šališkas.
Padarius tokias išvadas buvo sudaryta galimybė nevertinti M. D. nusižengimo subjektyviųjų požymių. M. D. vartojo nealkoholinį alų nežinodamas, kad jame yra alkoholio, – tai yra aplinkybė, šalinanti M. D. administracinę atsakomybę, nes asmuo neprivalo žinoti, kokiuose produktuose yra alkoholio, jei apie tai gamintojai nepraneša. Valstybė ėmėsi reguliavimo (ANK 422 straipsnio 4 dalis), kai alkoholio fiksacija galima pavartojus giros, nealkoholinio alaus, kitų produktų. Tokiu atveju valstybė turi garantuoti, kad asmuo būtų įspėtas apie tai, kad jo vartojamas produktas turi etilo alkoholio. Priešingu atveju reikia konstatuoti, kad asmens kaltės dėl nusižengimo padarymo nėra.
Dabar galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad policijos pareigūnai asmens neblaivumą fiksuoja alkotesteriu, bet asmuo taip pat turi teisę nuvykti į gydymo įstaigą, būti apžiūrėtas gydytojo ir priduoti kraują (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 503 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktas). Esant nedidelei alkoholio koncentracijai iškvepiamame ore administracinį nusižengimą fiksuojanti institucija ir teismas atima iš asmens galimybę apsiginti, nes nėra praktinės galimybės patekti į gydymo įstaigą ir priduoti kraują, kol praeis laikas, po kurio galima konstatuoti, kad alkoholio koncentracija sumažėjo dėl natūralių procesų. Tuo tarpu galiojantis teisinis reglamentavimas neįpareigoja policijos pristatyti asmenį, kuriam nustatytas neblaivumas, per įmanomai trumpą laiką į gydymo įstaigą, kad būtų gautas medikų atliekamas asmens fiziologinės būsenos vertinimas ir asmens kraujo tyrimas.
ANK 422 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę dėl prietaisais fiksuotos alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore, kuri neturi ir negali turėti įtakos žmogaus fiziologinei būsenai. Jei per valandą paėmus asmens kraują alkoholio kraujyje nerandama, turi būti laikoma, kad alkotesterio parodymais vadovautis negalima. Jei taikoma kitokia nuostata, tai tokiu atveju turi būti panaikintas minėtų taisyklių galiojimas vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. atstovo advokato Jono Butkaus prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą yra perrašyti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai ir nurodoma, kad teismai, kurių priimti procesiniai sprendimai yra skundžiami, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, remdamiesi ištirtų aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vertino bylos įrodymus ir pritaikė įstatymą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. atstovo advokato Jono Butkaus prašymas netenkintinas.
Dėl prašyme išdėstytų argumentų
Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą turinio matyti, kad yra nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikiami subjektyvūs pasvarstymai apie tai, kaip turi būti tikrinamas asmens blaivumas, vertinami užfiksuoti duomenys ir pan.
Vadovaujantis ANK 662 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir nevertina bei faktinių aplinkybių nenustato, o nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą faktinės aplinkybės nenagrinėjamos ir iš naujo nenustatomos.
Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal bylos duomenis bei pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad teismų išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama minėtame kodekso straipsnyje. Teismai, laikydamiesi šio ANK straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginę tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedami juos į vientisą loginę grandinę. Teismai įvertino tiek alkoholio matuoklio, kuriuo buvo tikrinamas M. D. blaivumas, tiek tikrinimo proceso tinkamumą, įvertino gautus rezultatus ir padarė pagrįstas išvadas, kuriomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų.
Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismai nustatė, kad M. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas, 0,07 promilės, girtumo laipsnis), neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. nesutiko su tuo, kad vairavo neblaivus, teigė, jog prieš važiuodamas vartojo nealkoholinį alų. Pareiškėjo nuomone, teismai nepagrįstai nubaudė M. D. pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį vadovaudamiesi vien objektyviaisiais administracinio nusižengimo požymiais, nenustatė, ar yra subjektyvieji požymiai, nevertino, jog M. D. vartojo nealkoholinį alų nežinodamas, kad jame yra etilo alkoholio, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nealkoholiniame aluje nėra alkoholio, ir prielaidą, jog M. D. vartojo alkoholinius gėrimus.
Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-677/2015).
Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį nustatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro pradedantieji vairuotojai būdami neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės). Šio nusižengimo subjektas yra specialusis – pradedantysis vairuotojas. Tai asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelias įstatymo 2 straipsnio 46 dalis (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija)). Pradedančiajam vairuotojui yra taikomi įvairūs apribojimai: reikalavimas specialiu ženklu žymėti transporto priemonę, važiavimo greičio ribojimas, nulio promilių alkoholio koncentracija organizme ir kita.
Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nustato gana griežtus reikalavimus pradedančiajam vairuotojui, o kalbant apie neblaivumą, tai jis iš viso yra netoleruojamas. Todėl pradedantysis vairuotojas prieš dalyvaudamas viešajame eisme kaip vairuotojas turi būti maksimaliai atidus vartodamas gėrimus ar kitus produktus, kurių sudėtyje yra ar gali būti nors ir nedideli etilo alkoholio kiekiai (pvz, nealkoholinis alus, gira, kai kurie medicininiai preparatai ir pan.). Kai pavartojęs gėrimų, kuriuose yra etilo alkoholio, pradedantysis vairuotojas sąmoningai vairuoja automobilį, jis suvokia savo pavojingą veikos pobūdį ir nori taip veikti, tai yra jis daro administracinį nusižengimą veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, remiantis objektyviais įrodymais, yra nustatytas M. D. apsvaigimas nuo alkoholio bei kitos aplinkybės, turinčios reikšmės administracinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad M. D. negalėjo apsvaigti nuo nealkoholinio alaus, apsvaigimas buvo galimas tik pavartojus alkoholinių gėrimų. Nesutiktina su pareiškėju, kad tai yra tik prielaida. Šiuo atveju svarbus nustatytas ir įrodytas faktas, kad M. D. vairavo transporto priemonę pavartojęs gėrimų, turinčių sudėtyje etilo alkoholio, o tai pradedančiajam vairuotojui draudžiama daryti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. D. veikoje yra nustatyti visi būtinieji nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai.
Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pagal bylos duomenis bei pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad teismų išvados pagrįstos neišsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu ir kad buvo padaryti prašyme nurodyti esminiai materialiosios ir proceso normų pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Artūras Ridikas
Artūras Pažarskis
