V. V. pagal BK 199 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-87-696/2018

Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00088-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2;

(S)

1.2.17.1.3.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

nuteistajam V. V. ir jo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

vertėjai Loretai Kireilytei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. (V. V.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) buvo išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis – V. V. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. V. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 23.30 val., vykdamas lengvuoju automobiliu „Buik Regal“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį kelyje A15 Vilnius–Lyda, Pamūrinės k., Šalčininkų r., nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, t. y. neturėdamas specialaus subjekto statuso, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, taip pat neturėdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotos licencijos į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktų prekių importui į Lietuvos Respubliką, kaip fizinis asmuo gabeno strategines prekes – du naktinio matymo taikiklius „Dedal-460“, kurie yra pritaikyti kariniams tikslams ir įtraukti į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 patvirtinto Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML15 punktas), kurie (taikikliai) gali būti montuojami ant Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML1 punkte nurodytų ginklų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių esmė

2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. V. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ne strategines prekes, kurioms gabenti reikia specialaus leidimo, todėl jį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 2 dalyje, požymių. Naktinio matymo prietaisai priskiriami prie strateginių prekių (Strateginių prekių kontrolės įstatymo, krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 patvirtinto Bendrojo karinės įrangos sąrašo nuostatos), tačiau, teismo vertinimu, tokia preke gali būti tik tvarkingi prietaisai ar prietaisai be esminių trūkumų, kurie nekliudo jų naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Šioje byloje nustatyta, kad naktinio matymo prietaisuose nėra svarbių detalių (elektroninių optinių keitiklių), be kurių jie negali būti naudojami pagal paskirtį, ir tokių detalių įgijimas nėra galimas arba žymiai apsunkintas. Be to, vertinant, ar naktinio matymo prietaisai gali būti priskirti prie strateginių prekių, kurioms įvežti reikalingi specialūs leidimai (licencijos), esminę reikšmę turi Bendrojo karinės įrangos sąrašo M15 punkto antroji pastaba, kurioje nustatyta, kad šio punkto reikalavimai dėl naktinių matymo prietaisų pripažinimo karinės įrangos dalimi netaikomi pirmosios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniams vamzdeliams. Naktinio matymo prietaisuose, kuriuos vežė V. V., turėjo būti įmontuoti trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniai vamzdeliai. Tokia pastaba rodo, kad, priskiriant taikiklius prie karinės įrangos, kartu ir prie strateginių prekių, yra reikšminga, kokios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniai vamzdeliai naudojami minėtuose prietaisuose, o tai, sistemiškai aiškinant Bendrojo karinės įrangos sąrašo nuostatas, rodo, kad vaizdo stiprinimo elektroniniai vamzdeliai yra itin svarbus kriterijus, vertinant, ar tai karinės įrangos daiktas, ir dėl to daroma išvada, kad tokių vamzdelių nebuvimas daikte, kuris gali būti priskiriamas prie karinės įrangos, neleidžia to daikto vertinti kaip karinės įrangos daikto (strateginės prekės).

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“, neturintys vienos detalės (trečios kartos vaizdo stiprinimo elektroninių vamzdelių), nėra kontrabandos dalykas – strateginės prekės.

3.1. Įvertinęs Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 3, 6 straipsnių, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-1216 „Dėl bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ ML 15 dalies nuostatas, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. kovo 24 d. specialisto išvadą, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. sausio 16 d. ekspertizės aktą, Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centro 2015 m. spalio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 22 d. raštus, specialisto G. Veisbergo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“, į kuriuos montuojami trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniai vamzdeliai, laikomi karine įranga, patenkančia į Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 15 dalies c punktą, ir atitinka strateginių prekių sąvoką.

3.2. Įvertinęs Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. sausio 16 d. ekspertizės akto, Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centro 2016 m. gruodžio 22 d. rašte nurodytus duomenis, eksperto E. Vaitkevičiaus, specialisto G. Veisbergo paaiškinimus teisme, kad naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ nebuvo sugadinti, sulaužyti ar nepataisomai išmontuoti, priešingai, prietaisai buvo nauji, kad veiktų, trūko tik vienos detalės – trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninio vamzdelio, kuriam išimti ar įdėti nebūtina prietaisų gabenti į gamyklą ar specialias dirbtuves, tai gali padaryti bet kuris asmuo, neturintis specialių žinių ir specialių įrankių; įdėjus į šiuos taikiklius trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninius vamzdelius, prietaisai veiktų ir atliktų savo paskirtį; taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-1216 „Dėl bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ ML 15 dalyje nekeliamas reikalavimas, kad vaizdo stiprinimo įrenginys veiktų, būtų pilnos komplektacijos, tvarkingas, be trūkumų, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad V. V. automobilyje rasti nauji, nepilnos komplektacijos, t. y. neturintys tik vienos detalės (trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninio vamzdelio), todėl neveikiantys du naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ laikytini kontrabandos dalyku – strateginėmis prekėmis, patenkančiomis į Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 15 dalies c punktą, kurioms gabenti iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną privalomas importo leidimas (licencija), kurį išduoda Ūkio ministerija. Veika padaryta tiesiogine tyčia.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apkaltinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti.

4.1. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.

4.2. Teismo išvados, kad naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ yra BK 199 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas ir kad veika padaryta tyčia, padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

4.3. Teismas iš esmės rėmėsi apeliacinės instancijos teisme apklausto eksperto E. Vaitkevičiaus paaiškinimų dalimi, tačiau nevertino kitos jo paaiškinimų dalies, patvirtinančios paaiškinimų nepatikimumą ir prieštaringumą. Taip teismas pažeidė ne tik BPK 20 straipsnio 5 dalies normas, bet ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. pareigą nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismas nevertino eksperto E. Vaitkevičiaus paaiškinimų, kad jis nekompetentingas spręsti, ar tai strateginė prekė ir kuo skiriasi pirmosios ir trečiosios kartos optiniai keitikliai. Liko nepaneigti kasatoriaus argumentai, kad optinis vaizdo keitiklis į aptariamus prietaisus gali būti įdėtas tik gamyklinėmis sąlygomis. Teismas nevertino eksperto T. Butrimo (kuris 2016 m. lapkričio 14 d. teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai apžiūrėjo ir išardė prietaisus) paaiškinimų, kad šie daiktai yra tik optinio prietaiso metalinis rėmas su lęšiais; tai nėra naktiniai optiniai taikikliai, nes juose nėra esminių dalių, t. y. optinio vaizdo keitiklio ir taikymosi kryptuko (kryžiaus); optiniai taikikliai „Dedal-460“ ekspertizės akte aprašyti pagal gamintojo nurodomus parametrus, tačiau teismo posėdyje apžiūrėti daiktai yra tik metaliniai rėmai su lęšiais, bet ne optiniai naktinio matymo taikikliai.

4.4. Krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-1216,,Dėl bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ ML 15 dalyje nurodyta, kad karinei įrangai priskiriama vaizdo atkūrimo ar atsakomųjų priemonių įranga, specialiai sukurta kariniam naudojimui, ir specialiai jai sukurti komponentai bei priedai, į kurių sąrašą patenka ir vaizdo stiprinimo įranga (ML 15 dalies c punktas). O įsakymo pastabose nurodyta, kad ML 15 dalis netaikoma,,pirmosios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniams vamzdeliams“ ar įrangai, specialiai sukurtai naudojant,,pirmosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninius vamzdelius“. Tai reiškia, kad strateginėms prekėms nepriskiriami net ir visiškai sukomplektuoti bei veikiantys naktinio matymo taikikliai, kuriuose montuojami pirmosios kartos elektroniniai vaizdo stiprinimo vamzdeliai. Visa tai patvirtina, kad metalinis rėmas su stikliniais lęšiais, neturintis būtinų naktinio matymo prietaisui sudedamųjų dalių, negali būti priskiriamas strateginei prekei ir nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas.

4.5. Jis nuosekliai aiškino, kad byloje aptariamus daiktus įsigijo kaip binokuliarus dėl juose esančių stiklinių lęšių, kurie jam buvo reikalingi kokybiškiems žiūronams sukonstruoti; kadangi tokiems daiktams gabenti per valstybės sieną nereikalingas joks leidimas, jis juos gabeno tarp asmeninių daiktų, neslėpdamas. Šie jo nepaneigti parodymai patvirtina, kad jis nelaikė šių daiktų strateginėmis prekėmis, tyčia jų neslėpė, todėl šiuo atveju nėra tiesioginės tyčios padaryti BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

4.6. Taip pat kasatorius skunde nurodo, kad jeigu ir būtų laikoma, jog veika atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nagrinėjamu atveju veikos pavojingumas (įvertinus nusikaltimo dalyką, kitus sudėties požymių ypatumus bei svarbias bylai aplinkybes, žalos atsiradimo galimybę) nėra didelis, todėl prašo pripažinti ją mažareikšme (BK 37 straipsnis). Optinius prietaisus jis vertino kaip paprastus binokuliarus, kurie nėra draudžiami apyvartoje, ir nevertino jų kaip naktinio matymo prietaisų, kuriems reikalingas leidimas, be to, žinojo, kad jie neveikia, nes juose nėra esminių sudedamųjų dalių. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis, gabendamas per valstybės sieną neveikiančius, nesukomplektuotus optinius prietaisus, kurie netinkami naudoti kaip naktinio matymo prietaisai, kėlė visuomenės saugumui tokį pavojų, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Tokiais neveikiančiais daiktais neįmanoma sukelti žalos BK saugomoms vertybėms, be to, jokių pavojingų padarinių ir nekilo, nenustatyti ketinimai šiuos daiktus naudoti nusikalstamiems tikslams. Jo veiksmai nepadarė jokios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, todėl buvo nepavojingi. Nagrinėjamu atveju dviejų optinių prietaisų, kurie neturi būtinų naktinio matymo prietaisams sudedamųjų dalių, gabenimo per valstybės sieną teisinis vertinimas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį kaip sunkaus nusikaltimo neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. V. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl BK 199 straipsnio 2 dalies taikymo

6. Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) baudžiamas tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

6.1. Nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, abiejų instancijų teismai padarė vienodas išvadas, kad naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ yra strateginė prekė. Tačiau dėl to, ar nepilnos komplektacijos, neturintys vienos detalės (trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninių vamzdelių) ir dėl to neveikiantys naktinio matymo taikikliai gali būti laikomi kontrabandos dalyku – strategine preke, kuriai gabenti per valstybės sieną privalomas importo leidimas (licencija), teismai padarė skirtingas išvadas.

6.2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad kontrabandos dalyku – strategine preke gali būti tik tvarkingi naktinio matymo prietaisai ar prietaisai be esminių trūkumų, kurie nekliudo jų naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį; šiuo atveju naktinio matymo prietaisuose nėra svarbių detalių (elektroninių optinių keitiklių), be kurių jie negali būti naudojami pagal paskirtį, ir tokių detalių įgijimas nėra galimas arba žymiai apsunkintas. Teismas pažymėjo, kad Bendrojo karinės įrangos sąrašo M15 punkto antroji pastaba rodo, kad, priskiriant taikiklius prie karinės įrangos, kartu ir prie strateginių prekių, yra reikšminga, kokios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniai vamzdeliai naudojami minėtuose prietaisuose, o tai, sistemiškai aiškinant Bendrojo karinės įrangos sąrašo nuostatas, patvirtina, kad vaizdo stiprinimo elektroniniai vamzdeliai yra itin svarbus kriterijus, vertinant, ar tai karinės įrangos daiktas. Tokių vamzdelių nebuvimas daikte, kuris gali būti priskiriamas prie karinės įrangos, neleidžia to daikto vertinti kaip karinės įrangos daikto (strateginės prekės).

6.3. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, papildomai apklausė ekspertą E. Vaitkevičių, išteisintąjį V. V., dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir padarė išvadą, kad nauji, nepilnos komplektacijos, t. y. neturintys tik vienos detalės (trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninio vamzdelio), todėl neveikiantys naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ laikytini kontrabandos dalyku – strateginėmis prekėmis, patenkančiomis į Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 15 dalies c punktą, kurioms gabenti iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną privalomas importo leidimas (licencija), kurį išduoda Ūkio ministerija. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs bylos įrodymų visumą (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir pateikė išsamius tokio vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y., panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodė nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus.

6.4. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš bylos duomenų matyti, kad naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ nebuvo sugadinti, sulaužyti ar nepataisomai išmontuoti, priešingai, iš eksperto ir specialistų paaiškinimų matyti, kad prietaisai buvo nauji, tam, kad jie veiktų, trūko tik vienos detalės – trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninio vamzdelio, kuriam išimti ar įdėti nebūtina prietaisų gabenti į gamyklą ar specialias dirbtuves, tai gali padaryti bet kuris asmuo, neturintis specialiųjų žinių ir specialiųjų įrankių. Įdėjus į naktinio matymo taikiklius „Dedal-460“ trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninius vamzdelius, prietaisai veiktų ir atliktų savo paskirtį. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-1216 „Dėl bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ ML 15 dalyje nekeliamas reikalavimas, kad vaizdo stiprinimo įrenginys veiktų, būtų pilnos komplektacijos, tvarkingas, be trūkumų, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nauji, nepilnos komplektacijos, neturintys tik vienos detalės – trečiosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninio vamzdelio, todėl neveikiantys du naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ laikytini kontrabandos dalyku – strateginėmis prekėmis, patenkančiomis į Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 15 dalies c punktą, kurioms gabenti iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną privalomas importo leidimas (licencija), kurį išduoda Ūkio ministerija. Priimdamas sprendimą apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek eksperto E. Vaitkevičiaus, tiek specialistų T. Butrimo ir G. Veisbergo paaiškinimus. Be to, paaiškėjus, kad taikikliai neveikia, buvo paskirta kompleksinė ekspertizė, be kita ko, siekiant nustatyti ir tai, ar dėl galimų taikiklių trūkumų šie prietaisai būtų priskiriami prie strateginių prekių. Teismas įvertino ir Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centro 2015 m. spalio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 22 d. raštus, iš kurių darytina išvada, kad optiniai prietaisai „Dedal-460“, kuriuose montuojami trečiosios kartos vaizdo stiprinimo vamzdeliai, yra naktinio matymo taikikliai ir patenka į Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 15 dalį. Šie optiniai prietaisai skirti montuoti ant Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 1 dalyje nurodytų ginklų, kurie priskiriami A kategorijai ir kurių civilinę apyvartą draudžia įstatymas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi.

6.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. V. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno strategines prekes – naktinio matymo taikiklius „Dedal-460“, ir norėjo taip veikti. Darydamas tokią išvadą teismas įvertino V. V. darbo pobūdį (jis dirba meistru-surinkėju UAB „X“, užsiimančioje dieninio ir naktinio matymo prietaisų gamyba, prekyba ir remontu), paties išteisintojo parodymus, kad jis užsiima naktinio matymo prietaisų taisymu, todėl gerai išmano ne tik apie šiuos prietaisus, bet ir apie reikalavimus dėl jų vežimo per valstybės sieną. Pažymėtina ir tai, kad V. V. valstybės sieną kirto tamsiu paros laiku, apie vidurnaktį, dalis automobiliu gabenamų naktinio matymo daiktų, kuriems leidimas nereikalingas, buvo padėti vizualiai matomose vietose (pvz., automobilio salone ant galinės panelės), o du naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“, kuriems privaloma importo licencija, – skirtingose bagažinės vietose, t. y. vienas taikiklis buvo paslėptas rankinėje tarp asmeninių daiktų, o kitas įsuktas į juodos spalvos polietileninį maišelį ir padėtas dėžutėje po automobilio eksploatacijai skirtais daiktais, tokiais kaip užkūrimo laidai, vaistinėlė, gesintuvas ir panašiai.

Dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu

7. Kasatorius prašo pripažinti jo padarytą nusikaltimą mažareikšmiu (BK 37 straipsnis). Jis teigia, kad nors veika atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, veikos pavojingumas (įvertinus nusikaltimo dalyką, kitus sudėties požymių ypatumus bei svarbias bylai aplinkybes, žalos atsiradimo galimybę) nėra didelis.

7.1. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu gali būti pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2007, 2K-568/2007, 2K-284-696/2017).

7.2. Šį klausimą nuteistasis kėlė ir savo apeliaciniame skunde. Teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nei pagal objektyviuosius kriterijus (pvz., nepadaryta reikšminga žala įstatymo saugomoms vertybėms), nei pagal subjektyviuosius (atsižvelgiant į kaltininko tyčios kryptingumą, motyvus ir pan.) sąlygų pripažinti V. V. veiką mažareikšme nėra.

7.3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad V. V. padarytoje veikoje, be abejo, yra visi BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai: naktinio matymo taikikliai „Dedal-460“ priskiriami karinėms, strateginio pobūdžio prekėms ir apie tai jau buvo pasisakyta šioje nutartyje. Tačiau byloje nustatyta, kad be optinio keitiklio prietaiso naudojimas pagal paskirtį neįmanomas. Taigi pagal formą tai yra strateginė prekė, o pagal konkretų turinį gali tokia ir nebūti. Kartu pažymėtina, kad nors be optinių keitiklių prietaisas neveikia ir iš pirmo žvilgsnio nusikaltimas, atrodytų, gali būti pripažintas mažareikšmiu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad optinius keitiklius dėl jų nedidelių gabaritų nelegaliai pervežti per valstybės sieną nėra sunku, o jie patys lengvai įmontuojami į prietaisą, taigi prietaisas nesunkiai gali būti parengtas panaudoti pagal paskirtį, sprendžiant nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą būtina atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad pats optinis keitiklis pas V. V. nebuvo rastas, be to, atsižvelgiama į kasatoriaus paaiškinimus, kad jis yra žmogus, nusimanantis apie optiką, dirbantis atitinkamoje srityje, ir prietaisus pirko dėl prietaise įmontuotos optikos, nesiruošė jo naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas padarytą nusikaltimą pripažinti mažareikšmiu ir, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės.

7.4. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teisėjų kolegija laiko tikslinga skirti V. V. BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. V. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) buvo paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (950 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokėti iki 2018 m. balandžio 30 d.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Olegas Fedosiukas

Vytautas Piesliakas