Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-32734-1099/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17645-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Klimavičiui,

atsakovams E. Č. ir J. Č. (J. Č.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovams E. Č. ir J. Č. (J. Č.) dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (ne)atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujininkų ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti solidariai iš atsakovų E. Č. ir J. Č. (J. Č.) 260,48 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodo, kad ieškovė teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Teigia, kad buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai yra atsakovai, kurie laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas (per šį laikotarpį neatlikdami nei vieno skolos apmokėjimo), dėl ko susidarė 260,48 Eur skola.

4. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, kad atsakovai klaidingai supranta ir aiškina daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir atnaujinimo išlaidų apskaičiavimo bei paskirstymo principus; akcentuoja, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai priklauso visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šių objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos padalijamos proporcingai visiems bendraturčiams, įskaitant ir atsakovus.

5. Ieškovė nesutinka su atsakovų atsiliepimo teiginiais, kad ieškovė neteikė atsakovams informacijos bei vengė su jais bendradarbiauti; pažymi, jog ieškovės darbuotojas 2024 m. liepos 26 d. siuntė elektroninį laišką, adresuotą atsakovui, kuriame pateiktas ieškovės atstovo raštiškas atsakymas į atsakovų klausimus dėl daugiabutyje atliktų darbų. Be to, atsakovai ne kartą buvo konsultuoti telefonu.

6. Ieškovė, atsižvelgusi į atsakovų išdėstytas abejones dėl nuotekų stovo atkarpos remonto ties 53 butu, kreipėsi į darbus atlikusi rangovą prašydama patikslinti name atliktų nuotekų stovo remonto darbų aplinkybes, kuris paaiškino, kad dėl techninio apsirikimo buvo neteisingai nurodyta remontuoto buitinių nuotekų stovo atkarpos dalis, t. y. nuotekų stovo remonto darbai buvo atlikti ne ties 53 butu, bet ties 57-60 butais. Ieškovės vertinimu, įsivėlusi klaida dėl netiksliai nurodytos darbų atlikimo vietos nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamam ginčui, nes name nuotekų stovo remonto darbai buvo faktiškai atlikti. Pažymi, kad daugiabučio namo nuotekų sistema priskirtina prie bendrosios dalinės nuosavybės objektų, todėl nepriklausomai nuo remonto darbų vietos atsakovams kartu su kitais bendraturčiais kyla pareiga atlyginti nuotekų sistemos dalių, įskaitant ir nuotekų stovo, remonto darbus.

7. Ieškovės nuomone, atsakovų pozicija yra nenuosekli bei prieštaringa, nes nors atsiliepime teigiama, kad atsakovams kelia abejonių name atliktų remontų darbų pobūdis ar jų realumas, tačiau laikotarpiu nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn. ieškovei nėra sumokėję jokių apskaičiuotų mokesčių (net ir neginčijamų).

8. Aiškina, kad jeigu atsakovams kyla abejonių dėl administratoriaus teikiamų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų kokybės, atsakovai turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas institucijas dėl skundžiamų administratoriaus veiksmų įvertinimo, tačiau neturi teisės savarankiškai nuspręsti, kokie darbai name buvo atlikti, ar šie darbai buvo atlikti tinkamai ir ar mokėti už atliktus darbus, ar ne.

9. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad atsakovai neatsiskaitė su ieškove už laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas paslaugas (neatlikdami nei vieno mokėjimo), todėl susidarė 260,48 Eur skola. Pažymėjo, kad nors atsakovai nesutiko tik su dalimi išlaidų (už darbus ties 53 butu), tačiau nesumokėjo ir kitų mokesčių, kurių neginčijo; vien atsakovų nesutikimas su dalimi išlaidų neatleido jų nuo pareigos apmokėti sąskaitas. Anot atstovo, ieškovė iš esmės net neturi nurodyti kur kokie darbai buvo atlikti, jeigu jie susiję su bendrojo naudojimo objektais (jų priežiūra, remontais ir pan.). Teigė, kad su atsakovais buvo bendradarbiauta – 2024 m. liepos 26 d. atrašyta elektroniniu laišku, taip pat informacija buvo teikiama telefonu. Be to, atsakovo teigimu, visą norimą informaciją atsakovai galėjo pažiūrėti ieškovės savitarnos puslapyje, kuris nurodomas kiekvienoje sąskaitoje.

10. Atsakovai E. Č. ir J. Č. (J. Č.) pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

11. Nurodo, kad sąmoningai nevengė atsiskaityti su ieškove už paslaugas, tačiau aktyviai kreipėsi į ieškovę dėl informacijos gavimo, kadangi buvo siunčiamos neteisingai paskaičiuotos sąskaitos ar prirašomi darbai, kurie nebuvo atliekami jų laiptinėje. Pažymi, kad 2024 m. sausio mėn. buvo gauta sąskaita, kurioje buvo nurodyta paslauga – buitinių nuotekų stovo atkarpos remontas ties 53 butu. Anot atsakovų, šie darbai turėjo būti atlikti 5 aukšto laiptinėje, šalia jų buto, tačiau nei atsakovai, nei jų kaimynai nematė atliekamų remonto darbų eigos, nematė šio remonto darbus atliekančių specialistų, niekas iš gyventojų neteikė pranešimo ieškovei dėl avarinės buitinių nuotekų stovo atkarpos būklės, dėl to kilo pagrįstos abejonės, kad minimi remonto darbai visai nebuvo atlikti ir yra formaliai įrašyti sąskaitoje. Taigi, dėl išsamios informacijos gavimo, konkrečių darbų atlikimo, atliktų darbų aktų ir kitų dokumentų, pagrindžiančiu buitinių nuotekų stovo atkarpos remontą ties 53 butu, buvo kreiptasi į ieškovės darbuotoją G. S., tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta, sąskaita nebuvo pataisyta, dėl to minėtos sąskaitos mokėjimo nevykdė. Anot atsakovų, mokėjimas už buitinių nuotekų stovo atkarpos remontą ties 53 butu nusikeldavo į sekančių mėnesių sąskaitas, todėl jie preziumavo, kad siunčiamos sąskaitos a priori yra melagingos ir neatitinkančios tikrovės, atitinkamai jų neapmokėdavo.

12. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašo ieškovę pagrįsti buitinių nuotekų stovo atkarpos remonto ties 53 butu faktą bei iš 260,48 Eur dydžio susidariusios skolos atimti visus neteisėtai priskaičiuotus mokėjimus. Taip pat nesutinka apmokėti 302,50 Eur ieškovės atstovavimo išlaidų.

13. Atsakovai teismo posėdžio metu su ieškinio materialiuoju reikalavimu, t. y. dėl 260,48 Eur skolos, sutiko, tačiau nesutiko su ieškovės prašymu dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad gavus 2023 m. gruodžio mėn. sąskaitą pastebėjo, jog joje įrašyti darbai, kurie galimai nebuvo atlikti (buitinių nuotekų stovo atkarpos remontas ties 53 butu), todėl kreipėsi į ieškovę (jos darbuotojus) dėl papildomos informacijos/paaiškinimų gavimo, tačiau ieškovė nebendradarbiavo, neatrašinėjo į atsakovų elektroninius laiškus. Pažymėjo, kad ieškovė abstrakčiai atrašė tik 2024 m. liepos 26 d., tačiau ir tuo metu jokios detalios informacijos dėl nurodytų darbų nepateikė, pateikdama tik bendrą informaciją. Anot atsakovų, ieškovė detalią informaciją pateikė tik šios bylos nagrinėjimo metu, iš esmės pripažindama, jog jokie darbai ties 53 butu nebuvo atliekami (o kitoje vietoje – ties 57-60 butais). Teigė, kad jie nevengė/nevengia apmokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, tačiau kaip paslaugų gavėjai norėjo papildomos informacijos, kurios negavę, nusprendė apmokėjimus atidėti iki jos gavimo; nurodė nežinoję, jog gali sąskaitas apmokėti iš dalies.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

14. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“, veikdama 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-39/19 pagrindu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

15. Iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašo nustatyta, kad atsakovams E. Č. ir J. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis 2019 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-3590 pagrindu priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Byloje nustatyta (atsakovai šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo), kad atsakovų skola už per laikotarpį nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 260,48 Eur. Skolos faktą ir dydį ieškovė grindžia į bylą pateiktomis sąskaitomis, išrašytomis atsakovams skolos susidarymo laikotarpiu, skolos paskaičiavimo lentele ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais bei sąskaitomis.

17. Nustatyta, kad atsakovai su įvairiais paklausimais kreipėsi į ieškovę elektroniniais laiškais 2023 m. lapkričio 23 d., 2023 m. gruodžio 8 d., 2024 m. sausio 10 d., 2024 m. vasario 20 d., 2024 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. liepos 27 d.; be kita ko, buvo teiraujamasi dėl buitinių nuotekų stovo atkarpos remonto ties 53 butu darbų atlikimo, dokumentų, pagrindžiančių šiuos darbus, pateikimo.

18. Ieškovė 2024 m. balandžio 25 d. el. laišku siuntė atsakovams raštišką priminą (raginimą) tinkamai vykdyti dalinės bendrosios nuosavybės savininkų pareigas ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas (apmokant susidariusią skolą), o 2024 m. liepos 26 d. el. laišku atsakė į atsakovų laiškus (pateikdama iš esmės bendro pobūdžio informaciją). Nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 9 d. ieškovė persiuntė atsakovams patikslintą atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą su nuotraukomis, paaiškindama, jog darbai dėl nuotėkų stovo keitimo buvo atliekami ne ties 53, o 57-60 butais.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl prašomos priteisti skolos pagrįstumo

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovai pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo bylos nagrinėjimo metu pripažino (jo neginčijo), todėl šioje dalyje surašomi sutrumpinti motyvai.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

21. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

22. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

23. Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovai proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra konstatavęs, jog šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl konstatuotina, kad atsakovams, kaip šio buto savininkams, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui; kas atitinkamai matoma ir iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų, išrašytų už ginčui aktualų laikotarpį (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 177, 178, 185 straipsniai).

25. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovų skolos dydį, t. y. skolų valdymo ataskaitą ir ginčui aktualiu laikotarpiu išrašytas sąskaitas faktūras. Iš šių dokumentų nustatyta, kad atsakovams kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuojamos išlaidos, susijusios su bendro turto išlaikymu; kaip minėta, atsakovai bylos nagrinėjimo metu su ieškovės nurodoma skola sutiko, todėl teismas plačiau dėl tam tikrų paslaugų pozicijų atskirai nepasisako (nesant ginčo).

26. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, į tai, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovai, kaip buto ginčo name savininkai, turi pareigą prisidėti prie ginčo namo bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo, taip pat atsakovams neginčijant priskaičiuotos skolos dydžio, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinas 260,48 Eur įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. (CK 4.72 straipsnis, 4.82-4.85 straipsniai, 6.6 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

27. Ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

28. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223/2011">3K-3-223/2011</a>). Taigi, ieškinį tenkinus, solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (260,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 28 d. – ieškinio priėmimo, kuriame nurodyta didesnė skola (260,48 Eur), nei buvo prašoma išieškoti kreipiantis dėl teismo įsakymo išdavimo (230,76 Eur)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Ieškovė iš atsakovų lygiomis dalimis prašo priteisti 814,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis, 6,34 Eur išlaidos už registrų išrašus ir 786,50 (302,50 + 484) Eur teisinės pagalbos išlaidos.

30. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360/2010">3K-3-360/2010</a>).

31. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

32. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovų, kurie nustatytais terminais neatliko savo prievolių, t. y. neatsiskaitė su ieškove. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovams, kaip paslaugų gavėjams, kilus klausimų dėl tam tikrų darbų atlikimo – šiuo atveju iš esmės dėl buitinių nuotekų stovo atkarpos remonto ties 53 butu, ir pasikreipus į ieškovę dėl papildomo paaiškinimo/rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šiuos darbus, pateikimo, ieškovė per protingą laiką jokių nei paaiškinimų, nei papildomų įrodymų atsakovams nepateikė, faktiškai net neatrašinėjo į atsakovus paklausimus (kurių pagal bylos duomenis buvo bent 5) – vienintelį kartą atrašydama po daugiau nei pusės metų (2024 m. liepos 26 d.), tačiau taip ir nepateikusi atsakovams jų prašytos informacijos. Pažymėtina, kad ieškovė tik po ieškinio pateikimo ir šios bylos iškėlimo, teismui pareikalavus, pateikė detalią informaciją dėl prašytos skolos susidarymo aplinkybių, jų apskaičiavimo, darbų atlikimo, įskaitant ir dėl buitinių nuotekų stovo atkarpos remonto ties 53 butu, faktiškai pripažindama, jog dėl įsivėlusios klaidos atsakovams išrašytoje sąskaitoje buvo nurodyta neteisinga informacija, t. y. nurodyti darbai buvo atlikti ne ties 53, o 57-60 butais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šią informaciją tiek teismui, tiek atsakovams ieškovė pateikė tik 2024 m. gruodžio mėn., t. y. tik bylos nagrinėjimo metu, teismui paskyrus parengiamąjį posėdį, nors atsakovai klausimą dėl šios aplinkybės/neatitikimo kėlė tiek iki ieškovei pasikreipus į teismą, tiek su prieštaravimais dėl išduoto teismo įsakymo.

33. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai, nepakankamai bendradarbiavo su atsakovais, neteikė jiems rūpimos informacijos (kurią pateikė tik bylos nagrinėjimo metu, po ko atsakovai sutiko su ieškinio materialiaisiais reikalavimais), tokiu būdu, teismo vertinimu, pati prisidėjo prie jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (bent jau dalies) patyrimo/padidėjimo.

34. Kita vertus, šioje dalyje pažymėtinas ir atsakovų elgesys, kuris, teismo vertinimu, taip pat buvo nevisiškai tinkamas/logiškas – atsakovai, iš esmės nesutikdami tik su dalimi iš jų reikalaujamų išlaidų (kaip minėta, dėl buitinių nuotekų stovo atkarpos remonto ties 53 butu), nutarė iš viso nemokėti ieškovei už jokias jos suteiktas paslaugas (nors jų atsakovai ir neginčijo/neginčija) ir tą darė pakankamai ilgą laikotarpį (kaip minėta, išlaidos už remonto darbus buvo nurodytos 2023 m. gruodžio mėn. sąskaitoje, o faktiškai nemokėta iki pat 2024 m. rugpjūčio 31 d.), dėl ko susidarė pakankamai ženklus atsakovų įsiskolinimas, kol galiausiai ieškovė kreipėsi į teismą (iš pradžių su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, vėliau – su ieškiniu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai, net ir nesutikdami su tam tikrų paslaugų/darbų apmokėjimu, galėjo/turėjo apmokėti kitas neginčijamas išlaidas, mokėjimo paskirtyje, pavyzdžiui, nurodę kokią skolą/sąskaitą apmoka (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (bent jau jų dalies) laikytini atsakingi ir atsakovai.

35. Viena vertus, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.

36. Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

37. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

38. Teismo vertinimu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ginčo pobūdžiu (ginčas kilo dėl skolos priteisimo, todėl nevertintina, jog byla buvo sudėtinga, t. y. teisiniai santykiai nebuvo nauji Lietuvos teismų praktikoje, nesiremta užsienio praktika šiuo klausimu ir pan.), į ieškovės atstovų atliktų procesinių veiksmų kiekį ir pobūdį, į šalių procesinį elgesį, nurodytą šio sprendimo 32-34 punktuose, šiuo atveju nėra pagrindo ieškovei priteisti visas jos prašomas advokato pagalbai patirtas išlaidas, kadangi jos būtų neproporcingos bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui, ieškovės elgesiui tiek iki kreipimosi į teismą, tiek bylos nagrinėjimo metu, ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, bei kitus reikšmingus kriterijus pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą dydis, šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismo vertinimu, atitiktų ieškovės patirtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų sumažinimas iki 200 Eur sumos.

39. Atsižvelgiant į tai, ieškinį tenkinus, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 228,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, 22 Eur žyminis mokestis ir 6,34 Eur išlaidos už registrų pažymas); atsakovams patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos; be to, jie iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

40. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos, kadangi jos, tenkančios kiekvienam iš atsakovų, neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovams E. Č. ir J. Č. (J. Č.) dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“, j. a. k. 121458016, solidariai iš atsakovų E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č. (J. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) 260,48 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 48 ct) skolą ir 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (260,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“, j. a. k. 121458016, lygiomis dalimis iš atsakovų E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č. (J. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) 228,34 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 114,17 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič