E. D. pagal BK 286 str., 138 str. 2 d.

Civilinė byla Nr. 2-946-819/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09387-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei, Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovo įgaliotam atstovui Večislavui Burneikai,

atsakovo atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui E. D. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovas pateiktu ieškiniu byloje prašo priteisti iš atsakovo E. D. 19 304,30 Eur žalos atlyginimą.

Pateiktame ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) patrulis L. S., 2020 m. rugpjūčio 31 d. patruliuodamas tarnybiniu automobiliu kartu su Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) patruliu V. V., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, kaip vėliau nustatyta E. D., rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, t. y. laikė jį iškėlęs rankoje. Įjungus šviesos ir garso signalus, automobilis sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie automobilio, vyriausiasis patrulis V. V. (uniformuotas) prisistatė, paaiškino sustabdymo priežastį, tačiau vairuotojas bendravo nemandagiai, vartojo necenzūrinius žodžius, kelis kartus paprašius pateikti dokumentus, pateikė automobilio registracijos liudijimą. Bendraujant (pro atidarytą langą) su vairuotoju ir pastarajam elgiantis labai emocionaliai, neadekvačiai, agresyviai, taip pat esant nekoordinuotiems veiksmams, išsiplėtusiems akių vyzdžiams, kilo įtarimų dėl jo apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vairuotojui tęsiant pareigūnų įžeidinėjimą necenzūriniais žodžiais, nepateikiant tapatybę patvirtinančio dokumento bei nevykdant teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išlipti iš automobilio, nuspręsta vairuotoją sulaikyti. Vyriausiajam patruliui V. V. mėginant pro langą iš vidaus atidaryti automobilio dureles, vairuotojas iš karto to padaryti neleido, demonstratyviai dešiniu kumščiu smūgiavo vyriausiajam patruliui V. V. į kairį riešą, dėl ko pareigūnas pajuto fizinį skausmą. Į pareigūno reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus ir įspėjimą apie spec. priemonių panaudojimą, vairuotojas nereagavo, toliau kryptingai mėgino suduoti, tačiau V. V. pavyko atidaryti automobilio dureles. Mėginant paimti vairuotoją už rankos, pastarasis sėdėdamas atsilenkė ir kryptingai spardė į vyriausiąjį patrulį V. V., keliais smūgiais pataikydamas į kairę ranką (raumenį), dėl ko pareigūnas pajuto labai stiprų fizinį skausmą. Tuo metu vyriausiasis patrulis L. S. priėjo iš keleivio pusės ir, siekdamas išlaikyti vairuotojo kontrolę, mėgino sugriebti jam už rankos, tačiau asmuo stangrino rankas, neleido atlikti sulaikymo veiksmų. Prieš vairuotoją L. S. panaudojo fizinį prievartos veiksmą iš nugaros (rankomis apėmęs galvą (per kaklą)). Taip laikant E. D., L. S. pajuto dešinio peties skausmą. E. D. nenurimus, prieš jį panaudotos ašarinės dujos (prieš tai įspėjus) ir, pastarajam ištarus „pasiduodu“, uždėti antrankiai. Nustatyta, kad vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 0.00 prom., iš jo automobilio paimtas mobiliojo ryšio telefonas, piniginė. Esant įtarimui dėl apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, E. D. pristatytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (mėginys nepaimtas), tolimesniems tyrimo veiksmams atlikti – į Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Po sulaikymo vyriausiasis patrulis L. S. juto dešinio peties skausmą, tą pačią dieną kreipėsi į viešąją įstaigą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas (toliau – ir Santaros klinikos). 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. 345 nurodyta diagnozė – kitas sąnario nestabilumas, peties sritis (M25.31), 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 344 nurodyta diagnozė – peties ir žasto sumušimas (S40.0). Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, šis pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. L. S. išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

Pažymoje dėl L. S. traumos darbe 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Lazdijų sveikatos centras“ nurodė, kad L. S. kreipėsi į centrą 2020 m. rugsėjo 4 d. dėl dešinio peties sužalojimo. Pacientui 2020 m. rugsėjo 7 d. atliktas magnetinio rezonanso tyrimas UAB „Affidea Lietuva“, išvada – sąnarinės lūpos užpakalinės dalies išilginis plyšimas, M teres major pilvelio apatinės-užpakalinės srities I plyšimas. Konsultuotas traumatologo 2020 m. rugsėjo 18 d., diagnozė - žastikaulio užpakalinis išnirimas, kitų raumenų ir sausgyslių sužalojimas peties bei žasto lygyje. L. S. gydytas viešojoje įstaigoje „Lazdijų ligoninė“ 2020 m. rugsėjo 24 d. – 2020 m. rugsėjo 25 d. 2020 m. rugsėjo 24 d. operuotas, atlikta dešinio peties sąnario artroskopija. Ligonio gydymas tęsiamas. Vertinant tyrimų ir konsultacijų išvadas, paciento nedarbingumo pažymėjimas dėl traumos, patirtos 2020 m. rugpjūčio 31 d. darbe, tęsiamas pagrįstai.

Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. įvykis užfiksuotas automobilio ir mobiliosios vaizdo priemonės „Body“ kamerų vaizdo įrašuose. Vaizdo įrašuose matyti E. D. smūgiai rankomis, spyriai (tiksli pareigūnui pataikymo vieta nėra matoma). Užfiksuotas visas prie automobilio (duomenys neskelbtini) pokalbis tarp pareigūnų ir E. D. bei sulaikymo momentas (pareigūno prisistatymas, stabdymo priežasties išdėstymas, prašymas pateikti dokumentus, vairuotojo teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas, necenzūrinių žodžių pareigūnų atžvilgiu vartojimas, įžeidinėjimas, E. D. sulaikymo aplinkybės (L. S. veiksmai)).

2020 m. spalio 13 d. iš Lietuvos policijos mokyklos buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad vertinant policijos pareigūnų L. S. ir V. V. veiksmus, išnagrinėta pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose ir policijos pajėgų naudojamuose vaizdo registratoriuose užfiksuota informacija: 1) pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, kad policijos tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini), pasiveja automobilį (duomenys neskelbtini). Pagal garsą ir atspindžius ant automobilio paviršių bei valstybinių numerių matyti, kad pareigūnai, norėdami sustabdyti automobilį, naudoja specialiuosius šviesos ir garso signalus, per garsiakalbį reikalauja sustoti. Automobiliams sustojus, tarnybinis automobilis pastatomas taip, kad būtų galima saugiai prieiti prie sustabdytos transporto priemonės siekiant atlikti automobilio ar vairuotojo dokumentų patikrinimą prieš įforminant pastebėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Profesinės taktikos aspektu minėti stabdymo bei saugumo užtikrinimo veiksmai yra atlikti tinkamai; 2) pareigūnui V. V. priėjus prie sustabdyto automobilio vairuotojo, pasisveikinus, prisistačius ir paaiškinus pažeidimo esmę, buvo pareikalauta pateikti dokumentus. Vairuotojas E. D., nevykdydamas pareigūno reikalavimo, pradeda su juo diskutuoti, nesutikdamas su teiginiu, jog jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pokalbio su vairuotoju metu pareigūno reikalavimas pateikti dokumentus buvo pakartotas ne mažiau kaip 6 kartus, tačiau taip ir nebuvo įvykdytas. Profesinės taktikos aspektu pirminiai reagavimo veiksmai atlikti tinkamai. Reikalavimai pateikti aiškiai ir pakankamai išnaudojant įtikinimo galimybes; 3) vairuotojui E. D. ginčijantis dėl padaryto pažeidimo ir nesutinkant su pareigūno V. V. teiginiais, jo bendravimas tampa agresyvus, naudojami necenzūriniai žodžiai (keiksmažodžiai) ir įžeidinėjamas policijos pareigūnas. Policijos pareigūno reikalavimas pateikti dokumentus nevykdomas, nors pats reikalavimas buvo pakartotas ir patikslintas. Pareigūnas V. V. vairuotojo pareikalauja nesikeikti ir įspėja dėl atsakomybės už pareigūno įžeidinėjimą. Profesinės taktikos aspektu vairuotojo elgesys vertintinas kaip reikalavimų nevykdymas ir agresijos demonstravimas, į ką pareigūnas reaguoja įspėdamas dėl atsakomybės už pareigūno įžeidinėjimą ir suteikdamas asmeniui galimybę pačiam nutraukti neteisėtus veiksmas bei įvykdyti teisėtus pareigūno nurodymus. Teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas, kai pažeidėjas nenaudoja fizinių pastangų, laikomas pasyvaus pasipriešinimo forma, į tai policijos pareigūnas reaguoja adekvačiai; 4) po pakartotų nurodymų ir įspėjimų vairuotojas E. D. nevykdo aiškiai išsakytų reikalavimų, demonstruoja kylančią agresiją ir pakeltu tonu bei keiksmažodžiais įžeidinėja teisėtus veiksmus atliekantį pareigūną. Tokia neadekvati pažeidėjo reakcija į korektišką bei neprovokuojantį pareigūno elgesį, kai siekiama įforminti elementarų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, įpareigoja imtis veiksmų, siekiant nutraukti pažeidimo pasipriešinimą ir išlaipinti jį iš transporto priemonės. Pareigūnas V. V. mėgina atidaryti automobilio dureles ir išlaipinti jame sėdintį vairuotoją. Profesinės taktikos aspektu neadekvatus pažeidėjo elgesys ir kylantis agresijos lygis leidžia spėti apie didėjantį pavojų, kad pasipriešinimas pereis į agresyvesnę formą, o automobilis gali būti panaudotas kaip didesnį pavojų keliantis įrenginys. Pareigūnui matant, kad įtikinėjimo būdai yra neveiksmingi, o besipriešinančiam asmeniui nenutraukus neteisėtų veiksmų, kyla būtinumas naudoti prievartą; 5) pareigūnui V. V. bandant atidaryti automobilio dureles ir išlaipinti iš jo pažeidimą padariusį agresyvų, nepaklūstantį policijos pareigūno reikalavimams asmenį, vairuotojas pradeda priešintis aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas pasireiškia tuo, jog sulaikomas asmuo neleidžia atidaryti automobilio durų, stumia policijos pareigūno rankas, stangrina raumenis, išsisukinėja nuo pareigūno veiksmų. Tarp vairuotojo E. D. ir pareigūno V. V. kyla grumtynės, į kurias įsijungia ir pareigūnas L. S.. Grumtynių metu, kai mėginama iš vidaus atrakinti sustabdyto automobilio dureles, vairuotojas suduoda kelis smūgius (ne mažiau nei 2 kartus) į tai padaryti mėginančio pareigūno ranką. Profesinės taktikos aspektu tokie sulaikomo asmens veiksmai, kai pasipriešinimui naudojamos fizinės pastangos - laikomi aktyviu pasipriešinimu, kuris minėtoje situacijoje perauga į pavojingus veiksmus, keliančius pavojų žmogaus sveikatai. Pareigūnai susidūrę su aktyviu asmens pasipriešinimu naudoja fizinės prievartos veiksmus (fizinės jėgos) tiek, kiek būtina įveikti aktyvius, bet pavojaus nekeliančius asmens veiksmus. Kai veiksmai perauga į pavojingus (smurtinius), pareigūnai įspėja apie tai, kad bus panaudota specialioji priemonė-dujos. Toks įspėjimas vertinamas kaip psichinė prievarta; 6) pareigūnams įspėjus apie dujų panaudojimą ir laikant pažeidėją už rankos, jis įvykdo policijos pareigūnų reikalavimą – atrakina automobilio dureles ir grumtynės pasibaigia. Pareigūnams pakartojus reikalavimą pateikti dokumentus bei neįžeidinėti, vairuotojas į tai reaguoja agresyviu elgesiu, garsiai šaukia, keikiasi ir įžeidinėja pareigūnus. Pareikalavus atsisegti saugos diržą ir išlipti iš automobilio, vairuotojas pasisuka pasiruošęs toliau priešintis ir nevykdo nė vieno iš gautų nurodymų. Siekdami priversti reikalavimų nevykdantį asmenį išlipti iš transporto priemonės, pareigūnai pakartotinai naudoja fizinę prievartą ir susigrumia su besipriešinančiu pažeidėju. Profesinės taktikos aspektu toks agresyvaus, neadekvačiai besielgiančio ir vis dar automobilyje esančio asmens elgesys leidžia suprasti, kad jis kelia pavojų, o pasipriešinimui ateityje gali ir vėl naudoti smurtinius veiksmus. Siekdami priversti asmenį išlipti iš automobilio, kad būtų galima atlikti pažeidimo įforminimą ir sulaikyti pažeidėją, pareigūnai imasi fizinės prievartos (fizinės jėgos) panaudojimo; 7) siekiant vairuotoją E. D. priversti įvykdyti teisėtą reikalavimą – išlipti iš automobilio ir įveikti jo pasipriešinimą, tarp sulaikomo asmens ir pareigūnų V. V. ir L. S. kyla grumtynės, kurių metu automobilyje esantis asmuo kelis kartus kojomis įspiria jį sulaikyti bandančiam V. V.. Profesinės taktikos aspektu, tokie agresyvūs smurtiniai veiksmai laikomi keliančiais pavojų žmogaus sveikatai ir gindamiesi nuo jų pareigūnai turi teisę naudoti spec. priemones. Atitinkamai reaguodamas į pavojingą, agresyvų sulaikomo asmens pasipriešinimą, policijos pareigūnas L. S. naudoja fizinės prievartos – sulaikymo iš nugaros veiksmą, o pareigūnas V. V. panaudoja specialiąją priemonę – dujas. Prieš naudodamas dujas V. V. apie tai įspėja sulaikomą asmenį ir su juo besigrumiantį L. S.; 8) policijos pareigūnams panaudojus fizinę prievartą (fizinę jėgą ir dujas) sulaikomas asmuo E. D. praneša, kad nebesipriešins ir nutraukia aktyvius veiksmus. Reaguodami į tai, policijos pareigūnai V. V. ir L. S. sulaikomam asmeniui dar esant automobilyje uždeda antrankius ir išlaipina jį iš transporto priemonės. Atlikus paviršutinę asmens apžiūrą, sulaikytas asmuo nuvedamas prie tarnybinio automobilio ir pasodinamas į sulaikytų asmenų gabenimui skirtą vietą. Vėliau atliekami kiti veiksmai: dokumentų ir mobiliojo telefono paėmimas, sulaikyto asmens automobilio užrakinimas, asmens tapatybės nustatymas ir asmens blaivumo patikrinimas. Profesinės taktikos aspektu pareigūnų veiksmai yra adekvatūs susidariusiai situacijai. Specialiosios priemonės – antrankių uždėjimas yra būtinas siekiant apsisaugoti nuo neadekvačių agresyvaus asmens veiksmų, kurio būsena leidžia manyti, kad aktyvūs ir pavojingi veiksmai gali pasikartoti ateityje, tuo labiau, kad asmuo rodo agresiją įžeidinėdamas pareigūnus. Paviršutinė asmens apžiūra prieš įsodinant sulaikytą žmogų į policijos tarnybinį automobilį yra privaloma, siekiant įsitikinti, kad sulaikytasis neturi su savimi pavojingų ar draudžiamų daiktų; 9) peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus nustatyta, kad vaizdo registratoriais užfiksuotoje medžiagoje įvykiai ir jų eiga atitinka pareigūnų V. V. ir L. S. tarnybiniuose pranešimuose išdėstytą informaciją; 10) apibendrinus Vilniaus apskr. VPK PR pareigūnų V. V. L. S. vykdyto E. D. sulaikymo metu naudotus taktinius veiksmus, konstatuotina, kad policijos pareigūnų veiksmai profesinės taktikos aspektu atlikti tinkamai, yra adekvatūs nagrinėjamai situacijai bei jos eigai, prievartos priemonės panaudotos tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti, prieš tai išnaudojus atitinkamas įtikinimo priemones.

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate (toliau – ir Vilniaus m. pirmasis PK) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35038-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. buvo nuteistas pagal BK 286 straipsnį, patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš E. D. Vilniaus apskr. VPK naudai priteisiama 5 119,97 Eur patirtų išlaidų, t. y. 1 119,27 Eur V. V. išmokėtos kompensacijos bei 4 000 Eur advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, 2022 m. spalio 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. I-289-486/2022 konstatavo, kad byloje įrodyta, jog E. D. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Nors kaltinamasis E. D. savo kaltės teisiamųjų posėdžių metu bei ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, tačiau jo kaltę, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo nukentėjusiųjų L. S. bei V. V. išsamūs bei nuoseklūs parodymai. Specialistų išvadose nurodyti nukentėjusiems padaryti sužalojimai pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą visiškai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus bei paneigia kaltinamojo versiją. Šias aplinkybes visiškai patvirtino medicinos ekspertai, teikdami savo išvadas teisiamojo posėdžio metu. Vaizdo įrašų apžiūra neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis sulaikymo metu rodė nepasitenkinimą, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, sudavė pareigūnams kumščiais, spardėsi, neleido pareigūnams vykdyti savo tiesioginių funkcijų.

Ieškovo nuomone, E. D. elgesys (veiksmai, kuriais buvo trukdoma pareigūnams atlikti tarnybines funkcijas) buvo neteisėtas. Nurodo, jog atsakovas, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams, todėl žalingos pasekmės (L. S. sveikatos sutrikdymas) nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Faktinis priežastinis ryšys, ieškovo teigimu, laikomas nustatytu. Policijos pareigūnai priskirti asmenims, kurių sveikata ir gyvybė teisės aktų pagrindu draudžiama valstybės lėšomis. Nurodo, kad Centrinės medicinos ekspertizės komisija 2021 m. sausio 13 d. pažymoje Nr. 63 nustatė, kad L. S. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2020 m. rugpjūčio 31 d., priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. Po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, jis tinkamas tolesnei tarnybai.

Vilniaus apskr. VPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 6 d. įsakymu Nr. 5-V-548 „Dėl kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8, 14, 15 punktais ir atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS3-84 bei 2021 m. sausio 13 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažymą Nr. 63, pripažino, kad L. S. 2020 m. rugpjūčio 31 d. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar rizika jo sveikatai ar gyvybei, ir nusprendė išmokėti L. S. 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus apskr. VPK išmokėjo L. S. 19 304,30 Eur dėl sveikatos sutrikdymo.

Ieškovo teigimu, darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis: dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. nelaimingo atsitikimo darbe L. S. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas: EF 8482935 nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d., EF 8506429 nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d., EF 8548957 nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d., EF 8615892 nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d., EF 8660079 nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. spalio 5 d., EF 8697652 nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2020 m. spalio 12 d., EF 8746974 nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2020 m. spalio 22 d., EF 8829741 nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 29 d., EF 8879767 nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d., EF 893002 nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d., EF 9030438 nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d., EF 9098911 nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., EF 9169919 nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d., EF 9245143 nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., EF 9367112 nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. Viso nedarbingumo laikotarpis – 115 kalendorinių dienų.

Iš 2021 m. sausio 25 d. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės Nr. 5-IL-959 duomenų matyti, kad pareigūno L. S. darbo užmokestį 2020 m. (iki nelaimingo atsitikimo darbe) sudarė: 1) pareiginė alga: gegužės mėn. – 749,50 Eur (už 17 faktiškai dirbtų dienų); birželio mėn. –251,93 Eur (už 6,06 faktiškai dirbtų dienų); liepos mėn. – 400,80 Eur (už 10 faktiškai dirbtų dienų); 2) priedas už laipsnį: gegužės mėn. – 119,68 Eur (už 17 faktiškai dirbtų dienų); birželio mėn. – 40,23 Eur (už 6,06 faktiškai dirbtų dienų); liepos mėn. – 64 Eur (už 10 faktiškai dirbtų dienų); 3) priedas už stažą: gegužės mėn. – 22,48 Eur (už 17 faktiškai dirbtų dienų); birželio mėn. –7,56 Eur (už 6,06 faktiškai dirbtų dienų); liepos mėn. – 12,02 Eur (už 10 faktiškai dirbtų dienų); 4) apmokėjimai (mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą): gegužės mėn. – 131,12 Eur (už 17 faktiškai dirbtų dienų); birželio mėn. – 84,80 Eur (už 6,06 faktiškai dirbtų dienų); liepos mėn. – 131,12 Eur (už 10 faktiškai dirbtų dienų); 5) priemokos: gegužės mėn. – 149,90 Eur (už 17 faktiškai dirbtų dienų). Viso – 2 165,15 Eur. Viso vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 65,49 Eur. Metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 21,1. Atsižvelgiant, kad L. S. sužalojimo metu nedirbo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d., viso 115 kalendorinių dienų (101 dienų), pareigūnas negavo 65,49 Eur (darbo dienos užmokestis) x 101 (darbo dienų) = 6 614,479 Eur.

Ieškovas papildomai nurodo, kad pagal Europos deliktų teisės principų 10:202 straipsnį „Asmens sveikatos sužalojimas ir mirtis“ žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas, bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti, nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604-219/2015">3K-3-604-219/2015</a>). L. S. nedarbingumo netekimo laikotarpis 115 kalendorinių dienų, iš jų 101 darbo diena. L. S. realiai galėjo gauti iki 50 proc. algos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (iki įvykio) L. S. vidutinė vienos darbo dienos priemoka sudarė 8,81 Eur ir L. S. realiai galėjo gauti už 101 darbo dieną – 889,81 Eur. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (iki įvykio) L. S. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarė 10,50 Eur per dieną ir L. S. realiai galėjo gauti už 101 darbo dienų – 1 060,50 Eur.

Taigi, iš viso L. S. realiai patyrė žalą dėl negautų pajamų, kuomet buvo nedarbingas – 8 564,8 Eur.

Ieškovas taip pat nurodo, jog išmokėtos kompensacijos apimtyje (19 304,30 Eur) neturtinei žalai atlyginti yra skirta 10 739,50 Eur. Ieškovo teigimu, byloje yra visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymi, jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga. Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija.

Atsakovas pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo teismo prašo atmesti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal dokumentus, kurie bus pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo būtina vadovautis įsiteisėjusia 2023 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzctODg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-77-885/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-77-885/2023">1A-77-885/2023</a> nustatytomis aplinkybėmis ir faktais. Akcentuoja, kad E. D. skundžiamu nuosprendžiu išteisintas dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, o nagrinėjamu atveju jis nuteistas tik už odos įbrėžimo L. S. dešiniame dilbyje padarymą. Šios įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytos aplinkybės reiškia, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių L. S. galėjo pasireikšti ieškinyje nurodyti sveikatos sutrikimai. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad būtent atsakovo veiksmai, kuriais buvo trukdoma pareigūnams atlikti tarnybines funkcijas, yra laikytini neteisėtais. Kaip ir nurodyta minėtoje nutartyje, atsakovas gali būti laikomas atsakingu tik už odos įbrėžimo L. S. dešiniame dilbyje padarymą, nors ieškinyje yra nurodomas visiškai kitas faktinis pagrindas ir kiti L. S. sveikatos sutrikimai. Minėti sveikatos sutrikimai nebuvo sąlygoti neteisėtų atsakovo veiksmų. Tai reiškia, kad neegzistuoja viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, dėl ko atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė ir kartu pareiga atlyginti ieškovui ieškiniu reikalaujamas sumas.

Pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius L. S. paskyrė 4 485,89 Eur dydžio ligos išmoką. Minėtoje įsiteisėjusioje teismo nutartyje buvo pripažinta aplinkybė, kad nukentėjusiesiems netektas darbo užmokestis buvo kompensuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Tai, anot atsakovo, reiškia, kad dėl L. S. netekto darbo užmokesčio jau yra priimtas sprendimas – jam paskirta ligos išmoka. Taigi nėra aišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu ieškovas iš atsakovo reikalauja papildomų sumų apmokėjimo/ kompensavimo. Ieškovas savo ieškinį iš esmės grindžia šiais pagrindiniais įrodymais: įsakymu dėl kompensacijos L. S. išmokėjimo ir piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentele. Minėtuose dokumentuose nėra išskirta ir tiksliai įvardytos sumos – negautos pajamos ir neturtinė žala. Ieškovas pačiame ieškinyje apsiriboja bendro pobūdžio paaiškinimais apie šių sumų diferenciaciją, tačiau piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelėje ir įsakyme yra nurodytas tik vienas dydis – 13,97 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

Pagal byloje esančius duomenis L. S. buvo nedarbingas 115 kalendorinių dienų. Ieškinyje nurodyta, kad L. S. per 2020 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesius iš viso dirbo 33,06 dienas. Tai reiškia vidutiniškai po 11,02 dienos per mėnesį. Ieškovas nurodo, kad vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 65,49 Eur, o metinis mėnesio darbo dienų skaičius 21,1. Tuomet nurodomas skaičiavimas ir teigiama, kad L. S. nedirbo 115 kalendorinių dienų (101 darbo dienų), todėl negavo 6 614,49 Eur darbo užmokesčio. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. buvo 83 darbo dienos, todėl sunku paaiškinti, kodėl ieškovas skaičiuoja negautas pajamas už 101 darbo dieną. Dar daugiau, L. S. 2020 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesį dirbo vidutiniškai po 11,02 dienos per mėnesį, todėl nėra aišku, koks faktinis ir teisinis pagrindas yra negautų pajamų apskaičiavimui imant 101 darbo dieną. Iš nurodytų duomenų akivaizdu, kad ieškovo ieškiniu reikalaujamos atlyginti negautos pajamos neatitinka tikėtinumo kriterijaus, todėl negali būti priteisiamos iš atsakovo. Juo labiau, kad L. S. buvo paskirta ir ligos išmoka, kuri ir skirta kompensuoti jo darbo užmokesčio praradimus ligos laikotarpiu. Anot atsakovo, Sodros skirta išmoka padengia ir viršija realias L. S. negautas pajamas dėl sveikatos sutrikdymo.

Taip pat atsakovas nesutinka, kad L. S. per jo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. galėjo gauti iki 889,81 Eur už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, taip pat 1 060,5 Eur už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Ieškovas minėtų sumų paskaičiavimą taip pat atliko remdamasis 101 darbo dienų kriterijumi. Pažymi, kad L. S. 2020 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais vidutiniškai dirbo tik po 11,02 dienos, todėl paskaičiuoti maksimalūs įprastą darbo krūvį ir darbo užmokesčio švenčių ir ne darbo dienomis dydžiai neatitinka tikėtinumo bei realumo kriterijaus. Ieškovo teoriniai maksimalių dydžių (klaidingi) paskaičiavimai niekaip neįrodo, kad nurodytos pajamas L. S. būtų realiai gavęs.

Ieškovas taip pat nurodo, kad 10 739,50 Eur yra skirta neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas gi pabrėžia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų aplinkybę, kad L. S. apskritai patyrė kokią nors neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui, kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovo teigimu, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas pateikė dubliką byloje, kuriame palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo įsitikimu, tiek V. V., tiek L. S. dėl E. D. veiksmų patyrė tam tikrus sužalojimus, tačiau jokių sužeidimų, padarytų nuteistajam, byloje neužsifiksuota. Tai patvirtina, jog fizinio smurto panaudojimo iniciatorius nagrinėjamu atveju buvo atsakovas. Išskiria, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei įvertino nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnio padarymo aplinkybes, ir tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai nusprendė, jog nuteistojo kaltės konstatavimui dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo duomenų pakanka. Pažymi, jog nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Atsakovas, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams, todėl, ieškovo manymu, žalingos pasekmės (L. S. sveikatos sutrikdymas) nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl faktinis priežastinis ryšys laikytinas nustatytu.

Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad L. S. ir V. V. gavo kompensaciją iš valstybės ir dėl to neteko teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jų teises įgijo kompensaciją išmokėjusi įstaiga. Apeliacines instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiesiems išmokėtos kompensacijos yra neabejotinai pakankamos padengti jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kaip matyti iš piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės, sudarytos V. V., vidutinis V. V. mėnesinis darbo užmokestis yra 1 435,86 Eur. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. buvo išmokėta 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, t. y. 1 119,97 Eur dydžio kompensacija. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimais V. V. buvo paskirtos trys ligos išmokos, kurių bendra suma siekia 1 306,88 Eur. Taigi, V. V. iš valstybės biudžeto už patirtus sužalojimus bendrai gavo 2 426,85 Eur dydžio išmoką (kompensacija), kuri yra kiek mažiau nei 1 000 Eur jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokio dydžio suma policijos pareigūnui, kuris nagrinėjamo įvykio metu patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, iš esmės nepakankama siekiant tinkamai kompensuoti V. V. patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimas nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. D. jam priteisti 500 Eur už padarytą neturtinę yra perteklinis bei priimtas nepakankamai išanalizavus visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Tačiau negalima sutikti su gynėjo pozicija, jog pirmos instancijos teismas Vilniaus apskr. VPK turėjo priteisti ne 1 119,97 Eur, o 500 Eur t. y. patenkinti ieškinį iš dalies, nes būtent tokio dydžio neturtinės žalos priteisimas atitiktų protingumo ir sąžiningumo principus. Nukentėjusiems pareigūnams išmokėtos kompensacijos nėra siejamos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, bet gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. V. V. išmokėta 1 119,97 Eur kompensacija negali būti vertinama tik kaip kompensacija už nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, bet padengia ir jo patirtą turtinę žalą. Be to, ši kompensacija buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, o kadangi Vilniau apskr. VPK patyrė tokio dydžio išlaidas jos pagrįstai priteistos iš E. D..

Ieškovo manymu, L. S. išmokėta kompensacija, taip pat V. V. išmokėta 1 119,97 Eur kompensacija, negali būti vertinama tik kaip kompensacija už nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, bet padengia ir jo patirtą turtinę žalą, o kompensacija L. S. buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Iš piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės matyti, kad L. S. piniginis kompensacijos dydis mėnesiais yra 13,97, o kompensacijos dydis 19 304,30 Eur.

Atsakovas byloje pateikė tripliką, kuriame palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus reikalavimus bei argumentus.

Papildomai pažymi, kad kaip ir nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzctODg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-77-885/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-77-885/2023">1A-77-885/2023</a>, atsakovas gali būti laikomas atsakingu tik už odos įbrėžimo L. S. dešiniame dilbyje padarymą, nors ieškinyje yra nurodomas visiškai kitas faktinis pagrindas ir kiti L. S. sveikatos sutrikimai. Pabrėžia, jog dublike ieškovas nenurodė jokių atsiliepimo į ieškinį argumentus paneigiančių motyvų. Atsakovo įsitikinimu, būtent ieškovui tenka įrodyti savo reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, šios pareigos ieškovas neįvykdė. Dublike nebuvo pateikti jokie papildomi argumentai taip pat dėl neturtinės žalos dydžio ar pagrįstumo.

Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus bei argumentus. Papildomai nurodė, jog pagal teismų praktiką sužalotam pareigūnui priklauso tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Pareigūnas neturi teisės kreiptis į teismą, kad realizuotų savo teisę į žalos atlyginimą. Nurodė, kad skaičiavimai atlikti santykiu, kiek jis uždirbdavo prieš tai. Pagal teismų praktiką yra įvairiausių metodų, kuriais remiantis galima apskaičiuoti patirtą žalą. Negautas pajamas už 101 dieną skaičiuoja sąlyginai, nes policininkų darbo laiką sudaro ne 8 darbo val. per dieną, valandų skaičius nėra pastovus. Tiksliai to nustatyti negalima. Kompensacija apima visą patirtą žalą. Tam, kad maždaug įsivaizduoti, kokia yra suma, ir buvo atlikti ieškinyje pateikiami paskaičiavimai kaip susidaro darbo užmokestis. Šie paskaičiavimai nėra šimtaprocentiniai. Šimtaprocentiniai yra teisės aktai, kurių pagrindu buvo išmokėta kompensacija. Anot ieškovo atstovo, tam, kad įsivaizduoti, kad būtų priimtas teisingas sprendimas, ir buvo pateikti šie skaičiai. Pažymėjo, kad ieškovas išmokėjo kompensaciją pagal teisės aktus, kuriuose nėra nurodyta metodika, kaip kompensacija turi būti paskaičiuota. Nustatomas koeficientas, kuris apima turtinę ir neturtinę žalą. Reikia įsivaizduoti, kiek yra turtinė, kiek neturtinė žala. Paskaičiavimas neprieštarauja praktikai. Padengia pilnai padarytą žalą. Moralinę žalą apibūdina aplinkybės, kuomet pareigūnas patiria sužalojimą, jis negali vykdyti savo pareigų, tai sukelia nepatogumus tarnyboje, jis negali dalyvauti veikloje, seminaruose, papildomai vykdyti programos, kurią vykdo kiti policijos pareigūnai. Atsižvelgus į tai, patiriama neturtinė žala.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo atsilipime į ieškinį bei triplike išdėstytus argumentus, nurodytas aplinkybes.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yODktNDg2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-289-486/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-289-486/2022">1-289-486/2022</a>, kurioje E. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Tai yra tuo, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams, o būtent: jis, 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 17.15 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties šalia esančiu pastatu (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas Kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 41⁷ straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, o būtent: rankoje tarp prietaisų skydelio ir lango laikydamas mobiliojo ryšio telefoną, bei tai pastebėjus važiuojančiam tarnybiniame automobilyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patruliui V. V., buvo sustabdytas. Policijos pareigūnui V. V., priėjus prie E. D. automobilio, paaiškinus jo sustabdymo priežastį ir paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, E. D. jo nepateikė, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. Paprašius E. D. išlipti iš automobilio, jis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, o V. V. atliekant savo tiesiogines funkcijas bei bandant atidaryti automobilio vairuotojo pusės dureles, E. D., to padaryti neleido, bei užsimodamas dešinės rankos kumščiu ir pro atidarytą langą tyčia smūgiavo V. V. į kairės rankos riešą, po ko pastarajam pajutus fizinį skausmą ir įspėjus, kad bus panaudotos specialios priemonės, bei pavykus atidaryti automobilio dureles ir bandant E. D. paimti už rankos, E. D., tyčia spirdamas V. V. į kairės rankos sritį virš alkūnės, padarė poodinę kraujosruvą žaste ir odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o tuomet iš dešinės pusės prie automobilio keleivio durelių priėjus policijos pareigūnui L. S. ir bandant sugriebti E. D. už rankos, šis toliau aktyviais veiksmais priešinosi. L. S. panaudojus imtynių veiksmus ir stipriai laikant E. D. prie krūtinės, E. D., norėdamas išvengti sulaikymo, bandė ištrūkti bei muistėsi, taip padarydamas L. S. odos įbrėžimus dešiniame dilbyje. Taip pat E. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Tai yra tuo, kad jis 2020 m. rugpjūčio 31 d., 17.15 val., norėdamas išvengti sulaikymo, L. S. sukėlė dešinio peties sąnarinės lūpos ir didžiojo apvaliojo raumens plyšimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. šioje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yODktNDg2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-289-486/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-289-486/2022">1-289-486/2022</a> priėmė nuosprendį, kuriuo E. D. pripažino kaltu pagal BK 286 straipsnį, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiame nuosprendyje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad byloje pagrįstai įrodyta, kad E. D. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Nors kaltinamasis E. D. savo kaltės teisiamųjų posėdžių metu bei ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, jo kaltę, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo nukentėjusiųjų L. S. ir V. V. išsamūs bei nuoseklūs parodymai. Specialistų išvadose nurodyti nukentėjusiems padaryti sužalojimai pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą visiškai patvirtina nukentėjusių parodymus bei paneigia kaltinamojo versiją. Šias aplinkybes visiškai patvirtino medicinos ekspertai, teikdami savo išvadas teisiamojo posėdžio metu. Vaizdo įrašų apžiūra neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis sulaikymo metu rodė nepasitenkinimą, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, sudavė pareigūnams kumščiais, spardėsi, neleido pareigūnams vykdyti savo tiesioginių funkcijų.

Šiame nuosprendyje Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta E. D. inkriminuojama nusikalstama veika turėjo atsirasti tik esant jo tyčiniams valingiems veiksmams, o šiuo atveju to nebuvo. Tiek ekspertų išvados, tiek jų duoti paaiškinimai teisme, tiek kaltinamojo E. D., tiek paties nukentėjusiojo L. S. parodymai, vaizdo įrašai patvirtina, kad nukentėjusiojo L. S. sužalojimas įvyko nukentėjusiajam smaugiant kaltinamąjį, be jokių kaltinamojo E. D. smurtinių veiksmų. Todėl teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, sprendžia, kad nenustačius abejonių nekeliančių ir patikimų E. D. kaltės įrodymų visumos, jis šioje dalyje išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendį apeliacine tvarka pagal E. D. gynėjo apeliacinį skundą, 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzctODg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-77-885/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-77-885/2023">1A-77-885/2023</a> Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio aukščiau nurodytoje dalyje nepakeitė. Vilniaus apygardos teismas šioje nutartyje tik patikslino E. D. padarytos nusikalstamos veiklos faktines aplinkybes ir konstatavo, kad E. D., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino administravimo funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams, o būtent: jis, 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 17.15 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties šalia esančiu pastatu (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas Kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymo, o būtent: rankoje tarp prietaisų skydelio ir lango laikydamas mobiliojo ryšio telefoną, bei tai pastebėjus važiuojančiam tarnybiniame automobilyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patruliui V. V., buvo sustabdytas. Policijos pareigūnui, nukentėjusiajam V. V., priėjus prie E. D. automobilio, paaiškinus jo sustabdymo priežastį ir paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, E. D. jo nepateikė, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. V. V. atliekant savo tiesiogines funkcijas bei bandant atidaryti automobilio vairuotojo pusės dureles, E. D. to padaryti neleido, bei užsimodamas dešinės rankos kumščiu pro atidarytą langą tyčia smūgiavo V. V. į kairės rankos riešą, po ko pastarajam pajutus fizinį skausmą ir įspėjus, kad bus panaudotos specialios priemonės, bei pavykus atidaryti automobilio dureles ir bandant E. D. paimti už rankos, E. D. koja tyčia spirdamas V. V. į jo kairės rankos sritį virš alkūnės padarė poodinę kraujosruvą žaste ir odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o tuomet iš dešinės pusės prie automobilio keleivio durelių priėjus policijos pareigūnui L. S. ir bandant sugriebti E. D. už rankos, šis toliau aktyviais veiksmais priešinosi. L. S. panaudojus imtynių veiksmus ir stipriai laikant E. D. prie krūtinės, E. D., norėdamas išvengti sulaikymo, bandė ištrūkti ir muistėsi, taip padarydamas L. S. odos įbrėžimą dešiniame dilbyje.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartyje papildomai konstatavo, kad BK 286 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuo pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicijoje yra nurodyti šie nusikalstamos veikos padarymo būdai – fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuo pat jį panaudoti. Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435-677/2017, 2K-220-628/2019). Aptariamas nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia tai, jog jis, panaudodamas arba grasindamas tuo pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikaltimo veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTY0OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-648/2021">2K-190-648/2021</a>, 2K-264-976/2022). Taigi nustatant kaltės formą, būtina išsiaiškinti ir įvykio aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius jo valinius veiksmus.

Šioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad E. D. aktyviais fizinio pobūdžio veiksmais, kurie buvo sąmoningi ir kėlė grėsmę tarnybos funkcijas atliekančiam policijos pareigūnui V. V., panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, siekdamas pasipriešinti ir tokiu būdu trukdyti jam atlikti jo tarnybines funkcijas, t. y. dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į V. V. kairės rankos riešą bei koja įspyrė į V. V. kairės rankos sritį virš alkūnės. Taip pat nuteistasis, priešindamasis jį bandančiam sutramdyti pareigūnui L. S., padarė odos įbrėžimą jo dešiniajame dilbyje. Nurodytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties buvimą E. D. veiksmuose, nes matyti, kad nuteistasis, sąmoningais veiksmais, keliančiais grėsmę savo tarnybos funkcijas atlikusiems pareigūnams, panaudojo fizinį smurtą jų atžvilgiu, taip jiems pasipriešindamas ir tokiu būdu trukdydamas jiems atlikti tarnybines funkcijas. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad šie E. D. veiksmai buvo tyčiniai, tiek intensyvūs ir agresyvūs, jog yra vertintini kaip pasipriešinimas BK 286 straipsnio prasme, bei tiek pavojingi, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartyje, pažymėdamas, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys veikia teisėtai, remdamasis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio, apibrėžiančio bendrąsias pareigūnų teises, 1 dalies 1 ir 2 punktais, taip pat konstatavo, kad policijai pareigūnai, siekdami išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti E. D. tapatybę, jam nevykdant reikalavimo pateikti jo tapatybę patvirtinančius dokumentus, o vėliau jam nepaklusus reikalavimams išlipti iš automobilio, jį sulaikę, elgėsi savo tarnybinių funkcijų ribose bei veikė teisėtai ir pagrįstai. Kad policijos pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą sustabdyti E. D. vairuojamą automobilį patvirtina ir byloje esantys įrodymai apie 2021 m. sausio 14 d. E. D. paskirtą administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis įvykio dieną vairavo transporto priemonę naudodamasis mobiliojo ryšio priemonėmis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. L. S. dėl dešinio peties skausmo (skausmas iki 7 balų), nestabilumo pojūčio kreipėsi į viešąją įstaigą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, nurodydamas, kad traumą patyrė 2020 m. rugpjūčio 31 d., 17.30 val., sulaikymo metu buvo įlipęs į pažeidėjo automobilį, laikė jį dešine ranka, pajuto skausmą dešiniame petyje. Viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jam buvo diagnozuotas kitas sąnario nestabilumas, peties sritis (M25.31), paskirti vaistai nuo skausmo, rekomenduotas tausojantis režimas, laikyti ranką Dessault 3, dešinio peties MRT tyrimas, traumatologo konsultacija po MRT. 2020 m. rugsėjo 4 d. L. S. dėl dešinio peties sužalojimo kreipėsi į UAB „Lazdijų sveiktos centras“. 2020 m. rugsėjo 7 d. UAB „Affidea Lietuva“ jam buvo atliktas MRT tyrimas, diagnozuota – sąnarinės lūpos užpakalinės dalies išilginis plyšimas, M teres major pilvelio apatinės-užpakalinės srities I laipsnio plyšimas. 2020 m. rugsėjo 18 d. L. S. viešojoje įstaigoje „Lazdijų ligoninė“ konsultuotas traumatologo, diagnozuota – žastikaulio užpakalinis išnirimas (S43.02), kitų raumenų ar sausgyslių sužalojimas peties bei žasto lygyje (S46.8). 2020 m. rugsėjo 24 d. L. S. viešojoje įstaigoje „Lazdijų ligoninė“ buvo atlikta operacija – dešinio peties sąnario artroskopija. Dėl dešinio peties sužalojimo 2020 m. rugpjūčio 31 d. L. S. buvo nedarbingas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d.

2020 m. spalio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atlikęs tyrimą, surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS3-84 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulio L. S. sužalojimo tarnyboje“, kuria pasiūlė pripažinti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulis L. S. 2020 m. rugpjūčio 31 d. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ir gyvybei, o patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, siųsti L. S. į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Centrinės medicinos ekspertizės komisija 2021 m. sausio 13 d. išdavė Nr. 63, kurioje nurodė, kad dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. įvykio L. S. nustatytas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2021 m. sausio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 10-TE-42 „Dėl kompensacijos L. S. išmokėjimo“, kuriuo pripažino, kad (duomenys neskelbtini) L. S., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulis, 2020 m. rugpjūčio 31 d. sužalojimą patyrė tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, ir nusprendė išmokėti jam 13,97 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Tokį įsakymą Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariato viršininkas pagrindė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 6 punktu, atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-1S3-84 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulio L. S. sužalojimo tarnyboje“ ir Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2021 m. sausio 13 d. išvadą Nr. 63. Minėta kompensacija sudaro 19 304,30 Eur sumą, įvertinus paskaičiuotą L. S. vidutinį mėnesio uždarbį – 1 381,84 Eur (65,49 Eur vidutinis vienos darbo dienos užmokestis x 21,1 metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius), ir ji buvo išmokėta L. S. 2021 m. kovo 30 d.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas), galiojusio 2020 m. rugpjūčio 31 d., 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Statuto 59 straipsnio 3 dalies 6, 7 punktuose įtvirtinta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą, tame tarpe, apysunkio sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, lengvo sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis). Statuto 59 straipsnio 10 dalyje taip pat nustatyta, kad tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens statutinės įstaigos, kuri išmokėjo žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui, naudai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas jo reiškiamą reikalavimą atsakovui dėl 19 304,30 Eur žalos atlyginimo sieja su L. S. patirtais sužalojimais, sulaikant atsakovą E. D. 2020 m. rugpjūčio 31 d., įtariant jį padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje. Byloje taip pat nustatyta, kad L. S., sulaikant atsakovą E. D. 2020 m. rugpjūčio 31 d., susižalojo dešinį petį, kurį apžiūrėję ir atlikę reikiamus tyrimus sveikatos priežiūros specialistai diagnozavo L. S. žastikaulio užpakalinį išnirimą (S43.02), kitų raumenų ir sausgyslių sužalojimą peties ir žasto lygyje (S46.8). Byloje taip pat yra duomenys, kad L. S. sulaikant atsakovą E. D. 2020 m. rugpjūčio 31 d., jam buvo padarytas odos įbrėžimas dešiniame dilbyje, tačiau reikšdamas reikalavimą dėl 19 304,30 Eur žalos atlyginimo ieškovas šio L. S. sveikatos sutrikdymo neakcentuoja, juo nesiremia. Gi atsakovas, priešingai, šią aplinkybę prašo vertinti, nes, atsakovo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yODktNDg2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-289-486/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-289-486/2022">1-289-486/2022</a> ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzctODg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-77-885/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-77-885/2023">1A-77-885/2023</a> atsakovas buvo pripažintas kaltu tik dėl odos įbrėžimo dešiniame dilbyje L. S. padarymo, o ne dėl žastikaulio užpakalinio išnirimo, kitų raumenų ir sausgyslių sužalojimo peties ir žasto srityje.

Teismas, vertindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yODktNDg2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-289-486/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-289-486/2022">1-289-486/2022</a> ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzctODg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-77-885/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-77-885/2023">1A-77-885/2023</a> turinį, sutinka su atsakovu, jog atsakovas buvo išteisintas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o būtent, jog jis, 2020 m. rugpjūčio 31 d., 17.15 val., norėdamas išvengti sulaikymo, L. S. sukėlė dešinio peties sąnarinės lūpos ir didžiojo apvaliojo raumens plyšimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau vien to, kad E. D. buvo išteisintas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nepakanka paneigti įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad L. S. ieškovo nurodomą sveikatos sutrikdymą – žastikaulio užpakalinį išnirimą, kitų raumenų ir sausgyslių sužalojimą peties ir žasto srityje, patyrė dėl atsakovo E. D. neteisėtų veiksmų – teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, pareigos elgtis pagal tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą nevykdymo.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>).

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip minėta, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Taigi teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMC00MDMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-20-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-20-403/2019">3K-3-20-403/2019</a> ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).

Kaip nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yODktNDg2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-289-486/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-289-486/2022">1-289-486/2022</a>, 2020 m. rugpjūčio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos policijos įstatymo redakcijos 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo nurodyta, kad policijos uždaviniai yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. Šio įstatymo 21 straipsnyje buvo įtvirtinta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. sulaikant atsakovą E. D., įtariant jį padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, atsakovas E. D. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų (nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nepakluso reikalavimui atidaryti transporto priemonės vairuotojo dureles, išlipti iš automobilio), jiems aktyviai priešinosi, trukdydamas policijos pareigūnams atlikti tarnybines funkcijas. Dėl to jam, nustačius kitus įstatymo nustatytus nusikalstamos veikos požymius pagal BK 286 straipsnį, buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti E. D. tapatybę, jam nevykdant reikalavimo pateikti jo tapatybę patvirtinančius dokumentus, o vėliau jam nepaklusus reikalavimui išlipti iš automobilio, jį sulaikę, elgėsi savo tarnybinių funkcijų ribose bei veikė teisėtai ir pagrįstai. Vien tai, kad į nusikalstamos veikos sudėtį, už kurią atsakovui pritaikyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 286 straipsnį, nepateko L. S. sveikatos sutrikdymas – žastikaulio užpakalinis išnirimas, kitų raumenų ir sausgyslių sužalojimas peties ir žasto srityje, nepatvirtina, kad dėl šio L. S. sveikatos sutrikdymo atsakovas E. D. nėra kaltas. Priešingai, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yODktNDg2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-289-486/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-289-486/2022">1-289-486/2022</a>, tiek Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzctODg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-77-885/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-77-885/2023">1A-77-885/2023</a> konstatuotos aplinkybės neginčijamai liudija, kad L. S. sveikatos sutrikdymą – žastikaulio užpakalinį išnirimą, kitų raumenų ir sausgyslių sužalojimą peties ir žasto srityje, patyrė naudodamas įstatymo leidžiamą fizinę prievartą (imtynių veiksmus) prieš atsakovą E. D., jam intensyviai ir agresyviai nepaklūstant, priešinantis policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams iki jo sulaikymo momento. Tokie atsakovo E. D. veiksmai ne tik akivaizdžiai neatitiko Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, bet tuo pačiu tvarkingo, padoraus ir rūpestingo asmens elgesio standarto. Asmuo, nesutikdamas su policijos pareigūnų veiksmais, savo pažeistą teisę gali ginti teisinėmis priemonėmis, skųsdamas policijos pareigūnų veiksmus nustatyta tvarka, o ne priešintis policijos pareigūnams, be kita ko, naudodamas ir fizinį smurtą.

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>).

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovu, kad tarp L. S. patirto sveikatos sutrikdymo – žastikaulio užpakalinio išnirimo, kitų raumenų ir sausgyslių sužalojimo peties ir žasto srityje ir atsakovo E. D. teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, aktyvaus pasipriešinimo jiems, jį sulaikant 2020 m. rugpjūčio 31 d., yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Jei atsakovas E. D. būtų paklusęs teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, vykdydamas tarnybines funkcijas L. S. atsakovo atžvilgiu nebūtų naudojęs fizinės prievartos (imtynių veiksmų) ir taip būtų išvengęs jam kilusio sveikatos sutrikdymo. Akivaizdu, kad atsakovas E. D., priešindamasis policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams, jų nevykdydamas, turėjo suvokti, kad policijos pareigūnai, kurie apie specialių priemonių panaudojimą E. D. įspėjo, jo atžvilgiu turės naudoti fizinę prievartą, kas betarpiškai susiję su didesne grėsme jų pačių sveikatai ir gyvybei.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 19 304,30 Eur žalos atlyginimo. Tokį žalos dydį ieškovas grindžia pirmiausia Statuto 59 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata. Ši nuostata numato koeficientą – 13,97 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio, kuriuo remiantis yra apskaičiuojamas pareigūnui išmokėtinos kompensacijos dydis, priklausomai nuo nustatyto jo sveikatos sutrikdymo masto. Ieškovo teigimu, į tokiu būdu paskaičiuotą L. S. išmokėtos kompensacijos dydį patenka tiek jo negautų pajamų atlyginimas, tiek prarastos galimybės užsidirbti atlyginimas, tiek neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovas ieškinyje pateikia sąlyginį šių sumų paskaičiavimą, nurodydamas, kad negautos pajamos šioje sumoje sudaro 6 614,49 Eur, prarasta galimybė užsidirbti 1 950,31 Eur, o neturtinė žala 10 739,50 Eur. Atsakovas nesutinka su prašomos atlyginti žalos dydžiu, nurodydamas, kad L. S. dėl sveikatos sutrikdymo patirta žala ieškovo paskaičiuota netinkamai, nepagrįstai padidinant L. S. dėl sveikatos sutrikdymo nedirbtų dienų kiekį, prarastą galimybę užsidirbti skaičiuojant hipotetiškai, nevertinant gautos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, nepagrindžiant L. S. patirtos neturtinės žalos nei fakto, nei dydžio.

Kaip minėta, Statuto 59 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. S. kompensacija buvo išmokėta remiantis Statuto 59 straipsnio 3 dalies 6 punktu, kuris numato kompensacijos dydį, pareigūnui patyrus apysunkį sveikatos sutrikdymą. Pagal Statuto 59 straipsnio 9 dalį pareigūnų ir kursantų sveikatos sutrikdymo mastą Vyriausybės nustatyta tvarka nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustatė, kad L. S. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2020 m. rugpjūčio 31 d., priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. Tokį sprendimą Centrinė medicinos ekspertizės komisija pagrindė išimtinai Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – Sąrašas), 3.1.12 punktu. Šis sąrašo punktas numato, kad apysunkiams sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai, sukėlę anatominių pakitimų ar funkcinių sutrikimų, kurie lėmė laikinąjį nedarbingumą, trunkantį 21 dieną ir ilgiau, ar tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą dėl sveikatos būklės, tame tarpe, sąnarių (peties, alkūnės, klubo, kelio, čiurnos) raiščių nutrūkimai (Sąrašo 3, 3.1, 3.1.12 punktai).

Pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ir kursanto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą tuo pačiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas), sveikatos sutrikdymo mastą Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustato vadovaudamasi įvykio tarnyboje, profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo dokumentais, analizuodama medicinos dokumentus, atlikdama fizinės ir psichikos sveikatos būklės medicininį, psichologinį tyrimą, o prireikus – pagal kitus dokumentus ir naudodamasi aprobuotomis (įvertintomis) asmens sveikatos priežiūros, psichologinės diagnostikos technologijomis, laikydamasi sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti būtinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų saugumo ir tinkamumo reikalavimų (7 punktas). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui įvertinti, kuo konkrečiai nagrinėjamu atveju Centrinė medicinos ekspertizės komisija vadovavosi, 2021 m. sausio 13 d. išvadoje konstatuodama, kad L. S. patirtas sveikatos sutrikdymas, įvykęs 2020 m. rugpjūčio 31 d., priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. L. S. būtų nutrūkę sąnario raiščiai, kas nurodyta išvadoje minimame Sąrašo 3.1.12 punkte. Byloje nustatyta, kad dėl dešinio peties sužalojimo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sveikatos priežiūros specialistai L. S. diagnozavo žastikaulio užpakalinį išnirimą bei kitų raumenų ir sausgyslių sužalojimą peties ir žasto srityje. Tokia sveikatos priežiūros specialistų diagnozė buvo pagrįsta atliktu dešinio peties MRT tyrimu, kuriame nėra jokių duomenų apie peties sąnario raiščius, jų nutrūkimą. Jame nurodyta, kad L. S. nustatytas sąnarinės lūpos užpakalinės dalies išilginis plyšimas, M teres major (didžiojo apvaliojo raumens) pilvelio apatinės-užpakalinės srities I laipsnio plyšimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sąrašą įprastiniai žastikaulio išnirimai yra priskiriami apysunkiems sveikatos sutrikdymams tik tais atvejais, jei jie sukėlė anatominių pakitimų ar funkcinių sutrikimų ir lėmė tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą dėl sveikatos būklės (Sąrašo 3.2, 3.2.5 punktai). Nekomplikuoti kaulų išnirimai, sąnarių raiščių įtrūkimas, kiti sveikatos sutrikdymai, kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą, išskyrus Sąrašo 2 ir 3 punktuose nurodytus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, priskiriami lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams (Sąrašo 4, 4.1.3, 4.1.4, 4.1.11 punktai).

Nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą konstatuoti, kad byloje nepakanka įrodymų teigti, kad ieškovas, išmokėdamas L. S. kompensaciją, tinkamai įvertino jo patirtos žalos dydį, be kita ko, reglamentuojamą Statuto nuostatomis. Kaip minėta, pagal Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktą lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokėtina kompensacija siekia nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Pagal ieškovo paskaičiuotą L. S. vidutinį mėnesio darbo užmokestį tai sudarytų nuo 1 077,84 Eur (1 381,84 Eur x 0,78) iki 12 864,93 Eur (1 381,84 Eur x 9,31) sumą.

CK 6.283 straipsnis numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tačiau žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojantis CK 6.283 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.283 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sisteminis CK 6.283 straipsnio 4 dalies ir CK 6.290 straipsnio 1 dalies aiškinimas suteikia pagrindą daryti išvadą, asmuo, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui išmokėtos socialinio draudimo išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka; netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija) ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme (netekto darbingumo pensija), kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 ir kt.).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yODktNDg2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-289-486/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-289-486/2022">1-289-486/2022</a> nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba šioje baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi ieškinį E. D. dėl 4 582,89 Eur priteisimo L. S. nedarbingumo laikotarpiui apmokėti. Šį reikalavimą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paliko nenagrinėtą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzctODg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-77-885/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-77-885/2023">1A-77-885/2023</a> Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio šioje dalyje nekeitė, tačiau remdamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, konstatavo, kad nukentėjusiems, neišskiriant vieno iš jų, V. V. ar L. S., netektas darbo užmokestis buvo kompensuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo.

Kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzctODg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-77-885/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-77-885/2023">1A-77-885/2023</a>, pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe) (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) ar profesinių ligų negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties atveju dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad ligos išmoka yra skiriama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse ir 6 straipsnio 4, 5, 10 dalyse nurodytiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais. Minėto įstatymo 13 straipsnio 1 punkte yra įtvirtinta, kad kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms yra apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinių draudimo išmokų nuostatose nustatyta tvarka pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti, ar ieškovas, išmokėdamas L. S. kompensaciją, vertino tai, kad L. S. buvo mokėta ligos išmoka pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, o jeigu vertino, tai kokio dydžio. Įvertinęs tai, teismas pripažįsta, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo E. D. L. S. netektą darbo užmokestį jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. 4 485,89 Eur dalyje yra nepagrįstas, nes šis L. S. netektas darbo užmokestis jo nedarbingumo laikotarpiu jam tikėtina jau buvo kompensuotas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo.

Kita vertus, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo L. S. buvo kompensuotas visas jo netektas darbo užmokestis jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas numato tam tikras ligos išmokos ribas. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, jam mokama ligos išmoka, kurios dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti. Ši išmoka mokama pagal darbo dienų skaičių (taikoma 5 darbo dienų darbo savaitė). Tai sudaro pagrindą teigti, kad L. S. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo buvo kompensuotas ne visas jo netektas darbo užmokestis, o jo dalis. Pagal byloje surinktus įrodymus L. S. nedarbingumas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. apėmė, teismo skaičiavimu, 82 darbo dienas, kas sudaro 3,89 mėnesio (82 darbo dienos / 21,1 vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius). Todėl L. S. negautos pajamos jo nedarbingumo laikotarpiu siekia 5 375,36 Eur (1 381,84 Eur x 3,89), iš kurių dalis, kaip minėta, tikėtina buvo atlyginta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, o likusi dalis - 889,47 Eur, 2021 m. kovo 30 d. atlyginta ieškovo (5 375,36 Eur – 4 485,89 Eur).

Įvertindamas atsakovo atsikirtimus, teismas trumpai pažymi, kad neturi pagrindo vadovautis ieškovo ieškinyje pateiktu sąlyginiu netekto darbo užmokesčio paskaičiavimu L. S. nedarbingumo laikotarpiu, pagal kurį nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. L. S. negavo 6 614,49 Eur pajamų. Kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas, šis ieškovo paskaičiavimas ne tik yra sąlyginis, bet ir akivaizdžiai klaidingas. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad į L. S. nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. patenka iš viso 101 darbo diena. Teismo skaičiavimu, į šį laikotarpį, vertinant 5 darbo dienų savaitę, patenka ne 101, o 82 darbo dienos. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas nurodė, kad policijos pareigūnams taikoma kitokia laiko apskaita, todėl ieškinyje ir yra apskaičiuota 101 darbo diena per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. Tačiau kokia kitokia laiko apskaita buvo taikyta L. S., kas ją pagrindžia, ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu konkrečiai nurodyti negalėjo.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad dalį ieškovo prašomos priteisti kompensacijos sudaro pakenkimas L. S. galimybei užsidirbti. Vertindamas šį ieškovo argumentą, teismas sutinka, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nors teismų praktikoje sprendžiant dėl negautų pajamų atlyginimo pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje. Tačiau kasacinis teismas praktikoje, kurią cituoja ir pats ieškovas ieškinyje, tokią dėl sveikatos sužalojimo asmens prarastą ar sumažėjusią galimybę gauti atitinkamas pajamas sieja su asmens dėl sveikatos sužalojimo netektu darbingumu arba jo sumažėjimu, taip pat neįgalumu, kas įtakoja jo galimybes gauti pajamas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604-219/2015">3K-3-604-219/2015</a>, 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-1075/2019">e3K-3-164-1075/2019</a>).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad L. S. dėl patirto sveikatos sutrikdymo – žastikaulio užpakalinio išnirimo, kitų raumenų ir sausgyslių sužalojimo peties ir žasto srityje, neteko darbingumo ar jo lygis tam tikra dalimi tam tikram laikotarpiui sumažėjo. Priešingai, byloje surinkti įrodymai liudija, kad pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui jokių sveikatos pakitimų L. S. neliko. L. S. pripažintas tinkamu tolesnei tarnybai. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas, grįsdamas ieškinį sumažėjusia L. S. galimybe gauti pajamas ateityje, jas skaičiuoja ne į ateitį, o L. S. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d., už kurį jo netektas darbo užmokestis iš dalies yra kompensuotas ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, šį netektą darbo užmokestį pakartotinai, ir dar didesnį, L. S. kompensavo 2021 m. kovo 30 d. taip pat ieškovas. Be to, ieškovas L. S. galimas gauti pajamas ateityje grindžia ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis: ieškovas ieškinyje skaičiuoja, jog L. S. jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. galėjo gauti papildomas priemokas už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, ar už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės (Statuto 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), tačiau nepateikia jokių duomenų, kad šiuo laikotarpiu tokių papildomų užduočių apskritai buvo ar kad šiuo laikotarpiu visų patrulių darbų mastas buvo padidėjęs; lygiai taip pat ieškovas nepagrindžia L. S. prarastos galimybės papildomai užsidirbti, dirbant poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, dirbant viršvalandžius (Statuto 57 straipsnis), nepateikia įrodymų, kad L. S. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. ketino dirbti poilsio, švenčių dienomis, naktimis, dirbti viršvalandžius, dėl to buvo išreiškęs norą, gavęs siūlymą dirbti tokiu metu ir pan.

Kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, kasacinis teismas, vertindamas asmens sveikatos sužalojimo atveju nukentėjusiojo patirtas negautas pajamas, laikosi pozicijos, kad negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2012">3K-3-127/2012</a>).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. S. prarastą galimybę užsidirbti 1 950,31 Eur (889,81 Eur + 1 060,50 Eur) sumoje ieškovas į L. S. dėl sveikatos sutrikdymo 2020 m. rugpjūčio 31 d. patirtą žalą, kurią kompensavo ieškovas 2021 m. kovo 30 d., įtraukia nepagrįstai.

Ir paskutinę dalį ieškovo prašomos priteisti žalos iš atsakovo E. D. – 10 739,50 Eur, ieškovo teigimu, sudaro L. S. dėl sveikatos sutrikdymo 2020 m. rugpjūčio 31 d. patirta neturtinė žala.

Kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzctODg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-77-885/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-77-885/2023">1A-77-885/2023</a>, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jų sveikatai, taip pat ir įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių svarbą visuomenei, vykdymui, įpareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą sveikatos bei gyvybės draudimo valstybės lėšomis apsaugą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2013">3K-3-134/2013</a>). Taigi valstybės prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialinės išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Vis dėl to pažymėtina, kad Statuto 59 straipsnio 3 dalies nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, todėl nukentėjusiems išmokėtos kompensacijos gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133-695/2017">3K-3-133-695/2017</a>).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, šio asmens reputacijos pablogėjimas ir bendravimo galimybių sumažėjimas bei kita, teismo įvertinta pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, minėtą žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Nors atsakovas nuo ieškinio šioje dalyje gynėsi tuo, kad ieškovas neįrodė L. S. patirtos neturtinės žalos fakto, teismas su šiais atsakovo argumentais sutikti neturi pagrindo. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - 2020 m. rugpjūčio 31 d. viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų išrašas, liudija, kad L. S. į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi dėl dešinio peties skausmo, skausmą jis įvertino kaip stiprų iki 7 balų. Dešinio peties judesių skausmingumu L. S. skundėsi ir 2020 m. rugsėjo 18 d., jį apžiūrint viešojoje įstaigoje „Lazdijų ligoninė“. L. S. buvo rekomenduota riboti judesius per dešinį petį, vartoti analgetikus, esant skausmui, imobilizuoti petį AP-2 įtvaru. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – 2020 m. rugsėjo 24 d. viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ surašyta epikrizė, liudija ir tai, kad dėl dešinio peties skausmo ir nustatytos diagnozės jam buvo atlikta operacija – dešinio peties sąnario artroskopija, po ko jam buvo ir vėl rekomenduoti analgetikai, esant skausmui, rankos imobilizacija AP-2 ortopediniu įtvaru 6 savaites (leidžiami tik pasyvūs peties judesiai, pilni alkūnės ir riešo judesiai), perrišimai kasdien, po 6 savaičių pradėti aktyvų reabilitacinį gydymą. Iš L. S. parodymų, teiktų baudžiamosios bylos metu, kurie yra fiksuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yODktNDg2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-289-486/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-289-486/2022">1-289-486/2022</a>, nustatyta, kad L. S. jautė didelį diskomfortą, ilgą laiką buvo nedarbingume, po operacijos 2 mėnesius buvo įstatyta į įtvarą tokia pagalvė, buvo sunku apsirengti, galėjo naudotis tik kaire ranka, negalėjo nei automobilio vairuoti, visada prašydavo pagalbos, kai nuėmė įtvarą, reikėjo vaikščioti į reabilitaciją, artėjo tarnyboje vertinimai, dėl rankos negalėjo juose dalyvauti.

Taigi, šių byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad dėl sveikatos sutrikdymo 2020 m. rugpjūčio 31 d. – žastikaulio užpakalinio išnirimo, kitų raumenų ir sausgyslių sužalojimo peties ir žasto srityje, L. S. patyrė neturtinę žalą: jautė fizinį skausmą, nerimą dėl savo sveikatos būklės, įvertinus numatomą atlikti operaciją, vertinimus tarnyboje, jo einamoms pareigoms keliamus aukštus sveikatos reikalavimus, patyrė nepatogumus dėl poreikio riboti sužaloto dešinio peties judesius (negalėjo apsirengti, vairuoti automobilio, turėjo prašyti pagalbos), negalėjimo užsiimti jam įprasta veikla. L. S. patiriamas skausmas, nerimas, nepatogumai nebuvo momentiniai, didesniu ar mažesniu mastu tęsėsi iš esmės visą L. S. nedarbingumo laikotarpį. Tačiau, nepaisant to, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovu, kad ši L. S. patirta neturtinė žala siekė net 10 739,50 Eur dydžio pinigų sumą, ką nurodo ieškovas ieškinyje. Teismo vertinimu, tokia L. S. patirtos neturtinės žalos piniginė išraiška pagal byloje surinktus įrodymus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus negali būti pripažinta adekvačia dėl sveikatos sužalojimo L. S. patirtam fiziniam skausmui, nerimui dėl sveikatos būklės ir nepatogumams.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-291/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-291/2014">3K-3-291/2014</a>). Policijos departamentas, išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2013">3K-3-134/2013</a>).

Teismo vertinimu, L. S. patirta neturtinė žala vertintina ne didesne nei 2 500 Eur suma. Tokią išvadą teismas daro įvertindamas L. S. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, kuris nepriskirtinas prie sunkių, sveikatos sutrikdymo pobūdį, iš esmės susijusį tik su dešiniuoju L. S. pečiu, jo mobilumu. Byloje nustatyta, kad surinkti įrodymai neleidžia sutikti su Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, jog L. S. patirtas sveikatos sutrikdymas 2020 m. rugpjūčio 31 d. priskirtinas ir prie apysunkių. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yODktNDg2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-289-486/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-289-486/2022">1-289-486/2022</a> spręsdamas dėl E. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, tuos pačius L. S. patirtus sveikatos sutrikdymus – dešinio peties sąnarinės lūpos ir didžiojo apvaliojo raumens plyšimus, priskyrė nesunkiam sveikatos sutrikdymui pagal BK nuostatas. Nors byloje nustatyta, kad L. S. dėl jo sveikatos sutrikdymo buvo nedarbingas pakankamai ilgą laiką, jam 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo atlikta operacija, byloje nėra duomenų, kad pasibaigus L. S. nedarbingumo laikotarpiui kokie nors šio sutrikdymo nulemti jo sveikatos pakitimai išliko. Tai, teismo vertinimu, yra itin svarbu sprendžiant dėl L. S. patirtos neturtinės žalos, pasireiškusios tik jo nedarbingumo laikotarpiu patirtu fiziniu skausmu, nerimu, nepatogumais, dydžio. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jo pasekmės.

Teismas įvertina ir tai, kad atsakovo E. D. neteisėti veiksmai, nulėmę L. S. sveikatos sutrikdymą, pasireiškę sąmoningu, aktyviu policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu, pasipriešinimu jiems, pareigos elgtis taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala, nesilaikymu, yra priskirtini ne baudžiamosios, o civilinės teisės reguliavimo sričiai, kas rodo atsakovo E. D. neteisėtų veiksmų, nulėmusių L. S. sveikatos sutrikdymą, mažesnį pavojingumo lygį. Tuo tarpu kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur neturtinės žalos. Išimtiniais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ar ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali buvo padvigubinama. Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniai smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTE3LTMxNi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-117-316/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-117-316/2024">1A-117-316/2024</a> ir joje nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika).

Teismas įvertina ir tai, kad L. S. patirta turtinė žala negautų pajamų forma, kuri jo nedarbingumo laikotarpiu sudarė reikšmingą sumą, jam buvo kompensuota, kas esminės reikšmės jo patirtos neturtinės žalos dydžiui įtakos neturėjo turėti.

Taigi, įvertinęs visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių ieškovo kaip statutinės įstaigos, prilyginamos socialinio draudimo išmoką išmokėjusiai socialinio draudimo įstaigai, regreso teisę į atsakovą kaip žalą padariusį asmenį, teismas mano esant pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 3 389,47 Eur (889,47 Eur + 2 500 Eur) žalai atlyginti (CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalis, CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai, 6.250 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kitoje dalyje tenkinti ieškovo ieškinį teismas neturi faktinio ir teisinio pagrindo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), valstybei iš atsakovo priteisiama 102 Eur žyminio mokesčio suma (3 389,47 Eur x 3/100) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė 26,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš šalių proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas 17,56/100 dalimi (3 389,47 Eur x 100/19 304,30 Eur), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 4,66 Eur (26,56 Eur x 17,56/100) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, o iš ieškovo valstybės naudai – 21,60 Eur (26,56 Eur – 4,66 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191688326, iš atsakovo E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), 3 389,47 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 47 ct) žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. D., gim. (duomenys neskelbtini), 102 Eur (vieną šimtą du eurus) žyminio mokesčio ir 4,66 Eur (keturis eurus 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Priteisti valstybei iš ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191688326, 21,60 Eur (dvidešimt vieną eurą 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir