V. L. pagal BK 180 str. 3 d., 24 str. 6 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-92/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:.1.4.4.5.,1.1.8.1.2., 1.1.8.9.

(S)

2010 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. B., V. L. (V. L.), M. M. (M. M.), J. S. (J. S.) kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (dėl M. S. ir J. I. plėšimo) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl A. J. plėšimo) laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė D. B. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl M. S. ir J. I. plėšimo) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl A. J. plėšimo) laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė J. S. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. M. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl M. S. ir J. I. plėšimo) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl A. J. plėšimo) laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė M. M. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. L. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl M. S. ir J. I. plėšimo) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (dėl A. J. plėšimo) laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė V. L. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis, kuriuo atmesti nuteistųjų D. B. ir J. S. apeliaciniai skundai, o nuteistųjų M. M. ir V. L. apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies. Šiuo nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendis:

M. M. nusikalstami veiksmai dėl J. I. ir M. S. plėšimo perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir paskirta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su tuo pačiu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl A. J. plėšimo) ir galutinė bausmė M. M. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistajam V. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (dėl A. J. plėšimo) paskirta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su tuo pačiu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (J. I. ir M. S. plėšimo) ir galutinė bausmė V. L. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

n u s t a t ė :

D. B., J. S. ir V. L. nuteisti už tai, kad 2008 m. sausio 6 d., apie 3.00 val., veikdami kartu Vilniuje, Justiniškių g., priešais parduotuvę „Nemuno baldų centras", pažymėtą Nr. 79, panaudodami psichinį smurtą ir grasindami šaunamaisiais ginklais, apiplėšė nukentėjusiąsias J. I. ir M. S.. J. S. ir V. L., rankose laikydami šaunamuosius ginklus, kartu su D. B., šiam stovint šalia ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, apsupo nukentėjusiąsias ir pareikalavo, kad jos atiduotų mobiliojo ryšio telefonus, o tuo metu M. M. laukė jų savo automobilyje „Mercedes Benz" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje „Kaukaro", esančioje Vilniuje, Ozo g. Pagrobę iš nukentėjusiųjų mobiliojo ryšio telefonus, J. S., V. L. ir D. B. nuėjo autobusų stotelės „Kaukaro" link, ten įsėdo į M. M. vairuojamą automobilį ir taip pasišalino iš įvykio vietos, t. y. pagrobė J. I. priklausantį 980 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG" ir M. S. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X640".

M. M. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su D. B., J. S. ir V. L. automobiliu 2008 m. sausio 6 d. važinėjo po miestą, turėdamas tikslą surasti kokį nors asmenį, kurį galima būtų apiplėšti, t. y. žinodamas apie planuojamą įvykdyti, vykdomą ir įvykdytą nusikaltimą, padėjo savo bendrininkams D. B., J. S. ir V. L. padaryti nusikaltimą – savo automobiliu nuvežė juos į nusikaltimo vietą, automobilyje palaukė, kol bendrininkai apiplėš J. I. ir M. S., po to atvažiavo jų paimti ir pasišalino iš įvykio vietos.

Be to, D. B., J. S. ir M. M. nuteisti už tai, kad jie 2008 m. sausio 16 d., apie 23.50 val., veikdami kartu Vilniuje, prie Didlaukio g. 65 namo, panaudodami psichinį smurtą ir grasindami šaunamuoju ginklu apiplėšė nukentėjusįjį A. J., t. y. M. M. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, D. B., laikydamas dešinėje rankoje šaunamąjį ginklą, kuriuo grasino nukentėjusiajam, bei kaire ranka laikydamas jį už kaklo, reikalavo, kad šis atiduotų mobiliojo ryšio telefoną, o tuo metu J. S. taip pat reikalaudamas, kad nukentėjusysis atiduotų mobiliojo ryšio telefoną, kumščiu sudavė jam du smūgius į galvą bei nuo peties nuėmė krepšį su nešiojamuoju kompiuteriu, taip pagrobė A. J. priklausantį 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson" ir 4000 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį ASUS kartu su krepšiu, priklausantį R. D..

Be to, V. L. nuteistas už tai, kad, suteikdamas priemones bei saugodamas nusikalstamu būdu įgytus daiktus, padėjo D. B., J. S. ir M. M. 2008 m. sausio 16 d., apie 23.50 val., Vilniuje, prie Didlaukio g. 65 namo, padaryti A. J. plėšimą, t. y. suteikė jiems šaunamąjį ginklą ir po įvykdyto plėšimo žinodamas, kad 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson" ir 4000 Lt vertės nešiojamas kompiuteris ASUS kartu su krepšiu yra užvaldyti plėšimo metu, paėmė šiuos daiktus saugoti.

Nuteistasis D. B. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus pakeisti ir, pritaikius BK 76 straipsnį, atleisti jį nuo bausmės dėl ligos. Kasatorius nurodo, kad teismai neišsamiai išnagrinėjo bylą ir pažeidė 20 straipsnio 3 dalį bei kaltinamojo teises, numatytas BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje. Nuteistasis pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti tiesą byloje, savanoriškai atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės), anksčiau nebuvo teistas. Taip pat nuteistasis nurodo, kad jis neatiminėjo nukentėjusiųjų turto ir niekam negrasino, negalvojo ir nesiruošė daryti nusikaltimų, o tik norėjo pasirodyti prieš draugus. Be to, nei automobilis, kuriuo kaltininkai važiavo, nei dujinis ginklas D. B. nepriklausė. Kasatoriaus manymu, vadovaujantis BK 54 ir 76 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgiant į jo sveikatos būklę (jis yra invalidas, serga sunkia nepagydoma liga – visiška raumenų atrofija, dėl kurios turi nuolat vartoti gyvybę palaikančius vaistus ir būti gydytojų stebimas), jis atleistinas nuo paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė D. B. gynėjo prašymus paskirti papildomą teismo medicinos ekspertizę turint tikslą nustatyti, ar dėl ligos šis nuteistasis gali atlikti realią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Nuteistasis J. S. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius nurodo, kad teismai padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, netinkamai pritaikė BK 41, 54, 59 straipsnių nuostatas ir paskyrė aiškiai per griežtą, prieštaraujančią teisingumo principui bei neatitinkančią teismų suformuotos praktikos, bausmę. Teismai tinkamai neatsižvelgė į tai, kad J. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, visiškai atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų ir šie jam atleido bei nereikalauja neturtinės žalos atlyginimo, jo padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė sunkių padarinių. Nuteistasis yra jauno amžiaus, mokosi, baigęs mokslus žada dirbti, yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nebuvo nusikaltęs, nori pasitaisyti ir yra įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Nuteistasis M. M. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, nes teismų padarytos išvados neteisėtos ir nepagrįstos. Teismai netinkamai pritaikė BK 41, 54, 59 straipsnių nuostatas ir paskyrė aiškiai per griežtą, prieštaraujančią teisingumo principui bei neatitinkančią teismų suformuotos praktikos, bausmę. Teismai tinkamai neatsižvelgė į tai, kad M. M. anksčiau nebuvo teistas, nusikalstamas veikas padarė spontaniškai, neapgalvojęs savo veiksmų bei padarinių ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, kaip bendrininko jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo tik antraeilis, jaučiasi kaltas prieš nukentėjusiuosius ir visuomenę, visiškai atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis). Be to, nuteistasis yra jaunas, studijuoja, dirba, darbdavio ir aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, nenori ir neketina daryti naujų nusikalstamų veikų, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu

Nuteistasis V. L. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, jo veiksmus dėl plėšimo iš A. J. perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 180 straipsnio 3 dalies į BK 237 straipsnio 1 dalį, pritaikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai išsprendė jo kaltės klausimą A. J. plėšimo epizode ir netinkamai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką. Byloje neįrodytas susitarimas, kad V. L. parūpins ginklą nusikaltimui padaryti ir paims saugoti pagrobtus daiktus. Nuteistasis tvirtina, kad plėšimas buvo įvykdytas jam nedalyvaujant ir apie tai nežinant, o daiktus jis paėmė jau kitiems nuteistiesiems pasiekus nusikalstamą tikslą, kurio jis pats nesiekė. V. L. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad panaudojant jo ginklą bus padarytas plėšimas, nes jo ginklas buvo nuolat laikomas M. M. automobilyje, todėl kiti nuteistieji jo nė neprašė palikti jiems ginklą. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo jam taikyti BK 62 straipsnio nuostatų. Teismai tinkamai neįvertino to, kad dėl padarytų nusikaltimų jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė visų nukentėjusiųjų, prieš teisiamąjį posėdį atlygino žalą M. S., nuo jo praeityje padarytų nusikaltimų (iš kurių tik vienas sunkus ir vienas nesunkus nusikaltimas, nepadarytas bendrininkų grupe) padarymo praėjo daugiau nei metai, per kuriuos jis nenusikalto, nebuvo baustas administracine tvarka, šiuo metu mokosi ir dirba, pasižada ateityje nenusižengti įstatymui. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ta aplinkybė, jog dalis daiktų buvo grąžinta nukentėjusiesiems, savaime nepašalina fakto, kad žala yra visiškai atlyginta ir nukentėjusieji neturi pretenzijų. Nuteistasis pažymi, kad reali laisvės atėmimo bausmė paveiks jo socialinius ryšius – jis neteks darbo, negalės baigti mokslų ir sukurti šeimos.

Atsiliepimu į nuteistųjų D. B., V. L., M. M., J. S. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai tinkamai kvalifikavo V. L. veiksmus A. J. plėšimo epizode pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį. Šio nuteistojo skundo argumentai dėl jo kaltės ir susitarimo perduoti ginklą bei saugoti, realizuoti pagrobtus daiktus nebuvimo paneigti byloje surinktais ir teismų tinkamai įvertintais įrodymais, todėl kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 237 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo V. L. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų: jis pats neatvyko ir nepranešė pareigūnams apie padarytas nusikalstamas veikas, nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, byloje nėra sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Atmestinas ir kasatoriaus prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Prokuroras taip pat nurodo, kad priešingai, nei teigia nuteistieji M. M. ir J. S., teismai atsižvelgė į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo. Nuteistųjų padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar neapgalvoti, kaip nurodyta skunduose – jie veikė suplanuotai ir pakankamai ilgą laiką. Be to, už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą jie jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Kasatorių asmenybes apibūdinantys požymiai nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios konstatuoti, kad paskirtos artimos minimalioms laisvės atėmimo bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra aiškiai per griežtos. Prokuroras teigia, kad atmestinas ir nuteistojo D. B. prašymas taikyti jam BK 76 straipsnio nuostatas, nes teismo medicinos ekspertas motyvuotai nurodė, kad šis nuteistasis dėl esamos ligos gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ekspertų išvadų patikimumu, todėl pagrįstai atmetė D. B. prašymą skirti kitą kompleksinę teismo medicinos ekspertizę. Byloje nėra duomenų, kad laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose nebus užtikrintas tinkamas gydymas. Be to, pablogėjus D. B. sveikatos būklei ir esant teisiniam pagrindui taikyti BK 76 straipsnio nuostatas, nuteistasis gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo.

Nuteistųjų D. B., V. L., M. M., J. S. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo V. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį

Nuteistasis V. L. skundu prašo jo padarytą nusikalstamą veiką (nukentėjusiojo A. J. plėšimą) perkvalifikuoti į BK 237 straipsnio 1 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimo slėpimą. Kasatorius nurodo, kad jo veiksmai galėjo būti tik pagrobtų daiktų slėpimas, nes byloje neįrodytas jo bendrininkavimas apiplėšiant A. J., jis šiame plėšime nedalyvavo, apie šio nusikaltimo padarymą panaudojant jo ginklą nieko nežinojo ir su nusikaltimo vykdytojais dėl to nesitarė.

BK 237 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už iš anksto nepažadėtą kito asmens padaryto sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo pėdsakų, įrankių, priemonių, kitų su slepiamu nusikaltimu susijusių dalykų, turinčių įrodomosios reikšmės, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, arba nusikaltimą padariusio asmens slėpimą. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju yra pripažįstamas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Konstatuojant bendrininkavimą svarbu nustatyti, jog dėl nuskalstamos veikos buvo susitarta iki tos veikos darymo pradžios arba ją darant ir įrodyti, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis tam tikru būdu prie jos prisidėdamas. Būtent tokios aplinkybės ir nustatytos nagrinėjamoje byloje.

Teismai nustatė, kad V. L. padėjimas pasireiškė tuo, jog jis sąmoningai, žinodamas, jog padeda D. B., J. S. ir M. M. padaryti plėšimą, suteikė jiems nusikaltimo padarymo priemonę (šaunamąjį ginklą) bei saugojo nusikaltimo metu pagrobtus A. J. daiktus. Iš bylos aplinkybių matyti, kad šis nusikaltimas buvo padarytas panaudojant V. L. priklausantį dujinį revolverį, kuris plėšimo vykdytojų žinioje atsirado ne be kasatoriaus pagalbos. V. L. savo revolverį paliko automobilyje, kuriuo jis plėšimo padarymo dieną važinėjo kartu su D. B., J. S. ir M. M.. Pasivažinėjimo po miestą tikslas buvo surasti bet kokį tinkamą asmenį, kurį būtų galima apiplėšti ir taip gauti pinigų. Tačiau neradus tokio asmens, kasatorius buvo parvežtas namo. Išlipdamas iš automobilio jis paliko savo revolverį, suvokdamas, kad jo ginklas lieka automobilyje tam, kad jį galima būtų panaudoti kaip psichinės prievartos priemonę, bendrininkams atradus tinkamą plėšimo auką. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad tą patį vakarą, tuoj po A. J. apiplėšimo V. L. priėmė iš bendrininkų pagrobtus šio nukentėjusiojo daiktus, atsiėmė plėšime panaudotą revolverį. Vėliau M. M. pardavus pagrobtus daiktus, V. L. gavo dalį pinigų. Visos šios aplinkybės, taip pat nustatytos byloje nuteistųjų bendravimo ir plėšimų planavimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kasatoriaus veiksmai nebuvo atsitiktiniai, o nusikalstamu būdu įgytų daiktų slėpimas iki jų realizavimo buvo iš anksto pažadėtas. V. L., kitiems bendrininkams 2008 m. sausio 16 d. neradus tinkamos plėšimo aukos, neatsisakė bendro sumanymo esant tinkamai progai padaryti bet kurio asmens plėšimą panaudojant jo šaunamąjį ginklą. Apie jokį atsisakymą dalyvauti plėšimuose jis neinformavo kitų bendrininkų ir iš nukentėjusiojo A. J. plėšimo pasipelnė. V. L. iškeltą versiją apie tai, kad revolverį jis palikęs M. M. automobilyje dėl to, kad nenorėjęs jo neštis namo, remdamasis nustatytais faktais, motyvuotai paneigė apeliacinės instancijos teismas.

Vadovaujantis BK 26 straipsnio 4 dalimi padėjėjas atsako pagal BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir BK 24 straipsnio 6 dalį. V. L. padaryta nusikalstama veika dėl nukentėjusiojo A. J. plėšimo tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį. Nėra teisinio pagrindo tokią jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 237 straipsnio 1 dalį, nes ji atitinka BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl BK 62 straipsnio taikymo

Nuteistasis V. L. nurodo, kad teismai nepagrįstai jam netaikė BK 62 straipsnio nuostatų. Nuteistieji V. L., M. M., J. S. skunduose nurodo, kad jų atsakomybę turėtų švelninti tai, jog visiems nukentėjusiesiems visiškai atlyginta turtinė žala.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

BK 62 straipsnio 1 dalis numato galimybę skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jei byloje nustatyta visuma sąlygų: kaltininkas pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nuteistasis V. L. pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą, o buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Taigi jau vien dėl šios priežasties jam negali būti taikomos BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos. BK 62 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos kitos sąlygos, kurioms visoms esant nusikaltimą padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra konstatuota, kad V. L. veiksmai, darant A. J. plėšimą, buvo antraeiliai, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, švelnesnė bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, nustatė tik vieną V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Darytina išvada, kad, nesant BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo būtinųjų sąlygų, V Lavrenjevui pagrįstai nepaskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Nors byloje yra nukentėjusiosios M. S. pareiškimas, kad jai padarytą turtinę žalą nuteistieji visiškai atlygino, tačiau pažymėtina tai, kad bendrais kaltininkų veiksmais šiai nukentėjusiajai buvo padaryta nedidelė turtinė žala – iš jos buvo pagrobtas 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung X640“. Apiplėšus kitus nukentėjusiuosius jiems buvo padaryta gerokai didesnė turtinė žala: iš J. I. pagrobtas 980 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas LG, iš A. J. pagrobtas 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“ ir 4000 Lt vertės nešiojamasis kompiuteris „Asus“ su krepšiu. Ši žala pašalinta ne pačių nuteistųjų iniciatyva, o ikiteisminio tyrimo metu liudytojams M. B., A. N. ir I. K. savanoriškai atidavus iš nuteistųjų įgytus daiktus ir juos ikiteisminio tyrimo pareigūnams sugrąžinus savininkams. Teismų praktikoje žalos atlyginimas lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/2009). Žalos nukentėjusiesiems atlyginimas, užtikrintas ikiteisminio tyrimo metu atliekamais procesiniais veiksmais arba teismo iniciatyva, nepripažintina nei lengvinančia atsakomybę aplinkybe, nei bausmės švelninimo sąlyga, kuri numatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad nukentėjusiajai M. S. atlygintos žalos dalis yra akivaizdžiai nedidelė (100 Lt), ji atlyginta bendrai trijų nuteistųjų, teismai šio fakto pagrįstai nepripažino daliniu žalos atlyginimu.

Dėl BK 76 straipsnio taikymo

Nuteistasis D. B. kasaciniame skunde nurodo, kad, pritaikius BK 76 straipsnio nuostatas, jis atleistinas nuo bausmės dėl ligos.

BK 76 straipsnio 1 dalis numato ne teismo pareigą, o galimybę nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

Šioje byloje yra atlikta teismo medicinos ekspertizė D. B. ligos pobūdžiui ir galimumui atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namų ar kalėjimo sąlygomis nustatyti. Ekspertizės akto Nr. EKG 72(222)/09 (01) išvadoje D. B. nustatyta diagnozė – progresuojanti raumenų distrofija, veido–mentės–žasto variantas. Taip pat konstatuota, kad dėl šios ligos nuteistasis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes D. B. liga nėra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Taigi atsižvelgiant į šio ekspertizės akto išvadoje nurodytą kaltininko ligos pobūdį BK 76 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

Nors D. B. asmenybė nėra neigiama, jis nuteistas pirmą kartą, mokosi tačiau ligos pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, aplinkybė, kad besigydančiam nuo 2006 m. nuteistajam liga nesutrukdė jam padaryti kvalifikuotų plėšimų, o apiplėšiant nukentėjusį A. J. netrukdė naudoti fizinę jėgą. Tokios aplinkybės nesudaro prielaidų manyti, kad yra D. B. atleidimo nuo bausmės pagrindas, numatytas BK 76 straipsnio 1 dalyje.

Atmestinas kasatoriaus teiginys apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė D. B. gynėjo prašymą paskirti papildomą medicinos ekspertizę, kurią atliktų ekspertų komisija, dalyvaujant Universitetinės ligoninės gydytojams, anksčiau gydžiusiems D. B.. Byloje paskirta teismo medicinos ekspertizė, kurios akto išvadomis vadovavosi teismai, atlikta teisės medicinos eksperto, vadovaujantis nuteistojo gydymosi medicinos įstaigose duomenimis, jo darbingumo lygio nustatymo pažyma bei bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į prašymo motyvus, neturėjo pagrindo abejoti eksperto išvadų neišsamumu ar nepagrįstumu, todėl atmesdamas prašymą skirti papildomą teismo medicinos ekspertizę kasatoriaus skunde nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidė. Apeliacinio teismo nutartimi nėra užkirstas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jeigu toks klausimas iškiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Jei bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, liga progresuotų, raumenų distrofijos laipsnis sunkėtų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai).

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Kasatoriai D. B., J. S. ir M. M. teigia, kad teismai, pažeisdami BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė jiems aiškiai per griežtas, prieštaraujančias teisingumo principui, bausmes.

Švelnesnės bausmės skyrimas, jei bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalyje esančią normą, teismas pirmiausia apsvarsto bausmės skyrimo galimybę BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2008). Teismų praktikoje yra nustatyta, kad: 1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005; 2K-594/2005; 2K-632/2007; 2K-77/2007; 2K–395/2007 ir kt.); 2) BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008; 2K-152/2009; 2K-7/2010 ir kt.).

Skirdamas bausmes nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į konkrečias kaltininkų padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia padaryti du sunkūs nusikaltimai), atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, o taip pat ir į nuteistųjų asmenybes: jų amžių, D. B. sveikatos būklę, į tai, kad D. B. ir J. S. mokosi, M. M. ir V. L. dirba, į tai, kad nė vienas iš kaltininkų anksčiau nebuvo teistas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, iš esmės įvertino visas kasaciniuose skunduose minimas palankias nuteistiesiems aplinkybes ir argumentavo, kad šios aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šio teismo nutartyje pažymėta, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, joms buvo ruoštasi, įgyti ir panaudoti šaunamieji ginklai, veikos buvo daromos ilgą laiko tarpą. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad kitoje byloje dėl plėšimo BK 38 straipsnio pagrindu kasatoriai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs M. M. ir V. L. antraeilį vaidmenį darant nusikalstamas veikas, jiems sumažino pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes. Šis teismas taip pat motyvavo, kad paskiriant švelnesnes bausmes nei numatytos BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje, būtų pažeistas teisingumo principas ir nepasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismų atliktą bausmės skyrimui reikšmingų bylos aplinkybių vertinimą, darytina išvada, kad nuteistiesiems nustatyta lengvinanti atsakomybę aplinkybė ir aplinkybės, apibūdinančios nuteistųjų asmenybes, nėra niekuo išimtinės. Taigi pirmosios instancijos teismui skiriant bausmes BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nebuvo pažeisti.

Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskyrus nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, artimas BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje esančiam laisvės atėmimo bausmės minimumui, BK normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, pritaikytos tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo švelninti jiems paskirtų bausmių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Nuteistųjų D. B., V. L., M. M., J. S. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Albinas Sirvydis

Tomas Šeškauskas