Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-2-387/2026
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00064-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 7.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovo advokato Tomo Jurgelionio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį 1500 Eur bauda už tai, kad, būdamas UAB „Artostoma“ vadovas ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „Artostoma“ neturi pakankamai lėšų visiems piniginiams kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises, nes neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, būtent: žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui – pagal pateiktas pirmines ir patikslintas mokesčių deklaracijas mokėtiną ir nepadengtą mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. svyravusią nuo 5433,89 iki 23 656,89 Eur, taip pat pagal 2022 m. gruodžio 13 d. mokestinės paskolos sutartį pradelstus mokėjimus, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. svyravusius nuo 1925,88 iki 8570,53 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. iš bendrovės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo lėšas atsiskaitymams su kitais žemesnės eilės kreditoriais: 2023 m. birželio 30 d. atsiskaitė su T. B., sumokėdamas 6000 Eur; 2023 m. liepos 28 d. atsiskaitė su UAB „Ad limina“, sumokėdamas 3000 Eur; 2023 m. liepos 30 d. atsiskaitė su UAB „Šilputa“, sumokėdamas 2373,73 Eur; 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsiskaitė su T. B., sumokėdamas 14 500 Eur; 2023 m. rugpjūčio 2 d. atsiskaitė su UAB „Dia home“, sumokėdamas 10 000 Eur; 2023 m. rugpjūčio 30 d. atsiskaitė su UAB „Ad limina“, sumokėdamas 3000 Eur; 2023 m. rugsėjo 8 d. atsiskaitė su UAB „Ad limina“, sumokėdamas 1500 Eur; 2023 m. rugsėjo 27 d. atsiskaitė su UAB „Ad limina“, sumokėdamas 1000 Eur; 2023 m. rugsėjo 27 d. atsiskaitė su A. B., sumokėdamas 7226,55 Eur; 2023 m. rugsėjo 27 d. atsiskaitė su UAB „Literna“, sumokėdamas 681,29 Eur; 2023 m. rugsėjo 29 d. atsiskaitė su UAB „Ad limina“, sumokėdamas 2692,27 Eur; 2023 m. gruodžio 5 d. atsiskaitė su A. S., sumokėdamas 30 000 Eur; 2023 m. gruodžio 6 d. atsiskaitė su UAB „Rūdupis“, sumokėdamas 9400 Eur; 2023 m. gruodžio 6 d. atsiskaitė su A. S., sumokėdamas 2000 Eur.
2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo advokato T. Jurgelionio apeliacinis skundas netenkintas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovo advokato T. Jurgelionio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį ir administracinę teiseną A. S. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5. Nagrinėdami bylą apylinkės ir apygardos teismai nesilaikė teisingo teismo, tiesioginio bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei pripažįstamų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20/2013, 2AT-9/2014, 2AT-45/2014, 2AT-11/2015).
5.1. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad teismai, turėdami duomenis, kokius konkrečius mokėjimus buvo atlikusi UAB „Artostoma“ pagal 2022 m. gruodžio 12 d. mokestinės paskolos sutartį, taip pat duomenis, kokio dydžio mokėjimai buvo įskaityti VMI sprendimais, esant UAB „Artostoma“ permokoms, nenustatė, kad UAB „Artostoma“ 2023 m. birželio 30 d. ne tik buvo visiškai sumokėjusi mokestinės paskolos sumą, bet buvo susidariusi ir 1763,87 Eur permoka. Dėl to teismai nepagrįstai pirmenybę suteikė ne faktui, kad mokestinė paskola buvo grąžinta, o formaliems argumentams, kad nebuvo skundžiamas sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį, raginimas sumokėti negrąžintą pinigų sumą. Dėl to bylą nagrinėję teismai priėmė neteisingą sprendimą byloje.
5.2. Bylą nagrinėję teismai, susidūrę su priešingais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir VMI situacijos vertinimais, tiesiog pritarė VMI argumentams, todėl pažeidė abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principą. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl situacijos teisinio vertinimo, neturi jokios reikšmės vidiniai VMI teisės aktai, pagal kuriuos ji nutraukia mokestinės nepriemokos sutartis ir siunčia raginimus, nes teisinę reikšmę turi tik aplinkybė, ar 2022 m. gruodžio 12 d. mokestinė paskola, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, buvo grąžinta. Kaip pirmiau nurodyta, 2022 m. gruodžio 12 d. mokestinė paskola buvo grąžinta 2023 m. birželio 30 d., taigi VMI sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį, siųsti raginimą jokios teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi.
5.3. Bylą nagrinėję apylinkės ir apygardos teismai pažeidė A. S. teisę buvo išklausytam, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimas byloje UAB „Baltic Master“ prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55092/16 ir kiti), nes neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Paduotame apeliaciniame skunde buvo pateikti argumentai, kad VMI atlikti įskaitymai buvo skirti mokestinei paskolai sumokėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tik konstatavo, kad šių mokėjimų mokestinei paskolai atlyginti nepakako, niekaip nepagrįsdamas tokio argumento, ir tiesiog pritarė apylinkės teismo motyvams, nors apylinkės teismo argumentai taip pat nepaaiškino, kodėl įskaitymų nepakako mokestinei paskolai sumokėti. Apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl argumentų, susijusių su deklaracijų tikslinimu ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTE0Mi03NzkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1142-779/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1142-779/2023">e2-1142-779/2023</a> sudaryta taikos sutartimi, o apygardos teismas skundo argumentus, kad deklaracijas reikėjo patikslinti dėl sudarytos taikos sutarties civilinėje byloje, vertino tik kaip A. S. motyvus ir tikslus padaryti administracinį nusižengimą. Pirmiau nurodytas atsakymas negali būti laikomas motyvuotu, nes juo nėra įvertinama, kaip ir kada atsirado mokestinė nepriemoka, kodėl ji atsirado ir pan.
6. Pritaikydami A. S. veikai ANK 120 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nes jo veika neatitinka objektyviųjų ir subjektyviųjų šio administracinio nusižengimo sudėties požymių. Pagal byloje surinktus įrodymus, tuo metu, kai A. S. atsiskaitė su asmenimis, mokestinė paskola VMI jau buvo grąžinta, taigi, A. S. veika negali būti laikoma kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu. Be to, A. S. neturėjo tiesioginės tyčios padaryti administracinį nusižengimą, nes 2022–2023 metų PVM nepriemoka susidarė ne dėl to, kad UAB „Artostoma“ tyčia nevykdė mokestinių prievolių VMI, bet dėl to, kad 2024 m. kovo mėn. buvo pateiktos patikslintos PVM deklaracijos po taikos sutarties, sudarytos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTE0Mi03NzkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1142-779/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1142-779/2023">e2-1142-779/2023</a>, įvykdymo ir pagal ją UAB „Artostoma“ gavo pinigų.
7. Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento vyresnysis patarėjas Jonas Čebelis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį nepakeistus. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
7.1. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas dalimi argumentų siekia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes įvertintų kitaip bei padarytų kitokias išvadas dėl VMI pareiškimo dėl A. S. veikos, nei padarė apylinkės ir apygardos teismai, o tai nėra tinkami argumentai atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-93-303/2015 ir kt.). Svarbu ir tai, kad prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai atitinka išdėstytus apeliaciniame skunde, o juos apygardos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Prašyme nepateikti jokie nauji teisiniai argumentai, kurie pagrįstų, kad apygardos teismas, palikdamas galioti apylinkės teismo nutarimą, būtų padaręs esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus, galėjusius turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti.
7.2. Nesutiktina su prašymo teiginiais, kad 2022 m. gruodžio 12 d. mokestinės paskolos sutartis buvo tinkamai įvykdyta. VMI pateikė bylai Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašus apie įplaukas 8250 kodu, o tai įrodo, kad pagal patvirtintą grafiką 2855,12 Eur įmokos atliktos tik 6 kartus iš 7, taigi, sutartis buvo netinkamai vykdyta, juolab kad, nutraukus mokestinės paskolos sutartį, 2023 m. gruodžio 4 d. suformuotas raginimas dėl 2925,49 Eur likusios nepriemokos sumokėjimo nebuvo skundžiamas. VMI teismui pareiškimo prieduose pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad UAB „Artostoma“ atliko mokėjimus kitiems asmenims, nors turėjo nepriemoką valstybės biudžetui (mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2022 m. lapkričio 25 d.). VMI neturi jokių duomenų, kurie patvirtintų prašymo teiginius apie tinkamą mokestinės paskolos sutarties vykdymą. Pagal byloje surinktus įrodymus, teismai išsamiai išanalizavo UAB „Artostoma“ finansinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Artostoma“ vadovas A. S., vykdydamas mokėjimus, pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles ir tvarką. Apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartis yra motyvuota, neprieštaringa, o joje padarytos išvados pagrįstos byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.
7.3. Nesutiktina su prašymo teiginiais, kad įtakos mokestinei nepriemokai susidaryti galėjo turėti PVM deklaracijų patikslinimas 2024 m. kovo mėn., nes 2421,13 Eur prievolė susidarė dar spalio mėn. Prie VMI pareiškimo teismui pridėti Mokesčių apskaitos informacinės sistemos atitinkamų dienų, kai buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais nei VMI kreditoriais, mokestinės nepriemokos balansai bei išplėstiniai paaiškinimai įrodo, kad UAB „Artostoma“, vykdydama atsiskaitymus, turėjo pradelstų mokestinių įsipareigojimų VMI.
7.4. Prašyme nepagrįstai nurodoma, kad, A. S. veikai pritaikius ANK 120 straipsnio 1 dalį, iš esmės netinkamai taikyta materialiosios teisės norma. Pirmiau nurodyta, kad, pagal VMI pateiktus įrodymus, UAB „Artostoma“ vadovas A. S. vykdė atsiskaitymus su kitais asmenimis, turėdamas mokestinę nepriemoką VMI. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarka yra privalomos, neturi išimčių, todėl teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. A. S., kaip UAB „Artostoma“ vadovas, vykdydamas atsiskaitymus, neužtikrino, kad bendrovė laikytųsi CK 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taigi, jo veika atitinka veikos objektyviajam požymiui keliamus reikalavimus. Byloje pateikti VMI mokestinės nepriemokos balansai bei išplėstiniai paaiškinimai įrodo, kad A. S., kaip UAB „Artostoma“ vadovas, vykdė atsiskaitymus su kitais asmenimis, turėdamas pradelstų mokestinių įsipareigojimų VMI, todėl apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad A. S. neabejotinai suvokė, jog, bendrovei nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. vykdant atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais, yra nepaisoma kreditorės VMI intereso, kad jai būtų tiek sumokėtos pradelstos mokestinės nepriemokos pagal pateiktas deklaracijas, tiek ir visiškai atlyginta pagal mokestinės paskolos sutartį. Dėl to apylinkės ir apygardos teismai, A. S. veikai pritaikydami ANK 120 straipsnio 1 dalį, materialiosios teisės normos taikymo klaidos nepadarė.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovo advokato T. Jurgelionio prašymas atmestinas.
Dėl teisingo teismo, nekaltumo prezumpcijos, abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principų
9. Prašyme nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai tiesiogiai netyrė bylos duomenų, neatsakė į teisinę reikšmę turinčius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, kad 2023 m. birželio mėn. UAB „Artostoma“ atsiskaitė su VMI pagal mokestinės paskolos sutartį, taigi, nebuvo VMI skolininke, o darydami priešingą išvadą, abejones aiškino ne kaltinamojo naudai. Dėl to buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio normos.
10. Administracinio nusižengimo teisenos principus įtvirtina ANK 566 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (lot. non reformatio in peius) principais.
11. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpcijos principą, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Aiškinant nekaltumo prezumpcijos principą, teismų praktikoje yra nurodoma, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Iš nekaltumo prezumpcijos principo išplaukiantis abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principas reiškia, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTc4LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-78-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-78-788/2016">2AT-78-788/2016</a>, 2AT-10-693/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTktOTc2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-9-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-9-976/2020">2AT-9-976/2020</a>).
12. Pažymėtina, kad abejonių aiškinimo kaltinamo naudai principas negali būti aiškinamas atsietai nuo teismo pareigos išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTktOTc2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-9-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-9-976/2020">2AT-9-976/2020</a>). Aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą užtikrina ir ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQzLTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-43-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-43-387/2022">2AT-43-387/2022</a>). Taigi, prieš nuspręsdamas, jog dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, teismas turi dėti protingas pastangas šioms abejonėms pašalinti. O vadovaujantis in dubio pro reo taisykle, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis įstatymuose nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis.
13. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias teisės į teisingą teismą nuostatas detalizuoja įvairios ANK normos, kurios įtvirtina institucijų priimtų nutarimų apskundimo teismui galimybę arba bylos nagrinėjimą teisme (ANK XXXIV, XXXV skyriai), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę būti išklausytam (ANK 571 straipsnis), pareigūno ar teismo nešališkumo principą ir nušalinimo išsprendimo tvarką (ANK 576 straipsnis), nutarimo ir nutarties priėmimą tik remiantis visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu (ANK 567 straipsnis) ir kt. Pagal ANK 571 straipsnį, kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka.
14. Susipažinusi su bylos duomenimis apie jos nagrinėjimo eigą, skundžiamais nutarimu ir nutartimi, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjant A. S. administracinio nusižengimo bylą buvo nukrypta nuo teisingo teismo, nekaltumo prezumpcijos, abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principų.
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad, VMI pateikus pareiškimą teismui prašant patraukti A. S. administracinėn atsakomybėn, šis buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, turėjo teisme jam atstovavusį advokatą, kuris ne tik formaliai dalyvavo procese, bet aktyviai dalyvavo procese teikdamas rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. A. S. ir jo atstovas aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą teisme reikšdami nuomonę įvairiais bylos nagrinėjimo teisme klausimais, o apylinkės teismas į tai reagavo atidėdamas bylos nagrinėjimą, siekdamas užtikrinti VMI atstovų dalyvavimą teismo posėdyje. Atitinkamai apylinkės teismui priėmus nutarimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, veikdamas per savo atstovą, pasinaudojo teise jį apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui, kuris įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjo paduotą apeliacinį skundą.
16. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad bylą nagrinėję teismai neanalizavo byloje surinktų įrodymų, nes neatsižvelgė į tai, kad mokestinė paskola buvo grąžinta UAB „Artostoma“ įmokomis ir įskaitymais. Iš skundžiamų nutarimo ir nutarties matyti, kad teismai analizavo ir vertino šiuos duomenis ir, remdamiesi VMI pateiktais įrodymais, taip pat A. S. atstovo pateiktais VMI sprendimais UAB „Artostoma“ grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas, konstatavo, kad UAB „Artostoma“ sumokėtų pinigų ir įskaitymais paimtų pinigų nepakako mokestinei prievolei VMI visiškai įvykdyti.
17. Esant pirmiau nurodytai proceso eigai ir nurodytiems teismų veiksmams nagrinėjant bylą apylinkės ir apygardos teismuose, nepagrįsti prašymo argumentai, kad pažeista A. S. teisė būti išklausytam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą buvo pažeisti teisingo teismo, nekaltumo prezumpcijos, abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principai.
Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo
18. Pareiškėjas nurodo, kad nenustatyti ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos požymiai – tyčia ir tai, jog kitiems kreditoriams buvo mokama esant įsiskolinimams VMI. Šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti.
19. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-3-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-3-697/2018">2AT-3-697/2018</a>, 2AT-12-628/2019). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.9301 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a>, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020 ir kt.).
21. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-611/2017">e3K-3-351-611/2017</a>, 3K-3-313-403/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a> ir kt.).
22. Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami A. S. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, materialiosios teisės normas pritaikė tinkamai, nepažeisdami pirmiau aptartų nagrinėjamai bylai aktualių teismų praktikos išaiškinimų.
23. Priešingai nei nurodoma prašyme, byloje surinktais ir bylą nagrinėjusių teismų iš esmės nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių įvertintais įrodymais nustatyta, kad A. S., kaip UAB „Artostoma“ vadovas, žinodamas, kad UAB „Artostoma“ neturi pakankamai lėšų visiems piniginiams kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorės VMI teises, nes, pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, žinodamas, kad UAB „Artostoma“ turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui – pagal pateiktas pirmines ir patikslintas mokesčių deklaracijas mokėtiną ir nepadengtą mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. svyravusią nuo 5433,89 iki 23 656,89 Eur, taip pat pagal 2022 m. gruodžio 13 d. mokestinės paskolos sutartį pradelstus mokėjimus, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. svyravusius nuo 1925,88 iki 8570,53 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. iš bendrovės sąskaitų panaudojo lėšas atsiskaitymams su kitais žemesnės eilės kreditoriais. Atsiskaitymas su žemesnės eilės kreditoriais, neatsiskaičius su aukštesnės eilės kreditoriais, pažeidžia kreditorių teises, nes taip nesilaikoma CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Dėl to A. S. veika atitinka objektyviuosius ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius.
24. Kitaip nei nurodoma prašyme, A. S. vadovaujamos UAB „Artostoma“ mokestinė nepriemoka neatsirado vien tik dėl to, kad 2024 m. kovo mėn. buvo patikslintos PVM ir kitos mokesčių deklaracijos po taikos sutarties, sudarytos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTE0Mi03NzkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1142-779/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1142-779/2023">e2-1142-779/2023</a>. Pažymėtina, kad UAB „Artostoma“ turėjo mokestinę nepriemoką dar pateikus pirminę 2022 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją, todėl patikslintų PVM deklaracijų pateikimas tik turėjo įtakos mokestinės nepriemokos dydžiui, bet nekeičia paties fakto, kad tuo metu, kai buvo atsiskaitoma su žemesnės eilės kreditoriais, UAB „Artostoma“ turėjo neįvykdytų kreditorių reikalavimų, priklausančių aukštesnės eilės kreditorei – VMI. Pažymėtina, kad A. S., kaip UAB „Artostoma“ vadovas vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, žinojo, kad UAB „Artostoma“ neturi pakankamai lėšų visiems piniginiams kreditorių reikalavimams patenkinti. Dėl to darytina išvada, kad žinodamas, jog UAB „Artostoma“ neturi pakankamai lėšų visiems piniginiams kreditorių reikalavimams patenkinti, ir tenkindamas žemesnės eilės kreditorių reikalavimus, nors visiškai neįvykdyti aukštesnės eilės kreditorių reikalavimai, A. S. suvokė, kad pažeidžia aukštesnės eilės kreditorių teises, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl to A. S. veika atitinka subjektyviuosius ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad bylą nagrinėję teismai, kvalifikuodami A. S. veiką pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, esminės materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė, o prašymas, neperžengiant prašyme išdėstytų argumentų ribų, yra atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarimą, priimtą A. S. administracinėje byloje, palikti nepakeistą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Artūras Pažarskis
Algimantas Valantinas
