Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo

Civilinė byla Nr. e2A-512-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00715-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.13.; 3.3.1.18.1

(S)

PANEVĖŽIO apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3378-1166/2023 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Utenos rajone.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. B. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-251-228/2015, patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 1.2. punktą, kuriuo atsakovas A. P. (toliau – ir atsakovas) nuo 2015 m. sausio 12 d. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai L. P. po 115 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki L. P. pilnametystės ir iš atsakovo priteisti nepilnametės dukros L. P. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo ieškovės ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė prašydama padidinti nepilnamečiui vaikui išlaikymą iki 200 Eur savo reikalavimą motyvavo tuo, kad pasikeitė vaiko poreikiai, padidėjo prekių ir paslaugų kainos.

3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko padidinti sumą dukters išlaikymui iki 160 Eur, tačiau didesnio išlaikymo nurodė negalintis skirti dėl savo prastos finansinės padėties.

4. Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Utenos rajone pateiktoje išvadoje bei institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog yra pagrindas pakeisti vaiko išlaikymo dydį, nes nuo nustatyto išlaikymo dydžio praėjo beveik 8 metai, mergaitės poreikiai padidėjo, ieškovės prašoma suma nėra per didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės R. B. ieškinys patenkintas visiškai. Teismas pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-251-228/2015 patvirtintos taikos sutarties 1.2. punktu priteistą išlaikymo dydį (115 Eur) nepilnamečiui vaikui L. P. ir nustatė, kad atsakovas A. P. nepilnamečiui vaikui teikia išlaikymą – 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė paskirta nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

6. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnametės L. P. tėvai. Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-251-228/2015 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 1.2. punktu šalys susitarė, kad atsakovas teiks išlaikymą dukteriai po 115 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015 m. sausio 12 d.) iki vaiko pilnametystės.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatomis, nustatė, kad nuo 2015 m. vasario 24 d. teismo nutarties priėmimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymo dydis 115 Eur per mėnesį, praėjo daugiau kaip aštuoni metai, išlaikymo nustatymo metu nepilnametei L. P. buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių dukrai jau (duomenys neskelbtini) metų, ji lanko mokyklą – eina į (duomenys neskelbtini), taip pat lanko papildomus būrelius. Nuo 2015 metų, kai buvo nustatytas išlaikymas, vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, padidėjo išlaidos maistui (atsirado poreikis valgyti ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose), atsižvelgiant į vaiko amžių atsirado objektyvus poreikis nuolatos įsigyti naujų drabužių, higienos prekių, augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl padidėjo išlaidos laisvalaikiui (būreliai, draugų gimtadieniai, komunikacijos priemonės ir pan.), todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, komunalinių ir kitų paslaugų kainų augimą.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad išlaikymo padidinimas galimas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tokioms kaip vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra.

9. Teismas atsižvelgdamas į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, įvertinęs, kad visada atsiranda nenumatytų vaiko priežiūros išlaidų, konstatavo, kad nepilnametės L. P. išlaikymui per mėnesį yra reikalingi apytiksliai 500 Eur.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš atsakovo prašo priteisti tik 200 Eur dydžio išlaikymą, t. y. mažiau nei pusę vaiko poreikiams nurodomos išlaikymo sumos, nes ieškovė prisiima pareigą teikti vaikui didesnę išlaikymo dalį – 300 Eur.

11. Nustatė, kad ieškovė yra dirbanti, mokosi magistrantūros studijose, jos gaunamo darbo užmokesčio vidurkis 2023 metais sudarė 935 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, jai mokama 1714,50 Eur išmoka vaikams. Ieškovė dar turi sūnų, kuris mokosi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turi 2 kambarių butą, kuriame gyvena su vaikais. Atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo bei dalis gyvenamojo namo, ji turi transporto priemonę, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna socialines išmokas, kompensacijas už komunalines paslaugas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų.

12. Teismas vertindamas atsakovo negalėjimą teikti didesnį nei 160 Eur išlaikymą dėl jo nepakankamai geros turtinės padėties pažymėjo, kad atsakovas yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus, turintis specialybę bei kitas kvalifikacijas, taigi jo galimybės pradėti dirbti ir gauti pakankamai apmokamą darbą nėra apsunkintos. Byloje teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovas negali teikti 200 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3378-1166/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei L. P. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš ieškovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

14. Apeliantas nurodo, kad teismas, padidinęs išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, sprendimą priėmė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, protingas, būtinas vaiko poreikių išlaidas. Nurodo, kad nustatęs ieškovės prašomą išlaikymą teismas nepasisakė iš kokių lėšų apeliantas išlaikys vaiką, jeigu sumažės jo pajamos, kadangi priteista suma gali neigiamai paveikti apelianto turtinę padėtį.

15. Apeliantas mano, kad priteistas 200 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra per didelis, nes jis neatitinka jo turtinės padėties, proporcingumo kriterijų, apelianto finansinių galimybių. Pažymi, kad jis sutinka mokėti dukros išlaikymui po 160 Eur, kuris, pridėjus ieškovės išlaikymo dalį, būtų pakankamo dydžio, teisingas, užtikrinantis ne tik minimalių vaiko poreikių tenkinimą.

16. Pasisakydamas dėl savo finansinės padėties apeliantas nurodo, kad šiuo metu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nepavyksta rasti gerai apmokamo darbą pagal jo turimą (duomenys neskelbtini) specialybę, nes ieško būtent tokio pobūdžio darbo. Mano, kad jis neturi būti verčiamas keisti turimą profesiją ir ieškoti kitokio pobūdžio darbo. Apeliantas nurodo ir tai, kad jis dirbtinai turtinės padėties neblogina, priešingai, stengiasi, kad jo turtinė padėtis pagerėtų.

17. Apeliantas pažymi, kad pagal teismų praktiką nuostata, jog vieno mėnesio nepilnamečio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, yra rekomendacinio, orientacinio pobūdžio, jos taikyti kiekvienu atveju neprivaloma, nes reikia atsižvelgti ir į kitus kriterijus. Mano, kad šiuo atveju išlaikymo suma turėtų atitikti minimalų vartojimų poreikių dydį, kas 2023 metais sudaro 354 Eur. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, taip pat turėjo įvertinti ir tai, kad išlaikymo suma kasmet indeksuojama, taigi dėl indeksacijos L. P. gautų ženkliai didesnį išlaikymą, nei sutinka mokėti apeliantas.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto ieškovei ir valstybei po 50 procentų visų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

19. Ieškovė pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, jog teismas padidinęs išlaikymo sumą nepilnamečiui vaikui tą padarė neteisingai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Mano, kad teismas išnagrinėjo visus šalių pateiktus duomenis apie padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.

20. Ieškovė nesutinka su argumentais, kad apelianto darbo paieškos apsunkintos, nes, kaip teisingai nustatė teismas, apeliantas yra darbingas, pakankamai naujo amžiaus, turi specialybę, kitas kvalifikacijas, taigi jo galimybės pradėti dirbti ir gauti geriau apmokamą darbą neapsunkintos.

21. Nurodo, kad jos ir apelianto skiriama vaikui išlaikymo suma (teismo iš apelianto priteistas išlaikymo dydis 200 Eur, ieškovės dalis bei valstybės mokami vaiko pinigai) yra ženkliai mažesnė, nei minimali mėnesinė alga 633 Eur (po mokesčių).

22. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nustatydamas išlaikymo dydį turėjo įvertinti indeksacijos taikymą ir įtaką ginčo atvejui.

k o n s t a t u o j a :

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

25. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo nepilnametei dukrai 2015 m. vasario 12 d. teismo procesiniu sprendimu nustatytas 115 Eur išlaikymas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis padidintas iki 200 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

26. Minėta, kad byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės L. P. tėvai. Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-251-228/2015 patvirtintos šalių sudaryta taikos sutarties 1.2. punktu nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti 115 Eur. Ieškiniu ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas teiktų išlaikymą nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, argumentuodama tuo, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai.

28. Pirmosios instancijos teismas pakeitė 2015 m. vasario 24 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-251-228/2015 patvirtintos taikos sutarties 1.2. punktu priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui L. P. ir nustatė, kad atsakovas A. P. nepilnamečiui vaikui teikia išlaikymą 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nustatytu 200 Eur išlaikymo dydžiu per mėnesį nesutinka, nurodydamas, kad dukros išlaikymui, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, per mėnesį gali skirti 160 Eur.

29. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. LAT formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (LAT 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

30. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas laikosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, taip pat vadovaujasi nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo abiejų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog plėtodamas kasacinio teismo praktiką LAT konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21-22 punktai).

32. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį reikia skirti apie 500 Eur: maistui – 150 Eur; mokymosi priemonėms – 30 Eur; būreliams, užklasinei veiklai – 65 Eur; drabužiams, avalynei, apatiniam trikotažui ir kitiems daiktams – 100 Eur; vaistams, vitaminams – 20 Eur; higienos priemonėms – 30 Eur; poilsiui, laisvalaikiui – 20 Eur; telefonui ir internetui – 15 Eur; atostogoms – 20 Eur; būsto išlaikymui ir komunalinėms paslaugoms – 50 Eur.

33. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės nurodoma nepilnametės dukters išlaikymo suma (500 Eur) yra mažesnė nei minimali mėnesinė alga į rankas 2023 metais (633 Eur), taigi, ieškovė neturėjo pareigos pateikti detalius įrodymus, pagrindžiančius šalių vaiko poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad 500 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui yra pagrįsta suma, nes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuo 2015 m. vasario 24 d. teismo nutarties priėmimo, kuriuo nepilnamečiui vaikui buvo nustatytas išlaikymo dydis 115 Eur per mėnesį, praėjo daugiau kaip aštuoni metai, vaiko poreikiai pasikeitė, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, padidėjo išlaidos maistui, atsižvelgiant į vaiko amžių atsirado objektyvus poreikis nuolatos įsigyti naujų drabužių, higienos prekių, augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl padidėjo išlaidos laisvalaikiui. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, komunalinių ir kitų paslaugų kainų augimą. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui 500 Eur išlaikymo dydis yra pagrįstas, atmetamas apelianto argumentas, jog šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo suma turėtų atitikti minimalų vartojimų poreikių dydį, kas 2023 metais sudaro 354 Eur.

35. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, kaip vieną iš argumentų nurodė tai, kad teismas sprendimą priėmė netinkamai įvertinęs protingas ir būtinas vaiko poreikių išlaidas.

36. Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog skunde tik deklaratyviai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė netinkamai įvertinęs protingas ir būtinas vaiko poreikių išlaidas, nes šio savo argumento apeliantas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra pasisakęs, kad tėvas (šiuo atveju apeliantas), įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

37. Apeliantas skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį.

38. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

39. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas byloje nustatė ir įvertino, kad ieškovė yra dirbanti, jos gaunamo darbo užmokesčio vidurkis 2023 metais sudarė 935 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius), ieškovė be dukros taip pat turi sūnų, kuris mokosi (duomenys neskelbtini), ieškovei yra mokama 171,50 Eur išmoka vaikams, ieškovė nuosavybės teise turi 2 kambarių butą. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo bei dalis gyvenamojo namo, atsakovas turi transporto priemonę, atsakovas yra nedirbantis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gauna socialines išmokas, kompensacijas už komunalines paslaugas. Taigi, aptartos ir proceso metu nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų apie šalių turtinę padėtį.

40. Bylos duomenys rodo, kad apeliantas negalėjimą teikti didesnį nei 160 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai argumentuoja savo turtine padėtimi ir nepakankamomis pajamos.

41. Vertindamas šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

42. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (LAT 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

43. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo aptartos kasacinio teismo praktikos, nes teismas, nustatydamas apelianto galimybes teikti nepilnamečiui vaikui skirtą išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, vertino jo galimybes susirasti darbą ir gauti didesnės pajamas.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog apeliantas šiuo metu yra bedarbis, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas objektyvių įrodymų apie savo dėtas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą, taip pat duomenų apie tai, kad jis ėmėsi realių veiksmų savo turtinei padėčiai labiau pagerinti ir pajamoms, iš kurių būtų teikiamas didesnės apimties (realius vaiko poreikius atitinkantis) išlaikymas nepilnamečiui vaikui, gauti nepateikė.

45. Byloje nustačius, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, yra įgijęs specialybę, neturi sveikatos problemų, kitų išlaikomų asmenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra pagrindo pripažinti, kad jis negali (neturi) objektyvių galimybių teikti 200 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Pirmosios instancijos teismas byloje taip pat pagrįstai konstatavo, kad, nors byloje nustatyta, jog ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei apelianto, tačiau ieškovė ir prisiima didesnę išlaikymo išlaidų dalį (300 Eur), be to, jai tenka didesnė kasdienio rūpesčio našta rūpinantis vaiku, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantas nurodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui jis sutinka skirti 160 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas priteisė 200 Eur dydžio išlaikymą, teisėjų kolegijos vertinimu, 40 Eur didesnis išlaikymo dydis apelianto turtinės padėties bet kuriuo atveju esminiai nepablogins.

47. Apeliantas ginčydamas priteisto išlaikymo dydį nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas išlaikymo dydį byloje neįvertino to fakto, jog dėl išlaikymo indeksavimo nepilnamečiui vaikui skirtas išlaikymas bus ženkliai didesnis nei jis sutinka mokėti. Tokiam apelianto argumentui apeliacinės instancijos teismas nepritaria.

48. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apelianto argumento, pažymi, kad priteistas periodinėmis išmokomis išlaikymas indeksuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinu Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Taigi indeksavimas skirtas vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesų apsaugai, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią, kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu. Periodinių išmokų dydžio pokytis dėl taikyto indeksavimo neskirtas augant vaikui didėjantiems jo poreikiams patenkinti.

49. Įvertinęs aukščiau nutartyje išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš apelianto nepilnamečiui vaikui priteistas 200 Eur išlaikymo dydis yra pagrįstas, protingas, proporcingas tėvų turtinei padėčiai, užtikrinantis nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą, galimybes jam augti kiek įmanoma sveikesnėje ir visavertiškesnėje aplinkoje, sudarančioje sąlygas vaikui visapusiškai vystytis kaip asmenybei, padedančioje integruotis į visuomenę.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

51. Taigi, atsižvelgdama į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tiek nustatydamas nepilnamečio vaiko kasmėnesinių poreikių apimtį, tiek vertindamas tėvų turtinę padėtį, nepadarė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų teisės normų pažeidimų, tas normas tinkamai aiškino ir taikė, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais ieškovė yra 50 procentų, atsakovas – 100 procentų yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

53. Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Pagal 2023 m. spalio 16 pažymą Nr. APD-2023-39132 ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 120 Eur advokato užmokestis. Kadangi apeliantas nuo bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteikto advokato pagalbą neatleistas, tai iš jo ieškovei priteisiama 60 Eur išlaidų už teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš apelianto A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas