Civilinė byla Nr. eB2-208-440/2018
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00496-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.3.1; 3.4.3.9.2; 3.4.3.9.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LMIKO“ BANKROTO bankroto administratoriaus M. Ž. prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Teismas
nustatė:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi UAB „LMIKO“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. Ž.. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Teisme gautas bankrutavusios UAB „LMIKO“ bankroto administratoriaus M. Ž. prašymas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Nurodė, kad užbaigė įmonės bankroto procedūras, teisminių ginčų, kuriuose dalyvauja įmonė, nėra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūra neturi pretenzijų įmonei, todėl yra pagrindas pripažinti įmonės veiklos pabaigą. Kartu su prašymu pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros pažymą, likvidavimo pabaigos balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą.
Apie paskirtą teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos, viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, tačiau įmonės kreditorių prieštaravimų dėl bankroto administratorės pareikšto prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos negauta.
Prašymas tenkintinas.
Civilinė byla Nr. eB2-208-440/2018
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00496-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.3.1; 3.4.3.9.2; 3.4.3.9.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LMIKO“ BANKROTO bankroto administratoriaus M. Ž. prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Teismas
nustatė:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi UAB „LMIKO“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. Ž.. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Teisme gautas bankrutavusios UAB „LMIKO“ bankroto administratoriaus M. Ž. prašymas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Nurodė, kad užbaigė įmonės bankroto procedūras, teisminių ginčų, kuriuose dalyvauja įmonė, nėra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūra neturi pretenzijų įmonei, todėl yra pagrindas pripažinti įmonės veiklos pabaigą. Kartu su prašymu pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros pažymą, likvidavimo pabaigos balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą.
Apie paskirtą teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos, viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, tačiau įmonės kreditorių prieštaravimų dėl bankroto administratorės pareikšto prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos negauta.
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-362/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-362/2007">3K-7-362/2007</a>).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl galimumo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, be kita ko, būtina vertinti, ar egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorė atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (iš lot. preliminariai) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzk3LTE3OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-797-178/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-797-178/2015">2A-797-178/2015</a>).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. birželio 29 d. nutartimis patvirtinti UAB „LMIKO“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 9 682,96 Eur. Nors bankroto administratorius nepateikė bendrovės turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų, tačiau iš likvidavimo akto, likvidacinio balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė neturi turto ir debitorių, iš kurių būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, be to, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų UAB „LMIKO“.
Teismui pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros 2018 m. gegužės 23 d. pažyma patvirtina, kad agentūra neturi pretenzijų dėl UAB „LMIKO“ veiklos pabaigos.
Visi paminėti duomenys rodo, jog visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra pilnai užbaigtos, pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis liko nepatenkinti: VĮ „Turto bankas“ 9121,70 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 449,60 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas; antstolės E. M. 111,66 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, tačiau įmonė neturi turto, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Duomenų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinti kreditorių reikalavimus, jog nėra pagrindo priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra kliūčių priimti sprendimą dėl šios įmonės veiklos pabaigos.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriui, kurio reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzAxLTc5OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-701-798/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-701-798/2016">2A-701-798/2016</a>).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Pripažinti, kad UAB „LMIKO, juridinio asmens kodas 300960708, buveinės adresas Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Žemaitijos g. 25-15, veikla pasibaigė.
Patvirtinti bankrutavusios kad UAB „LMIKO“ likusius nepatenkintus kreditorinius reikalavimus 9 682,96 Eur sumai:
Eil. Nr.
Kreditorius
Kreditorinis reikalavimas, Eur
Antros eilės kreditoriai ir jų reikalavimai
1.
VĮ Turto bankas
9121,70
2.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius
449,60
Iš viso antros eilės kreditorinių reikalavimų suma:
9571,30
Trečios eilės kreditoriai ir jų kreditoriniai reikalavimai
Eil.
Nr.
3.
Antstolė E. M.
111,66
Iš viso trečios eilės kreditorinių reikalavimų suma:
Bendra visų kreditorių reikalavimų suma:
9682,96
Įpareigoti bankroto administratorių atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti bankroto administratorei.
Teisėja Vilija Valantienė
