Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-309/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27155-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.2.26.2.; 2.1.15.1.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,
dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,
nuteistajam M. S., jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. S. paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, galutinė subendrinta bausmė M. S. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. liepos 7 d. 15.33 val. iki 2017 m. liepos 9 d. 14.48 val., nuo 2017 m. birželio 2 d., 10.31 val. iki 2017 m. birželio 13 d. ir bausmės dalis, atlikta pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį bei pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendį.
Priteista iš kaltinamojo M. S. civiliniams ieškovams E. K. ir V. K. po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Civilinių ieškovų E. K. ir V. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo M. S. priteista E. K. ir V. K. po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. M. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 2 d., apie 10.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) namo kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pro langą nukentėjusiajai S. G. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai I. Ž. ir vyresniajam tyrėjui D. Z., iššokęs iš tarnybinio automobilio, kuriame buvo apklausiamas, pribėgęs prie nukentėjusiajai E. K. priklausančio automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, spirdamas koja, išdaužė 50 eurų vertės automobilio dešinės pusės galinį žibintą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. K. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti – paskirti M. S. didesnę bausmę, negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir civilinių ieškovų ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
2.1. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą – kadangi nebuvo nustatytos svarbios bylos teisinės aplinkybės, M. S. buvo paskirta per švelni bausmė ir netinkamai išspręstas neturtinės žalos priteisimo klausimas.
2.2. Nukentėjusiosios vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad nors kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau dėl jos nesigaili ir šią aplinkybę patvirtina tai, kad iki šiol jis nėra atlyginęs turtinės žalos (50 Eur), be to, būdamas laisvėje įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, padarydamas jai (nukentėjusiajai) 1 150 Eur turtinę žalą. Taigi M. S. ne tik nebandė atlyginti padarytos žalos ar kitaip sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmių, bet pasielgė priešingai – padarė dar pavojingesnę nusikalstamą veiką prieš tą patį asmenį. Mano, kad nuteistojo gailestis dėl nusikalstamos veikos yra deklaratyvaus pobūdžio, taip pastarasis siekia sušvelninti savo teisinę padėtį. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas tuomet, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks prisipažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjg1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-685/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-685/2012">2K-685/2012</a>, 2K-137/2015 ir kt.).
2.3. Pasak apeliantės, atsižvelgiant į M. S. asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, akivaizdu, kad pastarajam paskirta bausmė yra per švelni. Atkreipia dėmesį, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką todėl, kad ji (E. K.) kreipėsi į teisėsaugos instituciją dėl jo (M. S.) daromų teisės pažeidimų, t. y. dėl jo neteisėto elgesio. M. S. neigiamai reagavo į jos (E. K.) raginimus nedaryti teisės pažeidimų, net matant policijos pareigūnams padarė nusikalstamą veiką, o tai rodo didelį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.
2.4. Nukentėjusioji taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog kaltinamajam teistumas yra išnykęs, nes aprašomojoje dalyje nurodyta, kad 2016 metais M. S. buvo teistas ir nebuvo suėjęs terminas, po kurio teistumas būtų išnykęs, be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas. Kadangi nuteistasis padarė nusikalstamą veiką neišnykus teistumui, jis charakterizuojamas neigiamai, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, mano, kad laisvės atėmimo bausmė nuteistajam turėjo būti paskirta didesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
2.5. Apeliantės teigimu, teismas taip pat netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad M. S. su neturtine žala sutiko iš dalies, t. y. sutiko atlyginti 1 000 Eur. Analogišką poziciją dėl neturtinės žalos dydžio išreiškė ir prokuratūros atstovas. M. S. nepateikė jokių įrodymų ar motyvų, dėl kurių turėtų būti mažinama reikalaujama turtinė žala. Mano, kad teismo argumentas, jog kaltinamasis yra bedarbis, nėra pagrindas žymiai mažinti turtinės žalos dydį, nes kaltinamojo nedarbas yra jo neigiamo nusistatymo į darbą bei asocialaus gyvenimo būdo pasekmė.
3. Apygardos teismo posėdyje prokurorė, nuteistasis ir jo gynėja prašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. K. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
5.1. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. S. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.
M. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo teistas aštuonis kartus, o po šios veikos padarymo jam buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (1 t., b. l. 107–115, 119–122, 123, 125–129, 130–137, 138–139, 140–141, 143–147, 148–150, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), nusikalto neišnykus teistumui, neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi jis pasiųstas atlikti šio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi nustatytą subendrintą laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 60–61), yra daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų net trylika kartų baustas už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, šešis kartus baustas už nedidelį chuliganizmą ir šešis kartus – už viešosios rimties trikdymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 4–31), ir tai rodo, kad M. S. išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, visuomenėje priimtinų elgesio normų nesilaiko, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Be to, nuteistasis nedirba (1 t., b. l. 117), Psichikos sveikatos centre priklauso stebimų ligonių grupei dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį (1 t., b. l. 151), seniūnijos administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip impulsyvaus būdo, netinkamai besielgiantis, dažnai viešose vietose pastebimas išgėręs, nuolat konfliktuojantis su kaimynais (1 t., b. l. 152). Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant visumai paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, teismas pagrįstai paskyrė M. S. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ir, nors paskirta bausmė savo dydžiu yra mažesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad ši bausmė aiškiai per švelni ir ją griežtinti, kaip pageidauja nukentėjusioji, nustatant didesnę bausmę negu sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje esanti nuoroda, kad teistumas M. S. yra išnykęs, laikytina aiškiu rašymo apsirikimu, nes nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad teistumas pastarajam neišnykęs. Be to, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, teismas nuosprendyje nurodė, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.
5.2. Nukentėjusiosios manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nes jis net nebandė atlyginti ir neatlygino iš jo priteistos 50 Eur turtinės žalos, be to, jos (nukentėjusiosios) atžvilgiu padarė dar vieną ir netgi pavojingesnę nusikalstamą veiką.
5.3. Pažymima, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201/2007">2K-201/2007</a>, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276/2006">2K-276/2006</a>, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015).
5.4. Iš bylos matyti, kad nuteistasis M. S. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pripažino visas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (1 t., b. l. 105–106, 178; 2 t., b. l. 84), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pažadėjo nukentėjusiųjų atsiprašyti ir teisiamajame posėdyje jų atsiprašė, patvirtino, kad labai gailisi nusikaltęs (t. 2, b. l. 84, 86). Nors žalos nukentėjusiesiems M. S. ir neatlygino, tačiau neginčijo savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems padaręs žalą, sutiko atlyginti visą padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos (t. 2, b. l. 84, 86). Teisėjų kolegija mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kitaip vertinti bylos aplinkybes ir daryti priešingas išvadas apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog įstatymas nenumato, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti nustatytas tik tada, kai kaltininkas atlygina padarytą žalą – žalos atlyginimas ar pašalinimas yra atskira BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
5.5. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Nukentėjusieji E. K. ir V. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydami priteisti iš M. S. 50 Eur turtinei žalai atlyginti ir po 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 66–67, 78–79, 80–81). Teismas civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir priteisė nukentėjusiesiems po 25 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš M. S. priteisė E. K. ir V. K. po 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nukentėjusioji E. K. prašo civilinių ieškovų (E. K. ir V. K.) ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
5.6. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
5.7. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
5.8. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
5.9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei susiformavusia teismų praktika to paties pobūdžio bylose, taip pat vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Įvertinęs visas reikšmingas civiliniam ieškiniui išspręsti aplinkybes, teismas pagrįstai nukentėjusiųjų E. K. ir V. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, ir priteisė mažesnę sumą, negu pastarieji prašė. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji dėl išgyvenimų ir streso, kuriuos patyrė dėl M. S. veiksmų, būtų kreipęsi į medikus, vartoję medikamentus, kad būtų buvusi negrįžtamai sutrikdyta jų psichinė sveikata. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą. Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti E. K. ir V. K. po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Dar kartą pažymima, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą privaloma atsižvelgti ir į nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį, be to, turi būti atsižvelgta ir į priteistos turtinės žalos dydį. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, pagrįstai atsižvelgė ir į M. S. turtinę padėtį bei padarytos turtinės žalos dydį.
6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti apeliantės skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kartu kolegija pažymi, kad, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Zigmas Kavaliauskas
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Vidmantas Mylė
