Nr. DOK-1978
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04346-2024-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. gegužės 20 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sentonis“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Sentonis“ padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lintiva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sentonis“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 72 065,56 Eur nuostolių atlyginimo, šešių procentų metines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Nr. DOK-1978
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04346-2024-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. gegužės 20 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sentonis“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Sentonis“ padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lintiva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sentonis“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 72 065,56 Eur nuostolių atlyginimo, šešių procentų metines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Buvo atlikti esminiai proceso teisės normų pažeidimai – buvo paneigtos atsakovės teisė būti išklausytai, teisė į tinkamą procesą ir efektyvią teisminę gynybą, ir pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai.
2. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas šiame teisminiame procese suteikė prioritetą formaliesiems aspektams – t. y. teismai, nustatę, jog atsakovė buvo informuota apie teismo posėdį, kuriame pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, iš esmės nebevertino kitų aspektų (bylos stadijos, bylos konteksto, atsakovės procesinio elgesio ir pan. aplinkybių) ir konstatavo, kad atsakovės teisė būti išklausytai nebuvo pažeista, nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo iš esmės posėdyje nei atsakovė, nei jos atstovai (advokatai) nedalyvavo.
3. Nors formaliai atsakovė žinojo apie byloje numatytą teismo posėdį, atsakovė, turėdama netgi 2 advokatus, buvo įsitikinusi, jog numatytame teismo posėdyje jos pozicija bus atstovaujama advokatų.
4. Nebuvo atsižvelgta, kad esminės šios bylos aplinkybės – sudarytas žodinis susitarimas, žodinis susitarimo modifikavimas ir jų turinys, atsakovės pareigų pažeidimas ir pan. – yra iš esmės įrodinėjamos šalių paaiškinimais, nes šalys nėra sudariusios rašytinės formos sutarčių (taip pat nėra aptarusios savo sudarytų susitarimų raštu, nėra jokios komunikacijos el. laiškais). Dėl to atsakovės teisė pateikti savo paaiškinimus žodinio bylos nagrinėjimo metu yra ypatingos reikšmės ir svorio. Atitinkamai, paneigus atsakovės teisę pateikti savo paaiškinimus (ir bendrai – teisę būti išklausytai), byloje buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai, nes atsakovei buvo paneigta galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis kaip ir ieškovei (tai atsakovę pastatė į kur kas blogesnę padėtį byloje negu ieškovę).
5. Atsakovė nebuvo išklausyta, nors 2024 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje teismas nurodė, jog teismui vis dar kyla klausimai ir yra visiškai nežinomas žodinių susitarimų turinys, kuris yra labai svarbus bylos nagrinėjimui, todėl kitame teismo posėdyje būtų reikalinga išgirsti tiek ieškovės, tiek atsakovės poziciją dėl žodinių susitarimų turinio ir tik jį išsiaiškinus bus galima spręsti, ar atsakovė padarė neteisėtus veiksmus ir ar yra kitos civilinės atsakomybės sąlygos.
6. Teismo vertinimas, suponuojantis, jog atsakovė turi prisiimti pasekmes dėl ją atstovavusių advokatų pagrindinių funkcijų neatlikimo (neatvykimo į posėdį), yra ydingas atsižvelgiant ir į advokatų statusą teisinėje sistemoje ir teisminiame procese. Advokato statusas sukuria teisinį lūkestį bylos šaliai, jog ji bus atstovaujama tinkamai ir jog šalis gali pagrįstai tikėtis, jog advokatas tinkamai įvykdys bent pagrindines funkcijas (pavyzdžiui, atvyks į teismo posėdį). Atsižvelgiant į advokatų statusą ir bylos šalių pagrįstą lūkestį, jog advokatai įvykdys bent pagrindines funkcijas (t. y. atvyks į posėdį), taip pat į advokatų etikos kodekso 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, imperatyviai numatančią advokato pareigą informuoti teismą apie nedalyvavimą ir neatvykimo priežastis, teismai turėtų tokiais atvejais, esant advokatų pareigų pažeidimui (neatvykus į teismo posėdį ir apie tai neinformavus teismo) taikyti procesines sankcijas advokatams ir sudaryti galimybę bylos šaliai užsitikrinti tinkamą atstovavimą, o ne priimti šaliai nepalankius galutinius sprendimus (neišklausius šalies).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Pagardų pasaulis“ (j. a. k. 125711214) 1306 (tūkstantį tris šimtus šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 20 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 5475, kodas ZO33117.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Agnė Tikniūtė