Dėl žalos atlyginimo

Nr. DOK-1929

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02874-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 16 d. paduotu atsakovo L. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas L. S. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KLINSIMO truck driver service and consulting“ ieškinį atsakovui L. S. dėl žalos atlyginimo.

Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo 8298,50 Eur žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 25 d. nutartimi, atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisakė priimti atsakovo apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktus dokumentus, kadangi konstatavo, kad visą laiką, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, prieigą prie šių įrodymų atsakovas turėjo. Atsakovo teikiami įrodymai nėra tinkamai išversti į lietuvių kalbą – nėra patvirtinti dokumentą vertusio asmens, taip pat yra tikėtina, jog ir pats vertimas yra atliktas neteisingai. Atsakovas nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau ir kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti atsakovo teikiamus naujus įrodymus nėra.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 314 straipsnį ir nepagrįstai nepridėjo prie bylos atsakovo teikiamų naujų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad egzistavo susitarimai su Vokietijos įmone „Gemmeke Logistic“ ir Vokietijos įmone „FET-Logistik“, nustatantys mokėjimus tik už faktiškai išdirbtas darbo dienas. Atsakovas neteikė pirmosios instancijos teismui šių dokumentų, kadangi būtent ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, kurie pagrįstų, kad būtent sąskaitų neišrašymas dėl atsakovo kaltės sukėlė žalą ieškovei.

2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo perduoti jokie rašytiniai susitarimai, susirašinėjimai su užsakovais ar kt., kurie patvirtintų ieškovės ir užsakovų susitarimą nemokėti už darbuotojų nuvykimo į komandiruotę ir grįžimo dienas, kadangi iš byloje esančio perdavimo akto Nr. 1 punkto matyti, kad nemokumo administratoriui perduota 70 lapų paslaugų pirkimo ir teikimo sutarčių, sudarytų laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d., kopijos. Šios aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad atsakovas sąžiningai naudojasi teise pateikti naujus įrodymus ir ja nepiktnaudžiauja bei turėjo pagrindą teikti juos apeliacinės instancijos teismui.

3. Ieškovei buvo suteikta teisė pasisakyti dėl naujų įrodymų ir ji pateikė nuomonę dėl atsakovo pateiktų papildomų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovo teiktus naujus įrodymus, nepasisakė dėl jų svarbos sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismo atsisakyti priimti atsakovo nauji įrodymai turi įtakos sprendžiant šalių ginčą. Atsakovo pateikti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad susitarimuose su Vokietijos įmonėmis „Gemmeke Logistic“ ir „FET-Logistik“ buvo numatyta apmokėti tik už faktiškai išdirbtas darbuotojų dienas, o ne už nuvykimo ir parvykimo iš komandiruotės laiką. Atsisakydamas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas neatskleidė šios teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 168 (šimtą šešiasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1540613689, kodas ZO31676.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė