Baudžiamoji byla Nr. 2K-363/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.4.4;
2.3.2.2.16:
2.3.4.9 (S)
2010 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Gintaro Godos ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Kazimiero Baranausko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 26 d. nutarties.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį teisės vairuoti mechanines transporto priemones atėmimu ketveriems metams.
Priteista iš A. L. nukentėjusiajai M. M. 34 Lt turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 26 d. nutartimi nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmetė.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,
n u s t a t ė :
A. L. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. A. L. 2005 m. spalio 22 d., 21.49 val., vairuodamas automobilį „VW Jetta“ (duomenys neskelbtini), važiuodamas Vilniuje, Ukmergės gatve Geležinio Vilko gatvės link trečiąja eismo juosta, sukdamas į kairę Ukmergės - Geležinio Vilko gatvių sankryžoje, degant leidžiamam šviesoforo signalui, buvo neatidus ir neatsargus, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl to susidūrė su V. K. vairuojamu automobiliu „Ford Transit“ (duomenys neskelbtini). Taip A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 199 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu automobilio „Ford Transit“ keleivei M. M., nustačius dešinio stipinkaulio lūžį, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o šio automobilio keleivei J. P. – nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. ir jo gynėjas advokatas Kazimieras Baranauskas prašo Vilniaus 1-ojo pirmojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Kasatoriai nurodo, jog teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, suvaržė įstatymų garantuotas teises, neišsamiai išnagrinėjo bylą ir padarė neteisingas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodydamas išnagrinėti klausimus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, neišsamaus įrodymų tyrimo, liudytojų parodymų neteisingo vertinimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties nevykdymo, tačiau bylą iš naujo nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas apsiribojo tik pakartotinės eismo įvykio vaizdo įrašo ekspertizės paskyrimu.
Be to, kasatorių teigimu, teismas, skirdamas pakartotinę ekspertizę, šiurkščiai pažeidė BPK 286 straipsnio 2 dalies, 209 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies reikalavimus, užtikrinančius teisę į gynybą, nurodė motyvus, kurie prieštarauja faktams, šališkai interpretavo byloje esančius duomenis. Pagrįsdami šiuos teiginius, kasatoriai nurodo, kad ekspertizė paskirta be aptarimo su proceso dalyviais, raštu nepranešus ir nenurodžius termino, per kurį galima pateikti ekspertams klausimus, neinformuojant apie priimtą 2008 m. balandžio 14 d. nutartį skirti komisijinę ekspertizę. Teismo posėdžio metu nebuvo svarstoma, kokia bus ekspertizė, kas ją atliks, kokie bus pateikti klausimai. Nutartis skirti ekspertizę posėdžio metu nebuvo paskelbta. 2008 m. birželio 19 d. (T. 2, b. l. 333-337) kasatoriai pateikė klausimus ekspertams, taip pat prašė paskirti specializuotą ir nepriklausomą instituciją ekspertizei atlikti, tačiau šis prašymas net nebuvo svarstomas. Taip iš nuteistojo A. L. buvo atimta konstitucinė teisė gintis nuo įtarimo ir kaltinimo. Teismas nepagrįstai leido (T. 2, b. l. 331) komisijinėje ekspertizėje pakartotinai dalyvauti K. G., kuris šioje byloje vaizdo įrašo tyrimą atliko anksčiau, t. y. 2006 m. liepos 19 d. (T. 2, b. l. 112-115). Taip buvo pažeista procesinių veiksmų atlikimo tvarka (BPK komentaras, T. 2, p. 163). Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad Teismo ekspertizės centras neturi kitų technologinių informacijų ekspertų. Anot kasatorių, tai melaginga informacija, nes teismo ekspertizės centro žinioje dirba devyni technologinių informacijų ekspertai (T. 2, b. l. 367). Praėjus beveik 8 mėnesiams po komisijinės ekspertizės paskyrimo, teismas 2008 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. l A-169-86/2008 pakeitė paskirtą ekspertą A. K. kitu – kriminalinės policijos darbuotoju A. V.. Tai padaryta žinant, kad viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyrius panaikino eismo įvykio vaizdo įrašo originalą. Visa tai, anot kasatorių, leidžia teigti, kad buvo paskirta šališka komisija. Tačiau net ir šios komisijos narių nuomonės nesutapo, todėl ekspertizės aktai buvo parašyti atskirai (T. 2, b. l. 341-349; 356-359): ekspertas K. G. teigia, kad vaizdo įrašas neturi pakeitimo ar pašalinimo požymių, ekspertas A. V. – kad negali nustatyti, ar vaizdo įrašas atitinka autentišką įrašą, nes panaikintas pirminis vaizdo įrašas. Atsižvelgdami į tai, kasatoriai kritikuoja Vilniaus apygardos teismo išvadą, kad A. V. pritaria K. G. nuomonei, jog vaizdo įrašas nesuklastotas. Kasatoriai taip pat nurodo, kad prašė teismo (T. 2, b. l. 362, 375) eksperto K. G. ekspertizės akto nevertinti, nes jis nieko bendra neturi su technologinių informacijų specializacija – 1993 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, įgijęs inžinieriaus-mechaniko specialybę. Tačiau kasatorių prašymai buvo atmesti, eksperto K. G. išvada tapo teismo nutarties baziniu pagrindu. Taip buvo pažeistas Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, BPK 84 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
Kasatoriai kritikuoja K. G. ir A. V. padarytas išvadas ir teiginius kaip prieštaraujančius mokslui, tvirtina, kad vaizdo įrašo klastotės požymiai nustatyti specialisto R. J. (T. 1, b. l. 158-159), kuris pirmosios instancijos teismo posėdyje (T. 1, b. l. 153-155) detaliai informavo, kaip atliekamas vaizdo įrašo modifikacijos (klastotės) procesas. R. J. analizės aktas ir jo išvada apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartyje net nepaminėta. Neobjektyviai ir neteisingai įvertinta habil. dr. O. L. atlikto eismo įvykio tyrimo išvada (T. 1, b. l. 184-206), kurioje nustatyta, kad V. K. į sankryžą įvažiavo degant geltonam ar raudonam šviesoforo signalui ir kad jis yra eismo įvykio kaltininkas.
Kasatoriai taip pat nurodo, kad 2009 m. balandžio 16 d. (T. 2, b. l. 361, 362) jie kreipėsi į teismą, prašydami pakviesti jų nurodytus eismo įvykio liudytojus, tačiau teismas atmetė prašymą, pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam liudytojų M. M., T. S., V. K., H. Š., R. Š., A. S., A. T., A. A. parodymų vertinimui, kuris neatitinka faktų, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Argumentuodami šį teiginį, kasatoriai analizuoja šių asmenų parodymus, bando pagrįsti jų nepatikimumą ir jų vertinimo nepagrįstumą. Anot kasatorių, byloje padaryti ir jų pabrėžti BPK 93, 147, 178 ir 207 straipsnių pažeidimai nebuvo tinkamai apsvarstyti ir išnagrinėti apeliacine tvarka (T. 2, b. l. 372-374).
Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 261 straipsnio 4 ir 6 dalių, 324 straipsnio 12 dalies reikalavimus, nes jiems nebuvo sudaryta galimybė susipažinti ir pareikšti pastabas dėl 2009 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio protokolo. Su juo tapo įmanoma susipažinti tik po 2010 m. sausio 26 d. nutarties priėmimo, tačiau protokole kai kurių posėdžiuose įvykusių faktų neužfiksuota (T. 2, b. l. 381-386).
Pasak kasatorių, visa tai rodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartyje nurodyti trūkumai ne tik nepašalinti, bet išplėsti ir pagilinti, pažeistos BPK 286 straipsnio 2 dalies, 209 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Daiva Skorupskaitė Lisauskienė atsiliepimu į nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Kazimiero Baranausko kasacinį skundą prašo šį atmesti. Prokurorė nurodo, kad kasacinio skundo argumentai, kurie iš esmės yra analogiški apeliacinio skundo argumentams, paneigti apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, paskyrė naują ekspertizę, kurios išvados nepakeitė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl A. L. kaltumo sukėlus eismo įvykį. Tiek pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, tiek apeliacinės instancijos teismas, ištyręs papildomai pateiktus įrodymus – ekspertės O. L. išvadą bei naujos 2009 m. vasario 25 d. ekspertizės Nr. 11-1218(08) išvadą, pagrįstai A. L. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Prokurorė pažymi, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nagrinėjant bylą kasacine tvarka aptariami tiek, kiek jie susiję su įrodymų vertinimu taikant baudžiamąjį įstatymą. Dėl to, kad byloje surinkti duomenys yra nepalankūs nuteistajam, jie netampa niekiniais ir negali tapti pagrindu panaikinti nuosprendį ir nutartį bei baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorių teiginiai, kad nukentėjusiosios M. M., liudytojo V. K. parodymai apie eismo įvykio aplinkybes yra netikslūs ir klaidingi, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo T. S. parodymai neprieštarauja M. M. ir V. K. parodymams, nes jis negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti įvykio aplinkybių. Nukentėjusiosios M. M. ir liudytojo V. K. parodymus patvirtina kelių eismo įvykio įrašas, kuris rodo, kaip A. L. vairuojamas automobilis įvažiuoja į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, nesustodamas daro posūkį į kairę ir susiduria su automobiliu „Ford Transit“, važiuojančiu priešpriešine eismo juosta degant žaliam šviesoforo signalui. Šis vaizdo įrašas užfiksuotas nuotraukose, pridėtose prie specialisto išvadų Nr. 11-1948 (06), Nr. 11-1948 (06) (T. 1, b. l. 116) ir 2005 m. lapkričio 7 d. apžiūros protokolo (T. 2, b. l. 125). Be to, 2006 m. liepos 19 d. specialisto išvadose Nr. 11-1948 (06), Nr. 11-1948 (06) konstatuota, kad prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu abiem transporto priemonėms jų važiavimo kryptimi degė leidžiantis judėjimą (žalias) šviesoforo signalas (T. 1, b. l. 112-116). 2006 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2263/3075 (06) nurodyta, kad tiesioginė eismo įvykio priežastis ir pagrindinė sąlyga jam kilti techniniu požiūriu buvo automobilio „VW Jetta“ vairuotojo A. L. sukimas sankryžoje į kairę, neduodant kelio priešinga kryptimi per sankryžą tiesiai važiavusiam V. K. vairuojamam mikroautobusui „Ford Transit“. Mikroautobuso vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su šiuo eismo įvykiu (T. 1, b. l. 164-171).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. vasario 25 d. ekspertizės akte Nr. 11-1218 (08) (T. 2, b. l. 341-349) konstatuota, jog ekspertui pateiktoje vaizdo byloje pirminės informacijos pakeitimo ir (ar) pašalinimo požymių nėra, o tikslių kadrų kopijų papildomas įrašymas į optinę laikmeną nėra suprantamas kaip faktinių duomenų keitimas ar manipuliavimas jais. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009 m. kovo 27 d. ekspertizės akte Nr. 140-(8110)-IS1-2393 (T. 2, b. l. 357-359) nurodyta, kad dėl informacijos apie RDB tipo vaizdo įrašo failo formatą trūkumo atsakyti į klausimą, ar pateiktame vaizdo įraše yra pirminės informacijos keitimo požymių, galima tik esamą vaizdo įrašą sulyginus su pirminiu vaizdo įrašu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas K. G. pareiškė kategorišką išvadą, jog vaizdo įrašas nėra suklastotas, o ekspertas A. V. pritarė tokiai nuomonei. Kolegija neturėjo pagrindo abejoti eksperto K. G. techninėmis galimybėmis atsakyti į iškeltus klausimus bei jo pateiktų išvadų objektyvumu. Vadovaujantis BPK 163 straipsniu, ekspertas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Pasak prokurorės, A. L. teiginiai, kad šios išvados užsakytos, yra subjektyvi ir niekuo nepagrįsta nuomonė. A. L. byloje pateikė jo iniciatyva ekspertės O. L. atliktą specialisto išvadą (T. 2, b. l. 184-206), kurioje nurodyta, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo mikroautobuso vairuotojo V. K. veiksmai. Tačiau kolegija sprendė, kad šią išvadą paneigia liudytojų parodymai, specialistų išvados ir paaiškinimai, įrodymų visuma.
Prokurorės teigimu, kasatorių nurodyti BPK pažeidimai byloje nenustatyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas buvo atliktas neteisėtai, pažeidžiant atitinkamą procesinių veiksmų atlikimo tvarką ar suvaržant A. L. procesines teises.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo
Kasacinio skundo argumentai, kad teismai neteisingai įvertino įrodymus ir neteisingai nustatė A. L. kaltumą dėl eismo įvykio ir jo padarinių, nepagrįsti. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog eismo įvykį sukėlė būtent A. L., kuris, vairuodamas automobilį ir darydamas posūkį į kairę, nedavė kelio kitai transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl šių faktinių aplinkybių padarė remdamasis šių įrodymų visuma: nukentėjusiųjų M. M. ir J. P. parodymais; liudytojo (kitos transporto priemonės vairuotojo) V. K. parodymais; eismo įvykio vaizdo įrašu ir 2006 m. liepos 19 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad vaizdo įraše esančios informacijos pakeitimo ar pašalinimo požymių nėra, tyrimą atlikusio ir šią išvadą surašiusio specialisto K. G. paaiškinimais; 2006 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad techniniu požiūriu A. L. KET pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o V. K. veiksmai nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. A. L. įvykio versija ir teiginiai dėl vaizdo įrašo suklastojimo atmesti apklausus liudytojus H. Š., R. Š., A. Š., A. T., V. L., dalyvavusius perrašant vaizdo įrašą, paimant jį ir pristatant į Eismo priežiūros tarnybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrių tyrėjai, taip pat specialisto K. G., tyrusio įrašą, paaiškinimais. Tikrinant šią versiją buvo apklaustas ir liudytojas R. J., kuris kaltinamojo A. L. paprašytas ištyrė vaizdo įrašą ir neva nustatė, kad šis buvo pakeistas. Šio asmens parodymus teismas atmetė, nurodydamas, kad jo kompetencija atlikti įrašo tyrimą abejotina, nes jis neturi specialaus ar bendrojo išsilavinimo šioje srityje. Teismo pateikti motyvai, paaiškinantys įrodymų vertinimo logiką, aiškūs ir įtikinami.
Prasidėjus apeliacinės instancijos teismo posėdžiui, prie bylos buvo pridėta gynybos iniciatyva ekspertės O. L. atliktos ekspertizės išvada, kuri atitiko keliamą versiją dėl eismo įvykio vaizdo įrašo suklastojimo ir automobilio „Ford Transit“ vairuotojo V. K. kaltumo dėl eismo įvykio. Apklausęs ekspertus O. L. ir K. G., teismas paskyrė komisijinę vaizdo įrašo ekspertizę prieštaravimams pašalinti. Atlikus šią papildomą ekspertizę, gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. vasario 25 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1218 (08), kuriame nurodyta, kad, nesutapus komisijoje dalyvaujančių ekspertų nuomonėms, surašyti atskiri ekspertizės aktai (vienas – eksperto K. G., kitas – eksperto A. V.). Eksperto K. G. pasirašytoje išvadoje kategoriškai teigiama, kad vaizdo byloje pirminės informacijos pakeitimo ir (ar) pašalinimo požymių nėra, o tikslių kadrų kopijų įrašymas į optinę laikmeną nėra eksperto suprantamas kaip faktinių duomenų keitimas ar manipuliavimas jais. Kito eksperto A. V. pasirašytoje išvadoje konstatuota, kad dėl informacijos apie vaizdo įrašo failo formatą trūkumo atsakyti į klausimą, ar yra pirminės informacijos keitimo požymių, galima tik esamą vaizdo įrašą sulyginus su pirminiu vaizdo įrašu. Esant tokiai situacijai, teismas apklausė šiuos ekspertus, kurie išsamiai atsakė į teisiamajam posėdžiui pirmininkaujančio teisėjo, prokuroro, nuteistojo A. L. ir jo gynėjo klausimus. Kasacinio skundo teiginiai, kad ekspertas K. G. neturi kompetencijos daryti vaizdo įrašo ekspertizių, nepagrįsti. K. G. kompetencija teismui nesukėlė abejonių, jis į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įtrauktas kaip fonogramų, audiovizualinių kūrinių, kompiuterių vaizdo ir žaidybinių programų ekspertizių specialistas, be to, yra Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus vadovas.
Įvertinęs atlikto įrodymų tyrimo rezultatus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo manyti, kad vaizdo įrašas buvo klastojamas. Apeliacinės instancijos teismo išvados motyvuotos ir įtikinamos. Taigi gynybos iškelta vaizdo įrašo suklastojimo versija buvo kruopščiai patikrinta: skirtos dvi ekspertizės, išklausyti ekspertai, išaiškintos vaizdo įrašo gavimo aplinkybės, apklausti asmenys, kurie galėjo ką nors apie tai žinoti. Pažymėtina, kad bylos faktinės aplinkybės nustatytos ne vien tik pagal eismo įvykio vaizdo įrašą, bet įvertinus įrodymų visumą, kurios visiškai pakanka konstatuoti, kad būtent A. L. padaryti KET pažeidimai sukėlė eismo įvykį ir jo metu kilusius padarinius.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismai rėmėsi leistinais ir patikimais įrodymais, juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taigi įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) nepažeidė.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė šiurkščius ekspertizių skyrimo tvarkos pažeidimus (BPK 286 straipsnio 2 dalis, 209 straipsnio 1 dalis) ir suvaržė Konstitucijos garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą (31 straipsnio 6 dalis). Šie teiginiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad ekspertizės skyrimo tvarkos pažeidimai kasacinėje instancijoje nagrinėjami tiek, kiek yra pagrindo juos pripažinti esminiais BPK pažeidimais, t. y. atsakant į klausimus, ar jais buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ar jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nors teismas, prieš paskelbdamas nutartį, kuria skyrė komisijinę ekspertizę (T. 2, b. l. 386), neišklausė nuteistojo ir jo gynėjo nuomonės dėl ekspertams teiktinų klausimų (tą numato BPK 286 straipsnio 2 dalis), tačiau, atsižvelgiant į ekspertizės pakartotinį pobūdį, šis faktas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Komisijinės ekspertizės paskyrimas šioje byloje buvo papildomas procesinis veiksmas, skirtas tik vieno įrodymo (vaizdo įrašo) patikimumui (ar jis nebuvo suklastotas) patikrinti. Anksčiau vaizdo įrašo specialisto tyrimas dėl galimo jo suklastojimo jau buvo atliktas (T. 1, b. l. 112-116). Nuteistasis A. L. pateikė teismui 2008 m. balandžio 20 d. prašymą, kuriame suformulavo 13 klausimų ekspertams. Teismo nutartyje ekspertams suformuluoti klausimai nėra tokie smulkūs, bet jie atitinka gynybos keliamų klausimų esmę. Be to, vėliau visus juos dominančius klausimus nuteistasis ir jo gynėjas turėjo galimybę tiesiogiai pateikti ekspertams per apklausą teismo posėdyje ir šia galimybe pasinaudojo (T. 2, b. l. 390-392). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad komisijinės ekspertizės skyrimo aplinkybės nesuteikia pagrindo įžvelgti įstatymų garantuotų kaltinamojo teisių suvaržymo arba kliūčių nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Dėl teisės susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo teiginius dėl BPK 261 straipsnio 4 ir 6 dalių, 324 straipsnio 12 dalies pažeidimų neva suvaržant nuteistojo teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pateikti dėl jo pastabas. Priešingai nei teigia kasatoriai, tai, kad nebuvo patenkintas jų prašymas susipažinti su apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolu iki nutarties priėmimo (tokia galimybė buvo suteikta išnagrinėjus bylą ir paskelbus nutartį), neprieštarauja BPK normoms. BPK 261 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme dalyviai su teisiamojo posėdžio protokolu gali susipažinti ir pateikti pastabas per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo surašymo. Su teisiamojo posėdžio protokolu proceso dalyviai gali susipažinti tik tada, kai užbaigiamas teismo posėdis ir protokolą pasirašo teisiamojo posėdžio pirmininkas ir sekretorius (kasacinė nutartis Nr. 2K-66/2007). Teisiamojo posėdžio protokolas yra vientisas dokumentas, kuris pasirašomas baigus bylos nagrinėjimą ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą – nuosprendį ar nutartį. Įstatymas nereglamentuoja tarpinių teismo posėdžių protokolų surašymo ir susipažinimo su jais tvarkos.
Kasaciniame skunde esantys teiginiai dėl protokolo netikslumo nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, be to, jokių nuteistojo ar jo gynėjo pastabų dėl protokolo byloje nėra.
Dėl kitų argumentų
Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad iš naujo bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 8 d. nutarties. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta, nes teismas, nenurodydamas jokių motyvų, nebuvo ištyręs ir įvertinęs prie bylos pridėtos gynybos iniciatyva ekspertės O. L. atliktos ekspertizės išvados. Kasacinėje nutartyje nurodyta, kad, kilus abejonių dėl specialisto žinių ar tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų arba kitais klausimais, asmuo, davęs tokią išvadą, turėjo būti kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas, kaip tai numatyta BPK 284 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kadangi to byloje nebuvo padaryta, kasacinis teismas konstatavo, kad buvo suvaržyta gynėjo teisė, įtvirtinta BPK 48 straipsnio 1 dalies 6 punkte, o kartu ir nuteistojo teisė į gynybą, įtvirtinta BPK 10 straipsnyje. Iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjęs bylą teismas, šiuos pažeidimus pašalino, O. L. atliktos ekspertizės išvados ištirtos, įvertintos ir motyvuotai atmestos, pati O. L. apklausta teismo posėdyje.
Kasacinio skundo argumentai dėl įvairių procesinių pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu (BPK 93, 147, 178, 207 straipsniai), yra deklaratyvūs ir iškreipiantys šių baudžiamojo proceso normų turinį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Kazimiero Baranausko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Gintaras Goda
Olegas Fedosiukas
