Civilinė byla Nr. 3K-3-329/2010
Procesinio sprendimo kategorija 11.7.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centrui, Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies pripažinimo negaliojančiu, neišmokėto dalies darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo; tretieji asmenys: Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Darbo sutarties šalių ginčas kilo dėl atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Sporto ir rekreacijos skyriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. SV-6 tos dalies, kuria ieškovui nustatytas 28 val. savaitinis darbo krūvis. Ieškovas teigia, kad be jo sutikimo vienašališkai negalėjo būti pakeista 2004 m. gegužės 1 d. darbo sutarties sąlyga dėl darbo apmokėjimo; darbdavys darbo sutartyje įsipareigojo mokėti darbo užmokestį pagal tarifikaciją (nustatyta Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-4, kuriuo patvirtintas Kūno kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Atsakovo 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu ieškovui nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. patvirtintas 32 val. savaitinis darbo krūvis. Jis dirba bokso treneriu, treniruoja pradinio rengimo ir didelio meistriškumo (šioje yra du tarptautinę kategoriją turintys sportininkai) grupes. Ieškovas nurodė, kad su šiomis grupėmis 2008 m. rugsėjo–gruodžio ir 2009 m. sausio mėn. dirbo daugiau kaip 36 val. per savaitę, t. y. daugiau, nei ginčo įsakymu nustatytą 28 val. ir maksimalų tarifikacijoje nustatytą 36 val. per savaitę darbo krūvį, bet jam buvo mokama už 28 val. darbo savaitę. Darbo ginčų komisija neišsprendė ginčo iš esmės, tuo tarpu VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro tarifikacinės komisijos 2008 m. rugsėjo 4 d. posėdžio protokole pažymėta, kad valandų skaičius sumažintas dėl ieškovo nevisiškai vykdytų nuostatų reikalavimų, bet nenurodyta nuostatų bei jų reikalavimų. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu Alytaus miesto savivaldybės administracijos Sporto ir rekreacijos skyriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. SV-6 dėl VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro trenerių tarifikacijos dėl tos dalies, kuria ieškovui nustatytas 28 val. per savaitę darbo krūvis; priteisti iš atsakovo VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro 3112 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpius 2008 m. rugsėjo–gruodžio mėn. ir 2009 m. sausio mėn. bei 149,76 Lt delspinigių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė; teismas pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo sudarytos neterminuotos darbo sutarties 3 punkte sulygta dėl darbo užmokesčio – mokamas pagal Apraše nustatytą tarifikaciją; Aprašo 2 priedo „Trenerių – sporto mokytojų mėnesiniai tarifiniai atlygiai ir jų priedai“ pastabų 4 punkte nurodyta, kad trenerių – sporto mokytojų tarifiniai atlyginimai nustatomi už 18 val. per savaitę; jeigu sporto mokymo įstaigoje trūksta trenerių–sporto mokytojų arba šie ugdo didelio meistriškumo sportininkus, kurių treniravimui reikia didelių darbo krūvių, savivaldybės sporto padalinio vadovas gali nustatyti ilgesnį, 36 val. per savaitę neviršijantį darbo laiką. Teismui tai leido spręsti, kad savivaldybės sporto padalinio vadovas turi teisę, bet ne pareigą, nustatyti didesnį savaitės darbo krūvį ir kad tokiu atveju teisiškai pateisinamas atsakovo priimtas ginčo įsakymas, juolab kad ieškovas neįrodė, jog būtų įgijęs pagrindą reikalauti 36 val. savaitinio darbo laiko dėl jam atsakovo priskirtų didelio meistriškumo sportininkų ugdymo; bylos duomenimis, ieškovui 2008–2009 m. tarifikuotos dvi, t. y. pradinio rengimo ir meistriškumo tobulinimo pirmų mokymų metų, grupės. Teismas padarė išvadą, kad dėl nustatyto kito, t. y. 28 val. savaitinio darbo krūvio, ieškovui nepakito darbo apmokėjimo sąlygos; priešingai, darbo užmokestis jam padidėjo 54 Lt (buvo mokama 2236,41 Lt, nustačius kitą – 2290 Lt). Teismas nelaikė, kad kiekvienais mokslo metais ieškovui nustatomas savaitinis darbo laikas prilygsta darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos pakeitimui, kaip tai reglamentuojama DK 120 straipsnio 3 dalyje.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimą ir priėmė naują 2010 m. sausio 26 d. sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Alytaus miesto savivaldybės administracijos Sporto ir rekreacijos skyriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. SV-6 „Dėl viešosios įstaigos Alytaus sporto ir rekreacijos centro trenerių tarifikacijos“ dėl tos dalies, kuria ieškovui nustatytas 28 val. per savaitę darbo krūvis; priteisė ieškovui iš atsakovo VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro 2305 Lt darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. ir 109,93 Lt delspinigių už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimus. Kolegija pasisakė dėl DK 95 straipsnyje įtvirtintų darbo sutarties sąlygų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtintos Darbo sutarties pavyzdinė formos ir apibendrindama nurodė, kad darbo sutarties šalys, sudarydamos darbo sutartį, yra saistomos tam tikrų įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatytų sąlygų; sutarties laisvės principo įgyvendinimas galimas tiek, kiek šių neribojamas. Šalių susitarimo dėl darbo užmokesčio sąlyga turi būti aiški abiem šalims ir atitikti jų valią, kuri, kilus ginčui, aiškintina pagal DK 9 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgiant į CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Priešingai nei pirmosios, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovas nenustatė aiškios darbo apmokėjimo tvarkos, darbo organizavimas šiuo klausimu turi akivaizdžių trūkumų ir darbo sutarties šalys nesusitarė dėl konkrečių darbo apmokėjimo sąlygų. Šiuo atveju darbo sutartimi ieškovui nustatyta sąlyga dėl darbo apmokėjimo saistoma per savaitę dirbtų valandų, kurias nustato įstaigos vadovas (darbdavys), remdamasis Aprašu; ši sąlyga yra neaiški ir neatitinka Vyriausybės 2003m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtintos Darbo sutarties pavyzdinės formos reikalavimų; apie šiuos trūkumus pagrįstai 2008 m. gruodžio 9 d. rašte konstatavo Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius ir atsakovas sutiko su tuo. Ginčo įsakymas, kuriuo ieškovui sumažintas savaitinis darbo 2007–2008 mokslo metais krūvis nuo 32 iki 28 savaitinių valandų, kolegijos vertinimu, nepateisinamas DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatyto reglamentavimo laikymosi aspektu; Apraše apskritai neatskleista darbo trukmės kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant gali būti keičiamas savaitinis darbo laikas (didinamas ar mažinamas) ir nustatomas tarifinis atlyginimas; atsakovo argumentai šiuo klausimu neaiškūs, prieštaringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių (vienu atveju atsakovas teigia, kad ieškovui pagal sportininkų kiekį turėtų būti nustatyta 18, nors ginčo įsakymu nustatoma 28 valandų darbo savaitė; kitu atveju nurodama aplinkybė, kad ieškovui priskirtos pradinio rengimo ir meistriškumo tobulinimo pirmų mokymų metų grupės, nors iš ieškovo pateiktų ir atsakovo VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro atsakingų asmenų patvirtintų dokumentų matyti, jog ieškovas treniruoja didelio meistriškumo sportininkus). Kolegija konstatavo, kad darbo apmokėjimo sąlyga, dėl kurios šalys susitarė 2007 m. rugsėjo 25 d. įsakyme dėl 32 savaitinių darbo valandų patvirtinimo, pakeista ginčo įsakymu, pažeidžiant DK 120 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centras) prašo panaikinti apeliacinės ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija pareiškimu prisideda prie kasacinio skundo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Dėl DK 95 straipsnio 1 dalies, 120 straipsnio 3 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, sistemiškai aiškinant DK 120 straipsnio 3 dalį, atsižvelgtina į DK 95 ir 120 straipsnių, reglamentuojančių darbo sutarties sąlygas ir jų keitimą, sąsajas; DK 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet kokių, o apie darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą; darbdaviui keičiant darbo apmokėjimo sąlygas taip, kad nustatytosios darbo sutartyje lieka nepažeistos, netaikytini DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai (Teismų praktika 30, p. 482). Nors ieškovui pasikeitė darbo laikas, tačiau tai nėra darbo sutarties sąlygos dėl darbo užmokesčio pakeitimas. Šalys darbo sutartyje sulygo, kad darbo užmokestis mokamas pagal tarifikaciją, bet nesaistomas laiko; Apraše nustatyti tarifiniai koeficientai, atsižvelgiant į trenerio–sporto mokytojo išsilavinimą ir kvalifikaciją. Tai, kad darbo užmokestis saistomas 18 val. savaitinio darbo, atitinka DK 144 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnį, kartu tai nereiškia, jog darbo užmokestis tiesiogiai priklauso nuo darbo laiko; darbo užmokestis mokamas už faktiškai dirbtą laiką. Darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis kinta tik tada, kai keičiasi asmens (šiuo atveju – trenerio–sporto mokytojo) kvalifikacija, pavyzdžiui, prarandama kategorija, todėl sumažėja tarifinis koeficientas, taigi tokiu atveju atitinkamai pasikeičia darbo užmokesčio koeficientas (tarifikacija). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija šiuo klausimu yra nepagrįsta, nelogiška ir nepagrindžia fakto, kad ieškovui dėl nustatyto mažesnio valandų skaičiaus apskritai sumažėjo darbo užmokestis; pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad jis padidėjo. Kasatorius ieškovui nustatė, bet nesumažino, darbo laiko, tuo tarpu pagal Aprašą skirti didesnę kaip 18 valandų darbo savaitę, yra jo teisė, bet ne pareiga. Savaitinis darbo valandų skaičius darbdavio nustatomas kiekvienais metais rugsėjo mėnesį ateinantiems metams, atsižvelgiant ne tik į sporto mokytojo treniruojamų sportininkų kiekį ir jų meistriškumą, bet ir į savivaldybės biudžeto skiriamas lėšas. Dėl to savaitinės darbo valandos treneriui–sporto mokytojui nustatomos savivaldybės sporto padalinio vadovo, bet ne ieškovo darbdavio; šis tik patvirtina nustatytas valandas, priimdamas tuo klausimu įsakymą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad su ieškovu sulygta sąlyga dėl 32 savaitinių valandų darbo trukmės galėjo būti keičiama, esant DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams, prieštarauja DK nuostatoms; Apraše įtvirtintas 18 valandų per savaitę darbo laikas, taip kaip ir DK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbo savaitės trukmė; skirti dirbti papildomai, būtinos tam tikros sąlygos; jos nustatytos įstatymo (DK 151 straipsnis), nagrinėjamoje byloje – Aprašo ir savivaldybės sporto padalinio vadovui priskirta teisė spręsti dėl treneriui–sporto mokytojui didesnio darbo savaitinio krūvio.
2. Dėl CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų įvertinimą nustatančių taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino bylos įrodymų, paneigiančių ieškovo argumentus, kad jis treniravo didelio meistriškumo sportininkų grupę; ieškovo pateiktame dokumente nėra žodžių „didelio meistriškumo“; kasatoriaus atsakingo darbuotojo patvirtinta meistriškumo tobulinimo vienerių metų grupė.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti galioti ir nurodo, kad šios instancijos teismas teisingai nustatė, jog darbo sutarties 3 punkto sąlyga nevisiškai aiški ir neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtintos Darbo sutarties pavyzdinė formos, tačiau pagal Aprašą ieškovo darbo užmokestis tiesiogiai priklauso nuo faktiškai dirbtų valandų skaičiaus per savaitę, todėl, kasatoriui vienašališkai keičiant tarifikuotų darbo valandų skaičių, nepagrįstai keičiasi ieškovo darbo užmokestis, taip pat sutartimi sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino, dėl kokio valandų skaičiaus šalys buvo sutarusios ir ar šis susitarimas buvo pakeistas ginčo įsakymu. Kasatoriaus 2007 m. rugsėjo 25 d. įsakymu ieškovui patvirtintas 32 savaitinių val. darbo krūvis, ginčo įsakymu sumažintas iki 28 val. per savaitę, taip nepagrįstai pakeistos šalių sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos. Kolegija pagrįstai sprendė, kad pakeitimas atliktas ne DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais, bet remiantis teisiškai nereikšmingais argumentais. Nors kasatorius teigia, kad ginčo įsakymu ieškovui nustatytas, bet nesumažintas, darbo laikas ir kad taip esą atliekama kiekvienais metais, tačiau iš Aprašo neišplaukia, jog kasatorius turi teisę kiekvienais metais vienašališkai nustatyti darbuotojams savaitines darbo valandas; tik ieškovui sutikus, galima keisti darbo sutartimi sulygtą darbo apmokėjimo sąlygą. Aprašo 2 punkte nustatytas leidimas konkrečių kūno kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovams nustatyti darbuotojų tarnybinius atlyginimus (koeficientus), kitas darbo apmokėjimo sąlygas, neviršijant darbo užmokesčio asignavimų ir laikantis DK nuostatų ir Aprašo nustatytų sąlygų. Taigi vadovai negali vienašališkai keisti darbuotojų tarnybinių atlyginimų (koeficientų) ir kitų darbo apmokėjimo sąlygų, tarp jų – vienašališkai keisti darbo laiką. Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas (DK 94 straipsnio 1 dalis); kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (DK 95 straipsnio 3 dalis). DK 120 straipsnyje įtvirtintas draudimas darbdaviui vienašališkai keisti darbo sutarties sąlygas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Dėl to kasatoriaus aiškinimas, kad iš Aprašo nuostatų išplaukia jo teisė kiekvienais metais be darbuotojo sutikimo keisti darbo sutartimi sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas, pakeičiant darbuotojo savaitinių darbo valandų skaičių, iš tikrųjų pablogina ieškovo padėtį, palyginus su ta, kuri nustatyta įstatymo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokiu pakeitimu pažeidžiami DK 120 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo kartu su ieškiniu pateiktą dokumentą – VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro didelio meistriškumo grupės sąrašą bokso šakai; kasatoriaus atsakingų darbuotojų parašais patvirtintas visas šis dokumentas, bet ne jo dalis, kaip nepagrįstai teigia kasatorius, reiškia, kad ieškovas treniravo didelio meistriškumo grupę.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl DK 95 straipsnio 1 dalies, 120 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo
Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda, įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. Darbo sutartis yra jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos (DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). DK 95 straipsnio 1 dalyje išvardytos darbo sutarties sąlygos vadinamos būtinosiomis, nes, šalims dėl jų nesusitarus, laikoma, jog nesudaryta darbo sutarties. Šioje DK straipsnio normoje nurodytos bendrosios, kiekvienai darbo sutarčiai būtinos, sąlygos; pagal šio straipsnio 3 dalį šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šalių sudarytos darbo sutarties 3 punkte nustatyta sąlyga dėl darbo apmokėjimo yra neaiški, todėl pažeisti DK 95 straipsnio 3 dalies, 120 straipsnio 4 dalies ir 188 straipsnio 2 dalies reikalavimai; šis teismas taip pat nustatė, kad darbo apmokėjimo sąlygos neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtintos Darbo sutarties pavyzdinė formos ir kad ieškovo darbo užmokestis priklauso nuo dirbtų valandų per savaitę skaičiaus. Teismas, nustatęs, kad šalių sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos pakeistos vienvaldiškai, tikrino, ar toks vienašalis darbo sutarties sąlygų pakeitimas atliktas, esant DK 120 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Nustatęs, kad darbo krūvis ieškovui sumažintas neteisėtai, teismas priteisė ieškovui darbo užmokesčio skirtumą ir delspinigius.
Kasacinis skundas grindžiamas ta aplinkybe, kad darbo laikas ieškovui esą nesumažintas, bet nustatytas, kaip tai daroma kiekvienais metais; nurodoma, kad trenerių–sporto mokytojų tarifiniai atlygiai nustatomi už 18 val. darbo per savaitę ir tik, esant poreikiui, sporto padalinio vadovas gali, bet neprivalo nustatyti ilgesnį darbo laiką, kuris neviršytų 36 val. per savaitę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sąlygų pakeitimas; šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sąlygų, nustatytų DK 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Kadangi darbo sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečių darbo apmokėjimo sąlygų, kasatorius nebuvo nustatęs darbo apmokėjimo tvarkos, tai, keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, dėl kurių šalys susitarė 2007 m. rugsėjo 25 d. įsakyme dėl savaitinių darbo valandų patvirtinimo, kasatorius be ieškovo raštiško sutikimo negalėjo sumažinti sulygto darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismo išvada šiuo klausimu yra teisinga ir pagrįsta, atitinka teismų praktikos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko pagrindinė mokykla, Kėdainių rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-265/2005).
Dėl CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių
Bylos teisminio nagrinėjimo kasaciniame procese dalykas yra apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumas, todėl teisėjų kolegija tiria, ar šis teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas nenustato naujų bylos faktinių aplinkybių, nes bylos nagrinėjimo ribos kasaciniame teisme yra nustatytos CPK 353 straipsnio 1 dalyje – kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu.
Teisėjų kolegija vadovaujasi CPK įtvirtinta nuostata, kad įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti, taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009). Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos proceso teisės normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra tai, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje.
Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis pirmiau nurodytų įrodinėjimo taisyklių, nustatė, kad VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro didelio meistriškumo grupės sąrašo bokso šakai treneris yra V. A. (T. 1, b. l. 26-331). Šis dokumentas patvirtintas kasatoriaus atsakingų darbuotojų parašais, antspaudu; iš jo matyti, kad ieškovas treniravo didelio meistriškumo grupę; joje įvardyti asmenys yra Lietuvoje žinomi žmonės, todėl įrašo „didelio meistriškumo“ nebuvimas šiuo atveju nepaneigtų, jog sąraše nurodyti asmenys yra ne tik nacionalinių, bet ir Europos lygio varžybų bei čempionatų nugalėtojai. Taigi, laikantis CPK nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, apeliacinės instancijos teismo padaryta šiuo klausimu išvada yra pagrįsta.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų skundžiamam apeliacinės instancijos teismo sprendimui panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė 60,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant atsakovų kasacinio skundo ir paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro, įst. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, ir iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos, įst. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, į valstybės biudžetą po 30,05 Lt (trisdešimt litų 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Juozas Šerkšnas
Pranas Žeimys
