Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Civilinė byla Nr. 2-725-939/2017

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00468-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos

2.3.4.6.;

2.3.4.7.;

3.2.6.5.

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė,

sekretoriaujant Linai Kamandulienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei R. O.,

atsakovei G. K.,

trečiajam asmeniui A. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. K., trečiajam asmeniui A. P., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė ieškiniu prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią G. K., jos nepilnametės dukros M. P. gimusios 2004 m. spalio 5 d. atžvilgiu.

Ieškinyje ir teismo posėdyje atstovė nurodė, kad atsakovė G. K. turi nepilnametę dukrą M. P., gim. (duomenys neskelbtini). 2013-04-15 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnametės mergaitės tėvui A. P. neterminuotai apribota tėvo valdžia dukters atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu atsakovei laikinai apribota motinos valdžia dukters atžvilgiu, mergaitei nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirtas A. P., priteistas išlaikymas, mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje.

Nuo 2006-04-19 atsakovės G. K. šeima įtraukta į Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros, socialinių įgūdžių stokos, neigiamos socialinės aplinkos. Šeimai teikiamos socialinės paslaugos ir dirbamas socialinis darbas laukiamų rezultatų nedavė, todėl 2013-09-24 Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre vykusios šeimos peržiūros metu, atsižvelgiant į tai, kad G. K. neturi motyvacijos ir nerodo noro bei pastangų palaikyti ryšius su dukra, jos nelanko, nesirūpina, neteikia išlaikymo, nuolat keičia gyvenamąją vietą, taip nesudarydama sąlygų teikti socialines paslaugas, buvo priimtas sprendimas nutraukti socialinių paslaugų teikimą atsakovės šeimai.

2015-11-10 ir 2017-02-14 Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos aplankė globojamą atsakovės dukrą. Globojamo vaiko aplankymo aktuose pažymėta, kad mergaitės santykiai su globėju geri, globėją vadina tėčiu, su visais šeimos nariais sutaria. Lankymosi metu išsiaiškinta, kad motina su dukra beveik nebendrauja, labai retai paskambina telefonu. Lankymosi metu mergaitė teigė, kad su mama bendrauti nenori, nenori, kad ji atvažiuotų ir ją lankytų. Nustatyta, kad globos kokybė gera, globėjas pareigas atlieka tinkamai. Nepilnametė M. P. parašė, kad nori ir toliau gyventi globėjo namuose, jai patinka globėjo namuose, ji su visais gerai sutaria. Laikotarpiu po laikino tėvų valdžios ribojimo motina nepilnametės dukters nelankė, nesidomėjo jos sveikata, auklėjimu, nepareiškė noro susigrąžinti ją atgal į šeimą, neketina ja rūpintis ir ateityje. Atsakovė su dukra susvetimėjo, santykiai atšalo, ryšys nutrūko. Atsakovė dukra nesirūpina, yra visiškai nusišalinusi nuo jos auklėjimo ir išlaikymo. Atsakovė stokoja motinystės įgūdžių, į mergaitės poreikius žiūri neatsakingai, atsakovė nerodo jokio noro bendrauti su dukra, motyvacijos pati auginti dukrą neturi. Kadangi atsakovė vengia atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai, piktnaudžiauja motinos valdžia, savo dukra nesirūpina, neremia jos materialiai, nedalyvauja jos auklėjime, o iš jos gyvenimo būdo nėra galimybės tikėtis pokyčių ir ateityje, atsižvelgiant į tai, kad nuo laikinosios globos nustatymo situacija šeimoje nesikeičia, laikinas tėvų valdžios ribojimas kaip prevencinė priemonė teigiamų rezultatų nedavė. Darytina išvada, kad atsakovė savo kaltais veiksmais visiškai nusišalino nuo dukters auklėjimo ir išlaikymo. Toks atsakovės elgesys daro ypatingą žalą vaiko psichofizinei raidai, mergaitė auga nepatirdami motinos meilės, dėmesio, šilumos, ji esamomis sąlygomis negali grįžti į šeimą, todėl skyrius kreipiasi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo atsakovei. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į vaikų teises ir įstatymų saugomus interesus, bei atsakovės kaltės pobūdį, manome, kad atsakovei reikia taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Atsakovė G. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovė G. K. 2017-08-10 teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, ir nurodė, kad ji savo gyvenamojo būsto neturi, šiuo metu gyvena kartu su sugyventiniu A. P., jam priklausančiuose namuose. A. P. yra jos dukros M. tėvas ir jam 2013-04-15 teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia dukros M. atžvilgiu. Ji norėtų bendrauti su savo nepilnamete dukra, kartais jai parašo laišką ar paskambina. Dukros neaugina nuo 2011 metų. Pati dukra jai nepaskambina, laiškų nerašo. Jos dukra auga dukros tėvo A. P. brolio šeimoje. Dukros namuose nelankė, bet susitikdavo mokykloje. Tačiau 4-5 metai nevyksta į dukros mokyklą. Po 2013-04-15 teismo sprendimo, kuriuo jai laikinai buvo apribota motinos valdžia, dėl dukros gražinimo į šeimą niekada nesikreipė, dukrai išlaikymo neteikia. Šiuo metu nedirba, pragyvena iš 50 eurų pašalpos. Apie du metai nevartoja alkoholio. Nurodo, kad dukra mokosi Jiezne, esančioje mokykloje, rudenį eis į šeštą klasę.

Tretysis asmuo A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2017-08-10 teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad jo šeimoje nuo 2011 metų auga jo globojama M. P., kuri yra jo brolio A. P. dukra. M. P. pritapo prie jo šeimos, jo vaikus laiko savo sesėm ir broliais, jį vadina tėvu, o jo sutuoktinę – motina.

Institucija teikianti išvadą Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje (b.l.31) nurodo, kad 2013-04-15 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu M. P. nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirtas A. P.. Laikotarpiu po laikino tėvų valdžios ribojimo atsakovė savo dukros nelankė, nesidomėjo jos sveikata, auklėjimu, nepareiškė noro susigražinti ją atgal į šeimą, neketina ja rūpintis ir ateityje. Atsakovė dukra nesirūpina, nusišalinusi nuo jos auklėjimo ir išlaikymo, laikinas tėvų valdžios ribojimas kaip prevencinė priemonė teigiamų rezultatų nedavė.

Nepilnametė liudytoja M. P. (gimusi (duomenys neskelbtini)) 2017-08-10 teismo posėdyje, paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini) kaime pas globėją A. P., kuris yra jos tėvo brolis. Ji jau du metai mokosi Birštono gimnazijoje, rudenį lankys septintą klasę. Jai gera gyventi globėjo šeimoje ji A. P. vadina tėvu, o jo žmoną – mama, jų vaikus laiko savo sesėm ir broliais. Ji myli šitą šeimą, jai gerai gyventi globėjo šeimoje, čia yra jos namai ir toliau nori gyventi globėjo šeimoje. Ji nenori gyventi pas motiną ir su ja bendrauti, nes jau daug laiko praėjo kai ji gyvena globėjo šeimoje.

Ieškinys tenkintinas pilnai

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 str. 3 d.). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. P. motina yra atsakovė G. K., tėvas – A. P. (b.l.5).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013-04-15 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovei buvo laikinai apribota tėvų valdžia dukros M. P. atžvilgiu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas, suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą.

Iš bylos duomenų, ieškovo atstovės, atsakovės paaiškinimų matyti, kad šiuo metu M. P. nėra tinkamų sąlygų augti pas atsakovę, atsakovė nededa pastangų pakeisti gyvenimo būdą. Nors nėra duomenų, kad pastaruoju laikotarpiu atsakovė piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais (2013-03-06 paskutinį kartą bausta administracine nuobauda už tai, kad girta pasirodė viešoje vietoje), tačiau atsakovės gyvenimo būdas nesikeičia (b.l.13,14). Atsakovė nedirba, pragyvena iš 50 eurų dydžio pašalpos, būdama darbingo amžiaus nesistengia dirbti. Tarp atsakovės ir jos nepilnametės dukros ryšys praktiškai nutrūkęs, jos nebendrauja. Atsakovė neturi pastovaus darbo, neturi savo pastovios gyvenamosios vietos, neteikia išlaikymo dukrai. Atsakovė nurodė, kad ji dėjo pastangas susigražinti dukrą t.y. nevartoja alkoholio. Vien tik tai, kad atsakovė nurodo, kad ji pasitaisė nevartoja alkoholio, ieško bet neranda darbo, nėra reikšmingos, sprendžiant atsakovės elgesio pasikeitimą kaip turintį reikšmės, nes pati atsakovė nurodo, kad alkoholio nevartoja apie du metus, tačiau per minėtą laiką ji nesistengė užmegzti prarastą ryšį ir kontaktą su vaiku. Reikšmingos aplinkybės būtų pastovaus darbo turėjimas, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, išlaikymo vaikui teikimas, rūpinimasis vaiku, bendravimas su vaiku, vaiko norai ir pan., tačiau tokios aplinkybės nenustatytos. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Pažymėtina, kad tėvai turi auginti vaikus, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių indentifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais. Atsakovės abejingumas pasireiškė, tuo, kad ji būdama darbinga ir sveika nesistengia integruotis į darbo rinką, ją tenkina šiuo metu gaunama 50,00 eurų dydžio pašalpa, tenkina, kad dukra M. nuo 2011 metų gyvena pas dukros tėvo A. P. brolį A. P.. Dėl atsakovės elgesio, kad neturi motyvacijos, nerodo noro bei pastangų palaikyti ryšius su dukra, nuolat keičia savo gyvenamąją vietą, nutrauktas jai socialinių paslaugų teikimas. Atsakovė neturi savo pastovios gyvenamosios vietos, paskutinius tris metus gyvena sugyventinio A. P. namuose, kuriam 2013-04-15 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia jų dukros M. P. atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė dėl savo kaltės, t.y. dėl pasirinkto gyvenimo būdo, neaugina dukros, jos materialiai neremia, nesudaro ir nesistengia sudaryti tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas atsakovei apriboti tėvų valdžią dukros M. P. atžvilgiu. Duomenų, kad atsakovės požiūris į savo vaiką ateityje galėtų pasikeisti byloje nėra.

Toks atsakovės elgesys laikytinas priešingu vaiko interesams ir nėra jokių duomenų, kad atsakovės elgesys gali pasikeisti, įvertinus tai, kad toks motinos elgesys trunka ilgą laiką, atsakovė dukros M. neaugina nuo 2011 metų, todėl motinos valdžia ribojama neterminuotai (CK 3.180 str. 2d.). Priimant tokį sprendimą atsižvelgtina ir į nepilnametės M. P. nuomonę, kuri yra vienas iš reikšmingų įrodymų. M. P. teismo posėdžio metu kategoriškai pareiškė, kad nenori gyventi pas biologinę mama ir nenori su ja bendrauti, kad jai labai gerai gyventi globėjo A. P. šeimoje, kurią ji myli ir kurioje gyvena nuo 2011 metų. Tokiu atveju akivaizdu, kad dukros M. P. grąžinimas motinai gali sukelti daug neigiamų emocijų, su kuriomis atsakovė nesugebės susidoroti.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas atsakovės atžvilgiu buvo paskirtas siekiant, kad paskatintų ją kreiptis pagalbos į specialistus, pakeisti savo gyvenimą iš esmės ir įrodyti, kad ji gali savarankiškai auginti ir auklėti dukrą, rūpintis jos ugdymu, užtikrinti savo vaiko dvasinę ir fizinę gerovę, ją išlaikyti ir paruošti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog atsakovė nesiekia teigiamų pokyčių, būdama darbingo amžiaus nesistengia dirbti, pragyvena tik iš gaunamos pašalpos, neturi savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesiima aktyvių veiksmų dėl vaiko susigrąžinimo, savo gyvenimo būdo nėra itin motyvuota pakeisti jau kelis metus, konstatuotina, kad atsakovė nėra pajėgi tinkamai pasirūpinti vaiku ir byloje duomenų, kurie leistų manyti, kad padėtis atsakovės šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės keistis, nėra. Vadovaujantis CK 3.180 str. bei išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas ir neterminuotai apribotina tėvų valdžia G. K. nepilnametės dukros M. P. atžvilgiu.

Apribojus atsakovei motinos valdžią dukros M. P. atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su dukra išskyrus kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės G. K. priteistina 41,00 euras žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, nuo kurio mokėjimo ieškovas paduodamas ieškinį yra atleistas ir 9,73 eurų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 268 str., 270 str., 406, 407 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2013 metų balandžio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-47-805-2013 dalyje dėl laikino tėvų valdžios ribojimo ir neterminuotai apriboti G. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jos dukros M. P. gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš G. K. valstybės biudžetą 41,00 eurą (keturiasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį ir 9,73 eurų (devynis eurus, 73 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Lubauskienė