Baudžiamoji byla Nr. 2K-175/ 2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.2;
1.2.14.1.2.5;
1.2.14.10;
2.6.7.4 (S)
2010 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,
išteisintajam V. Z.,
žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Anatolijaus Koržovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalies, kurioje panaikintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. V. Z. priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:
V. Z. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl kaltinimų L. ir V. T., J. S. turto vagystėmis), 187 straipsnio 1 dalį (dėl kaltinimo J. S. turto sugadinimu), 178 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo A. ir A. U. turto vagyste), 187 straipsnio 3 dalį (dėl kaltinimo A. U. turto sugadinimu), 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme; panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių priteisimo solidariai iš V. Z. ir J. M. civiliniams ieškovams V. T., J. S., A. U., paliekant civilinių ieškinių priteisimą V. T., J. S., A. U. iš J. M..
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžiu V. Z. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už L. ir V. T. turto vagystę) laisvės atėmimu trejiems metams, 178 straipsnio 3 dalį (už J. S. turto vagystę) laisvės atėmimu trejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį (už J. S. turto sugadinimą) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija; už A. ir A. U. turto vagystę) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 187 straipsnio 3 dalį (už A. U. priklausančio turto sugadinimą) trisdešimties parų areštu, 302 straipsnio 1 dalį (už A. U. dokumento pagrobimą) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 5 dalies l punktu, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už J. S. turto vagystę) ir 187 straipsnio 1 dalį (už J. S. turto sugadinimą) paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskiriant trejus metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 5 dalies l punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už A. ir A. U. turto vagystę) ir 187 straipsnio 1 dalį (už A. U. turto sugadinimą) paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskiriant dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams dešimčiai mėnesių, ją atliekant pataisos namuose; iš V. Z. ir J. M. solidariai buvo priteista civiliniams ieškovams: V. T. – 20 000 Lt, J. S. – 79 082, 65 Lt, A. U. –7 900 Lt nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžiu nuteistas ir J. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo V. Z., prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. Z. buvo nuteistas už tai, kad jis kartu su J. M.:
veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia, laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 17 d., 20. 30 val. iki 2007 m. vasario 18 d., 00. 40 val., J. M. nenustatytu įrankiu atstūmus pirmo aukšto miegamojo plastikinį langą, abu įsibrovė pro jį į namą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė nukentėjusiesiems L. ir V. T. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių įvairių juvelyrinių dirbinių bei universalių įrankių rinkinį „Leatherman“ bendros 34 700 Lt vertės;
veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia, 2007 m. vasario 24 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 22 val., J. M. nenustatytu įrankiu atspaudus antrojo aukšto virtuvės plastikinį langą, abu įsibrovė pro jį į kotedžo tipo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė J. S. priklausančios įvairios garso, vaizdo technikos, juvelyrinių dirbinių, kitų daiktų bendros 84 424, 64 Lt vertės ir su pagrobtais daiktais abu pasišalino pro pirmojo aukšto terasos duris, sugadindami išorines apsaugines žaliuzes, jų nuleidimo-pakėlimo mechanizmą, kurių remonto darbai J. S. kainavo 1265, 01 Lt;
be to, V. Z. kartu su J. M. 2007 m. gegužės 27 d., 4. 32 val., V. Z. nenustatytu įrankiu atspaudus namo terasos duris ir įsibrovus į A. U. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sugadinus įrengtą signalizaciją, kurios remonto darbai A. U. kainavo 300 Lt, J. M. stovint (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ir stebint, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, V. Z. pagrobė 700 ml talpos škotiško viskio „Chardu“ butelį ir kito A. ir A. U. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio įvairaus turto už 8 300 Lt bei A. U. priklausančius dokumentus.
Sprendimą V. Z. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti apeliacinės instancijos teismas pagrindė išvada, kad jis nėra teisėtas ir pagrįstas, nes V. Z. kaltė jame grindžiama prielaidomis, o ne BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Padaręs išvadą, kad V. Z. bendrininkavimą jam inkriminuotų vagysčių padaryme patvirtinančių įrodymų byloje nėra, kad tokių įrodymų surinkti nėra galimybės, apeliacinės instancijos teismas nusprendė jį išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. neįrodžius jo dalyvavimo tų nusikaltimų padaryme.
Kasaciniame skunde Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Anatolijaus Koržovas prašo dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. Z. priimtas išteisinamasis nuosprendis, ir palikti galioti V. Z. priimtą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendį be pakeitimų. Prokuroras skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, savo nuosprendyje išdėstė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis šis grindė V. Z. kaltę, bei nustatė naujų V. Z. kaltę pagrindžiančių faktinių aplinkybių (buvo atliktas eksperimentas, kurio metu nustatyta, kad prie bylos laikomas batas J. M. yra per didelis), tačiau visus V. Z. kaltę pagrindžiančius duomenis įvertino kritiškai, remdamasi iš esmės vien tik nuteistųjų paaiškinimais. Prokuroro nuomone, teisėjų kolegija nepagrįstai kritiškai įvertino šiuos įrodymus: 1) V. Z. automobilyje rastas vagystės metu pagrobtas V. T. instrumentų rinkinys, o jo bute rasti vagystėje naudoti batai, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgė į nuteistųjų paaiškinimus, kad šiuos daiktus paliko neblaivus J. M., nepaisant to, kad buvo atliktas eksperimentas, kurio metu nustatyta, jog rasti batai yra V. Z. nešiojamų batų dydžio, o J. M. jie laisvoki; 2) V. Z. namuose rastas viskio butelis „Cardhu“, kurį A. U. atpažino kaip pavogtą iš jo namų, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgė į V. Z. paaiškinimą, kad viskio butelį jam gimtadienio proga padovanojo jo draugas T. T., bei šio V. Z. draugo paliudijimus, neatsižvelgiant į A. U. parodymus, kad atpažintas viskio butelis Lietuvoje yra retas, jis buvo su užsienietiška banderole, bei į tai, kad V. Z. painiojosi pasakodamas, kaip šis butelis atsirado jo namuose, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šis viskio butelis yra jo tėvo, vėliau apklausiamas jis nurodė, kad 2005 metais jam šį butelį per gimtadienį padovanojo draugas, teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad viskio butelį jam padovanojo jo draugas T. T.. Be to, anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas pagal BPK 158 straipsnio nuostatas atlikto tyrimo veiksmo, jo metu užfiksuoto pokalbio, kurio metu nurodomos kai kurios nuteistiesiems J. M. ir V. Z. inkriminuotų nusikaltimų darymo aplinkybės, pažymint, kad vienas iš veikos bendrininkų buvo V., nepagrįstai nevertino kaip įrodymo pagal BPK 20 straipsnio nuostatas dėl to, kad šis įrodymas nebuvo patikrintas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Prokuroro nuomone, nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas duomenis, gautus atliekant BPK numatytą tyrimo veiksmą, pripažino kaip duomenis, gautus ne baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Be to, prokuroras skunde pažymi, kad teismas šį įrodymą kritiškai įvertino ir dėl tyrimo veiksmo protokole pastebėtų netikslumų, tačiau nepasinaudojo BPK 158 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybe apklausti tyrimo veiksmą atlikusius asmenis ir taip nustatyti tų netikslumų priežastis. Skunde prokuroras teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija iš mobiliojo ryšio operatorių apie tai, jog V. Z. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu buvo mobiliojo ryšio veikimo zonose, kurios apima ir jam inkriminuojamų vagysčių vietas, savaime nors ir neįrodo V. Z. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, tačiau, juos vertinant kartu su kitais bylos duomenimis, patvirtina jo dalyvavimą inkriminuojamose vagystėse. Apeliacinės instancijos teismas, kaip teigia prokuroras, nepagrįstai konstatavo, kad ši kaltinimo versija yra paneigta V. Z., jo draugo K. L. ir J. M. parodymais, kurie atsirado susipažinus su byloje esančiais mobiliojo ryšio operatorių pateiktais duomenimis, juolab, kad J. M. nusistatymas neišduoti bendrininkų užfiksuotas minėtame BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka atlikto tyrimo veiksmo protokole, o V. Z. draugų paliudijimai negali būti vertinami rimtai. Išdėstyti motyvai, prokuroro nuomone, leidžia teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, anot prokuroro, sukliudė apeliacinės instancijos teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Išvadą, kad V. Z. kartu su J. M. dalyvavo L. ir V. T., J. S., A. ir A. U. priklausančio turto vagystėse bei kituose nusikaltimuose, už kuriuos jis buvo nuteistas, pirmosios instancijos teismas pagrindė šiais duomenimis: J. M. parodymais apie tai, kad aptariamus nusikaltimus jis padarė ne vienas, o kartu su bendrininkais, kurių nurodyti nenori; specialisto išvada apie tai, kad T. bute rastas pėdsakas yra paliktas sportinių batų, kurie kratos metu buvo paimti iš V. Z. namų; parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. T. atpažino iš jo namų pagrobtą įrankių rinkinį „Leatherman“, kuris buvo surastas V. Z. naudojamame automobilyje; parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. U. atpažino iš jo namų pagrobtą škotiško viskio butelį „Chardu“, kuris buvo paimtas V. Z. namuose atliktos kratos metu; iš mobiliojo ryšio operatorių gauta informacija apie tai, jog V. Z. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu buvo mobiliojo ryšio veikimo zonose, kurios apima ir jam inkriminuojamų vagysčių vietas; BPK 158 straipsnio nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikto tyrimo, neatskleidžiant savo tapatybės, metu daryto garso įrašo protokolo duomenimis apie tai, kad visose aptariamose vagystėse dalyvavo vienas iš bendrininkų vardu V. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad savo išvadą apie V. Z. dalyvavimą jam inkriminuotuose nusikaltimuose jis grindžia byloje ištirtų įrodymų visuma, o šio kaltinamojo paaiškinimus apie įkalčių jo namuose ir automobilyje atsiradimo aplinkybes, apie telefoninių pokalbių su J. M. aplinkybes ir kt. vertina kaip jo gynybinę versiją.
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad nė vienas iš aptartų duomenų neįrodo V. Z. dalyvavimo jam inkriminuotuose nusikaltimuose, nes liko nepaneigta jo gynybinė versija. V. Z. gynybinės versijos esmė tokia: kratos metu surasti sportiniai batai yra ne jo, o J. M., kuriuos šis paliko V. Z. automobilyje po bendros žvejybos 2007 m. vasaros pradžioje; tuo pat metu J. M. V. Z. automobilyje paliko ir universalų įrankių rinkinį „Leatherman“; škotiško viskio butelį „Chardu“ V. Z. yra gavęs dovanų iš draugo; telefonu su J. M. V. Z. bendrauja gana dažnai, tačiau kitais – ne bendrų nusikaltimų darymo klausimais. Be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad: mobiliojo ryšio veikimo zonos yra gana didelės, todėl pagal jas negalima nustatyti tikslios telefono naudotojo buvimo vietos; V. Z. paaiškinimus apie sportinius batus bei įrankių rinkinį teisme patvirtino ir kitas nuteistasis – J. M.; BPK 158 straipsnio nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikto tyrimo, neatskleidžiant savo tapatybės, metu daryto garso įrašo protokolo duomenimis negalima vadovautis, nes jie nebuvo patikrinti BPK nustatyta tvarka, be to, protokole yra prieštaravimų – pokalbis pradedamas su asmeniu I. A., o baigiamas su J. M..
BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, vertindamas kiekvieną iš aptariamų įrodymų atskirai, o ne jų visumą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir taip padarė esminį BPK reikalavimų pažeidimą, nes jis sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad padarydamas išvadą, jog liko nepaneigta V. Z. gynybinė versija, apeliacinės instancijos teismas nesuteikė reikiamos reikšmės tokioms aplinkybėms: V. Z. bute kratos metu surasti sportiniai batai yra būtent tokio dydžio, kurį nešioja V. Z.; J. M. jie per dideli (ši aplinkybė pasitvirtino ir atlikus eksperimentą apeliacinės instancijos teisme); ikiteisminio tyrimo metu paklaustas apie tai, kam tie batai priklauso, V. Z. pasakė, kad nuo atsakymo susilaikys, nes jam reikia pagalvoti, prisiminti; parodymus apie universalaus įrankių rinkinio „Leatherman“ atsiradimo jo automobilyje aplinkybes jis jau buvo davęs; pagal apklausų protokolų duomenis įtariamojo V. Z. apklausoje buvo padaryta10 minučių pertrauka, po kurios jis parodė, kad ir tuos batus jo automobilyje paliko J. M. po žvejybos; ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie škotiško viskio butelio „Chardu“ atsiradimo jo tėvų bute aplinkybes V. Z. skirtingų apklausų metu tas aplinkybes nurodė skirtingai; apklaustas apeliacinės instancijos teisme J. M. patvirtino, kad su įslaptintu asmeniu jis yra kalbėjęs apie padarytas vagystes ir to pokalbio metu minėjęs bendrininką vardu V., tai yra, ir patikrinus BPK 158 straipsnio nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikto tyrimo, neatskleidžiant savo tapatybės, metu daryto garso įrašo protokolo duomenis (apklausus apie juos J. M. apeliacinės instancijos teisme), jų esmė nepasikeitė.
Dėl esminių BPK reikalavimų pažeidimų, kurie buvo padaryti vertinant byloje surinktus įrodymus, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina (BPK 383 straipsnis). Tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas BPK reikalavimų nepažeidė. Todėl pirmosios instancijos teismo V. Z. priimtas nuosprendis paliktinas galioti be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. Z. priimtas išteisinamasis nuosprendis, ir palikti galioti V. Z. priimtą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Benediktas Stakauskas
Valerijus Čiučiulka
