Baudžiamoji byla Nr. 2K-140/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.1
1.1.8.9.2 (S)
2010 m. balandžio 6 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godo, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. K. gynėjo advokato Vilhelmo Keliuočio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutarties.
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu Z. K. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartimi nuteistosios Z. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
Z. K. nuteista už tai, kad 2009 m. kovo 30 d. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 0,140 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikydama su savimi atsinešė į namą Nr. 52, esantį Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185-1, kur laikė iki tos pačios dienos 20.00 val., kuomet policijos pareigūnai atliktos įvykio vietos apžiūros metu minėtą kiekį narkotinės medžiagos rado krosnyje ir išėmė.
Kasaciniu skundu nuteistosios Z. K. gynėjas prašo teismą pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartį: taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę; vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistosios Z. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė iš gailesčio narkomanui sūnui, norėdama palengvinti jo kančias dėl narkotinės abstinencijos; nustatyti, kad nuteistoji Z. K. padarė neatsargų nusikaltimą.
Kasatorius skunde teigia, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 2 dalimi, nepagrįstai nepripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad ji nusikalstamą veiką padarė iš gailesčio narkomanui sūnui, norėdama palengvinti jo kančias dėl narkotinės abstinencijos Į tai, kad nuteistoji Z. K. neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų sąmoningai, pasipelnymo tikslais, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės bei jos pačios ir liudytojų parodymai. Visų pirma, byloje nenustatyta, kad nuteistoji sąmoningai įgijo narkotines medžiagas, todėl nėra pagrindo netikėti, jog ji narkotikus rado. Kasatoriaus manymu, jeigu nuteistoji verstųsi narkotikų platinimu, ji pirmiausia būtų rastus narkotikus paslėpusi. Be to, pats nuteistosios sūnus J. K. parodė, kad jis nuolat ilgą laiką vartoja narkotikus, niekur nedirba, neturi pajamų ir narkotikams pinigų reikalauja iš motinos.
Kasatorius pažymi, kad esant dviem nuteistosios atsakomybę lengvinančiom aplinkybėm, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalimi, turėjo skirti nuteistajai švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius teigia, kad nors apygardos teismas 2009 m. spalio 23 d. nutarties motyvuojamoje dalyje išsamiai išdėstė bausmės skyrimo motyvus, ypatingai kreipdamas dėmesį į nuteistosios asmenybę, tačiau nenurodė, kodėl nuteistajai negali būti taikoma BK 62 straipsnio 2 dalis.
Nuteistoji apeliaciniame nurodė, kad jos noras perduoti rastas narkotines medžiagas narkomanui sūnui, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, turi būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė byla Nr. 2K-334/2008).
Kasatorius nurodo, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nes skirdamas bausmę neteisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nesivadovavo teisingumo principu. Jos padaryta nusikalstama veika nesukėlė didelio pavojaus visuomenei, todėl laisvės atėmimo bausmės skyrimas pažeidžia teisingumo principą, o bausmės tikslai būtų tinkamai įgyvendinti skiriant nuteistajai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad analogiškais pagrindais ir motyvais apylinkės teismo nuosprendis buvo apskųstas ir apeliacine tvarka, todėl visos kasaciniame skunde minimos aplinkybės buvo patikrintos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsiliepime pažymima, kad nuteistosios padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl kasatoriaus prašymas šia nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip neatsargų nusikaltimą yra nepagrįstas. BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo momento. Narkotinių medžiagų įgijimas šioje byloje nustatytas, to neginčija ir pati nuteistoji, todėl perkvalifikuoti nuteistosios veiką į kitą BK specialiosios dalies straipsnį nėra pagrindo.
Taip pat atsiliepime pažymima, kad kasatoriaus prašymas pripažinti nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimas padarytas dėl psichinės prievartos, kurią prieš ją naudojo sūnus, yra nepagrįstas, nes byloje nėra tai patvirtinančių aplinkybių. Apklausta įtariamąja nuteistoji nurodė, kad niekas iš šeimos narių nevartoja narkotikų. Tačiau kitoje apklausoje ji jau parodė, kad rastus narkotikus planavo palikti savo sūnui, kuris vartoja narkotikus ir jų įsigijimui jos prašo pinigų, tačiau apie psichinę prievartą nuteistoji neparodė. Analogiškus parodymus nuteistoji davė ir teisme. Jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų nuteistosios iškeltą versiją apie tai, kad sūnus naudojo psichinę privartą ir dėl to ji padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, byloje nėra.
BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija nustato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apylinkės teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, nuteistajai paskyrė artimą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumui bausmę. Nėra jokio teisinio pagrindo nuteistajai taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį.
Nuteistosios Z. K. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo
Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi norint nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį teismas turi nustatyti ne tik atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nuteistasis bent iš dalies atlygino ar pašalino turtinę žalą, jeigu ji buvo padaryta, bet ir bent vieną šio straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytą aplinkybę. Nors teismas nustatė vieną BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistoji Z. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nenustatė bent vienos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punkte nurodytos aplinkybės, todėl pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo nuteistajai taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę.
Kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde prašoma taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, tačiau nenurodoma bent viena iš šio straipsnio 2 dalies 1-6 punkte numatytų aplinkybių, kurios, kasatoriaus manymu, yra nustatytos byloje. Tuo tarpu pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį nenustačius bent vienos iš šio straipsnio 2 dalies 1-6 punkte nurodytos aplinkybės būtų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Dėl paskirtos bausmės (BK 54 straipsnio 2 dalis)
BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų, todėl teismas pagrįstai Z. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.
Pažymėtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kolegija laiko, kad teismas BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė ir išsamiai nurodė bausmės skyrimo motyvus: Z. K. būdama teista už analogišką veiką ir turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą padarė naują nusikalstamą veiką, susijusią su psichotropinių medžiagų platinimu. Kadangi teismas nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad Z. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir nenustatė sunkinančių aplinkybių, todėl Z. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima šio straipsnio sankcijos minimumui.
Kasatoriaus prašymas vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi pripažinti nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė iš gailesčio narkomanui sūnui, norėdama palengvinti jo kančias dėl narkotinės abstinencijos, yra nepagrįstas. Jei nuteistoji gailėtų sūnaus, ji siūlytų jam kreiptis į medicinos įstaigą dėl gydymo, o ne sunkintų jo kančias, gilintų ligą naujomis narkotikų dozėmis. Pripažinus kasatoriaus minimą aplinkybę atsakomybę lengvinančia, kiekvienas asmuo, apkaltintas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo, galėtų gintis nuo kaltinimo teigdamas, kad tai padarė iš gailesčio sūnui, dukrai, tėvui, draugui ir pan. Taip būtų iškreipta teisminė praktika ir susilpninta kova su tokiais sunkiais nusikaltimais, kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas.
Kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas šioje byloje pritaikytas tinkamai, nuteistajai paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistosios asmenybę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios Z. K. gynėjo advokato kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Vytautas Greičius Vytautas Piesliakas
