A. L. pagal BK 180 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-194/2010

Procesinio sprendimo kategorijos

1.1.3.2, 1.2.14.3.2.3 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi bei Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartimi paskirtomis subendrintomis bausmėmis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu nuteistas ir R. L., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

n u s t a t ė :

A. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 13 d., apie 1.45 val., Toleikių k. ribose, Klaipėdos g., kelio Klaipėda-Veiviržėnai-Endriejavas 7-ajame kilometre, panaudodamas fizinį smurtą ir šaunamąjį ginklą, ranka laikydamas R. J. už rūbų ir taip neleisdamas jam ištrūkti bei grasindamas jam dujiniu pistoletu „BLOW Magnum Mod F06“ Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamu D kategorijos šaunamiesiems ginklams, suduodamas vieną smūgį šiuo pistoletu R. J. į galvą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam nuo šio smūgio praradus sąmonę ir pargriuvus ant žemės, A. L. tuo pačiu pistoletu sudavė vieną smūgį A. G. į kairįjį skruostikaulį, nuo to šis nukentėjusysis prarado sąmonę, nugriuvo ant žemės ir neteko galimybės priešintis. Po šių smurtinių veiksmų A. L. pagrobė R. J. priklausantį 6000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kuriame buvo A. G. priklausantis 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas ir R. J. priklausantys daiktai, kurių bendra vertė 400 Lt, bei R. J. priklausantys dokumentai, neturintys materialinės vertės; taip A. L. padarė nukentėjusiajam R. J. 6400 Lt turtinę žalą, o nukentėjusiajam A. G. 100 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis A. L. kasaciniu skundu prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 140 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį. Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatsižvelgė į tai, jog tyčia pagrobti nukentėjusiesiems R. J. ir A. G. priklausančius daiktus jam kilo staiga po to, kai pamatė, kad po suduotų smūgių pistoletu nukentėjusieji prarado sąmonę. Jis nukentėjusiesiems pistoletu sudavė ne siekdamas įveikti jų pasipriešinimą, bet dėl to, kad šie įtariai apžiūrinėjo automobilio, kuriuo atvažiavo jis ir jo draugai, valstybinius numerius, todėl mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuota kitaip.

Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras S. Stulginskis prašo nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, bet privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, todėl aplinkybė, kad A. L. neturėjo išankstinio sumanymo pagrobti svetimą turtą reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, nes pakanka, kad toks sumanymas kiltų smurto panaudojimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas pripažino, jog A. L. iš karto užpuolė pro jo automobilį ėjusius nukentėjusiuosius, panaudojo prieš juos fizinį smurtą, grasino šaunamuoju ginklu, liepė R. L. skubiai sėsti į R. J. priklausantį automobilį bei nuvažiuoti juo į nurodytą vietą, po to dalyvavo apžiūrint automobilyje rastus daiktus, spręsdamas, ką su jais daryti. Iš šių aplinkybių matyti, kad fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, bet priemonė pagrobti svetimą turtą, ir A. L. suvokė šią aplinkybę. Be to, byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiųjų ir kasatoriaus nebuvo jokių kontaktų, jie vieni kitų nepažinojo, nukentėjusieji jokių neteisėtų ar provokuojančių veiksmų neatliko, todėl A. L. neturėjo jokios kitos priežasties smurtauti ir grasinti nukentėjusiesiems, išskyrus tikslą pagrobti jų turtą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję byloje surinktų įrodymų visetą, motyvuotai ir pagrįstai atmetė A. L. aiškinimą, kad prieš nukentėjusiuosius smurtavo dėl to, jog šie apžiūrinėjo automobilio valstybinius numerius. Įvertindami byloje surinktus įrodymus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nepadarė kitokių esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, todėl darytina išvada, kad A. L. veika kvalifikuota tinkamai, o skundžiami teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Nuteistojo A. L. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 180 straipsnio 3 dalies taikymo

BK 180 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, jei tokie veiksmai atlikti panaudojant šaunamąjį ginklą. Iš teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kurių neginčija ir kasatorius, matyti, kad A. L. pagrobė svetimą R. J. ir A. G. priklausantį 6400 Lt vertės turtą. Šis turtas buvo pagrobtas po to, kai A. L. šaunamuoju ginklu pagrasino nukentėjusiesiems panaudoti fizinį smurtą, taip pat realiai jį panaudojo, t. y. sudavė šaunamuoju ginklu nukentėjusiesiems į galvą, dėl to jie neteko sąmonės ar galimybės priešintis. Grasinimą panaudoti fizinį smurtą ir jo panaudojimą bei po to sekusį nukentėjusiųjų turto pagrobimą bylą nagrinėję teismai vertino kaip pavienį nusikaltimą, apimtą vieningos A. L. tyčios. Kasatorius nesutinka su tokiu jo veikos teisiniu vertinimu, motyvuodamas tuo, kad grasindamas nukentėjusiesiems panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas neturėjo tyčios pagrobti jų turto, o toks sumanymas (tyčia) jam kilo tik po to, kai pamatė, kad nukentėjusieji nuo jo smūgių neteko sąmonės. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija su šiuo nuteistojo kasacinio skundo motyvu sutikti negali, nes jis prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. L. netrukus po to, kai nukentėjusieji išlipo iš automobilio, puolė juos grasindamas šaunamuoju ginklu, beveik tuoj pat po šių veiksmų panaudojo prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą, suduodamas smūgius pistoletu į galvą kiekvienam iš nukentėjusiųjų, dėl to jie neteko sąmonės ar galimybės priešintis. Įveikęs nukentėjusiųjų pasipriešinimą, A. L. nedelsdamas nurodė R. L. sėsti į nukentėjusiojo R. J. automobilį ir važiuoti į A. L. nurodytą vietą Klaipėdos mieste. Iš šių bylos aplinkybių matyti, kad A. L., pagrobdamas nukentėjusiųjų turtą, veikė greitai ir tikslingai, todėl darytina išvada, kad šie veiksmai buvo apmąstyti, o ne spontaniški. R. L. nuvažiavus į nurodytą vietą, A. L. apžiūrėjo automobilį, tačiau paėmė iš jo tik smulkius daiktus ir automobiliu kurį laiką nesinaudojo, nesiėmė jokių veiksmų iš jo turėti turtinės naudos, todėl darytina išvada, kad A. L. pagrobdamas R. J. automobilį nesiekė neteisėtai praturtėti. Jo tikslus pagrobiant automobilį, kolegijos nuomone, parodo aplinkybė, kad pagrobtu nukentėjusiojo R. J. automobiliu buvo pasinaudota kito nusikaltimo padarymo metu, kai, įvykdžius plėšimą iš prekybos centro, šiuo automobiliu A. L. ir L. B. pasišalino iš įvykio vietos. Išvadą apie tai dar patvirtina aplinkybės, kad plėšimas iš prekybos centro įvykdytas praėjus vos dviem dienoms po nukentėjusiųjų R. J. ir A. G. plėšimo (T. 3 b. l. 170-174), o po plėšimo iš prekybos centro nukentėjusiojo R. J. automobilis A. L., L. B., R. L. daugiau nebuvo naudojamas. Įvertinusi tai, kad automobilis buvo pagrobtas ne spontaniškais, o apmąstytais A. L. veiksmais, kad A. L. nesiekė iš pagrobto automobilio gauti turtinės naudos, kad šį automobilį panaudojo tik kitam nusikaltimui – plėšimui iš prekybos centro įvykdyti, kad kitas nusikaltimas buvo įvykdytas praėjus vos dviem dienoms nuo R. J. ir A. G. plėšimo, kad po plėšimo iš prekybos centro nei A. L., nei R. L., nei L. B. daugiau nukentėjusiojo R. J. automobiliu nesinaudojo, kolegija mano, kad grasinimai panaudoti fizinį smurtą ir fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusiuosius R. J. ir A. G. bei R. J. automobilio su jame buvusiais R. J. ir A. G. daiktais pagrobimas buvo apimti vieningos A. L. tyčios. Aptartos aplinkybės leidžia taip pat teigti, kad A. L. kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma aplinkybė, jog konfliktas tarp jo ir nukentėjusiųjų kilo dėl to, kad šie įtariai apžiūrinėjo L. B. automobilio valstybinius numerius, vertintina tik kaip dingstis, kuria pasinaudojęs A. L. pradėjo nukentėjusiems grasinti panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojo. Pažymėtina ir tai, kad A. L. aiškinimo apie grasinimo panaudoti fizinį smurtą ir jo panaudojimą nepatvirtina jokios kitos bylos aplinkybės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pripažino, jog A. L. grasinimai panaudoti fizinį smurtą ir fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusiuosius bei tolimesnis nukentėjusiųjų turto pagrobimas buvo apimti vieningos tyčios, todėl sudaro vieną nusikaltimą ir tinkamai kvalifikavo nuteistojo A. L. veiką pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis bendrųjų bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatų, nagrinėjant bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiami nuosprendis ir nutartis kasacinio skundo ribose pripažinti teisėtais ir pagrįstais, o nuteistojo A. L. kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r ė :

Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Vytautas Greičius

Benediktas Stakauskas

Rimantas Baumilas