Teismingumo byla Nr. T-51/2024
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00975-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2024 m. spalio 17 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukseda“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos prabavimo rūmams dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovės 30,22 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė užsiima didmenine juvelyrinių gaminių prekyba. Atsakovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Lietuvos prabavimo rūmai pagal ieškovės užsakymą, kuris buvo apmokėtas pagal PVM sąskaitą faktūrą, atliko prabos įspaudavimo paslaugą, kurios metu buvo įspauduojami gaminiai, gauti iš Turkijos gamintojo. Buvo įspauduoti 4 vnt. žiedų, kurių bendra masė 6,84 g; minėti žiedai buvo įgyti pirkėjos Latvijoje bendrovės „SIA Julars“, bendra žiedų pardavimo kaina – 323,06 Eur be PVM. 2024 m. sausio 24 d. minėta pirkėja ieškovei grąžino juvelyrinius gaminius kaip nekokybiškus dėl netinkamo įspaudavimo. Atlikus vizualinę juvelyrikos gaminių apžiūrą paaiškėjo, kad gaminiai buvo sugadinti įspaudavimo metu, ieškovės užsakytą prabavimo ir įspaudavimo paslaugą atliekant pas atsakovę. Gaminiai, kai buvo įspauduojama praba, sugadinti nepataisomai – žieduose įspauduojant prabą buvo įspausti išlenkimai, iškilę guzai žieduose, todėl jie bus sulydomi į laužą, dėl to ieškovė patyrė turtinės žalos.
Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovei bandant ginčą spręsti taikiu būdu, pateikus daug atsakovės veiksmais ieškovei padarytą žalą pagrindžiančių įrodymų ir net perskaičiavus padarytos žalos dydį, atsakovė nesutiko atlyginti padarytos žalos. Taigi ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovė nurodo, kad šiuo atveju yra visos sąlygos atlyginti jai padarytą turtinę žalą (nuostolius), t. y. atsakovė VšĮ Lietuvos prabavimo rūmai yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą. Ieškinyje pateikiami argumentai, ieškovės nuomone, pagrindžiantys atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246– 6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis, Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos II priedo 1.1, 4 straipsniai, II priedo priedėlio 3.1.1, 4 straipsniai, Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 16 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, atsakovė, vykdydama ieškovės užsakymą, netinkamai atliko žiedų prabos įspaudavimą, taip pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas bei teisės aktų nuostatas. Atsakovė, užsiimdama juvelyrikos dirbinių prabavimu ir įspaudavimu, turėdama specialių žinių, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, pagal ieškovės užsakymą atlikdama žiedų įspaudavimą, tikėtina, nepasirinko optimalaus prabos įspaudavimo gaminiuose būdo; atsakovė yra kalta dėl sugadintų žiedų ir ieškovei padarytos žalos.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas, įvertinęs ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus (atsakovė atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodė, kad byla yra teisminga administraciniam teismui), suabejojo dėl kilusio ginčo rūšinio teismingumo. Kaip, be kita ko, pažymi teismas, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste svarstytina, ar vyraujantys santykiai, susiję su atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, nekokybiškai suteikta viešąja administracine paslauga, nėra administracinio pobūdžio.
Remdamasis šiais argumentais, teismas nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, kad būtų išspręstas keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimas.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Pagal minėto straipsnio 18 dalį, viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.
Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinę priežiūrą atlieka priežiūros institucija. Aptariamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinė priežiūra apima: 1) tauriųjų metalų, brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo prabavimą; 2) ūkio subjektų su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos atitikties šio įstatymo ir kitų su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams priežiūrą. Pagal minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, priežiūros institucija yra VšĮ Lietuvos prabavimo rūmai. Kaip, be kita ko, nurodyta Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, prabuoja ūkio subjektų pateiktus tauriuosius metalus, brangakmenius, jų gaminius, pusgaminius, atliekas ir (arba) laužą (16 straipsnio 2 dalies 1 punktas); įspauduoja savo prabuotų tauriųjų metalų gaminius (16 straipsnio 2 dalies 2 punktas); išduoda savo prabuotų tauriųjų metalų, brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir (arba) laužo kokybės pažymėjimus (16 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Pagal Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatyme pateiktas sąvokas, prabavimas – tauriųjų metalų tapatybės, prabos, standartinės prabos ir masės gramais, taip pat brangakmenių tapatybės ir charakteristikų nustatymas (2 straipsnio 9 dalis). Tauriųjų metalų gaminių įspaudavimas – po prabavimo atliekama technologinė operacija, kurios metu tauriųjų metalų gaminiuose įspaudžiamas Lietuvos Respublikos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas arba bendrasis kontrolės ženklas (2 straipsnio 16 dalis).
Poįstatyminiu lygmeniu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1K-387 taip pat yra patvirtintas Tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo, įspaudavimo ir ženklinimo tvarkos aprašas.
Kaip matyti iš byloje pateiktų VšĮ Lietuvos prabavimo rūmų įstatų (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1K-284 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 1K-298 redakcija)), VšĮ Lietuvos prabavimo rūmų steigėja ir savininkė yra valstybė. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2 punktas). VšĮ Lietuvos prabavimo rūmai veikia finansų ministrui pavestoje tauriųjų metalų, brangakmenių ir jų gaminių valstybinės priežiūros srityje (5 punktas). VšĮ Lietuvos prabavimo rūmai taip pat yra įtraukti į Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 (nauja redakcija nuo 2017 m. rugsėjo 7 d.) (žr. minėto Vyriausybės nutarimo 33 punktą).
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad prabuotų tauriųjų metalų gaminių įspaudavimas, kurio metu, kaip teigia ieškovė, gaminiai buvo sugadinti ir dėl to ieškovei buvo padaryta žala, yra viena iš atsakovės vykdomų administracinių paslaugų, kurią atlikdama atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, veikia viešojo administravimo srityje (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 18, 20 dalys). Akivaizdu, kad šiuo atveju, vykdydama įspaudavimo funkciją, atsakovė, kaip Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinę priežiūrą atliekanti priežiūros institucija, neveikia kaip civilinių santykių subjektas, nevykdo ūkinės komercinės veiklos, bet įgyvendina jai teisės aktais suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad keliamo ginčo dėl žalos atlyginimo priteisimo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukseda“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos prabavimo rūmams dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Artūras Driukas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė-Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
